Gamta ir zmogus
5 (100%) 1 vote

Gamta ir zmogus

Gražiausios mano gimtosios apylinkės lankytinos vietos

Jau šešiolika metų gyvenu Kuršėnuose, bet niekada nesu pagalvojusi, kur galėčiau nusivesti ir ką galėčiau parodyti iš kito miesto ar iš kitos šalie atvykusiam svečiui. Nors Kuršėnai ir yra didžiausias Šiaulių rajono miestas, turintis apie 14 tūkstančių gyventojų ir daugiau kaip šimtą gatvelių, man, čia gyvenančiai nuo pat gimimo, ši vietovė yra tik mažas miestukas.

Pirmiausia žmogų, norintį susipažinti su mano gimtosiomis vietomis, nusivežčiau į Jurgaičių piliakalnį, dar vadinamą Kryžių kalnu. Na o vietiniai žmonės jį vadina Piliumi, Šventkalniu. Piliakalnis yra 8 – 10 metrų aukščio, su viršuje esančia, balną primenančia aikštele, kurioje prieš daugelį metų buvo pilis, Livonijos Kronikose vadinta Kule. Šią pilį 1348 metais sudegino kalavijuočiai. Rašytiniuose šaltinuose pirmasis kryžius paminėtas 1850 metais. Kalnas greitai tapo gerai lankoma vieta, čia vykdavo pamaldos, atlaidai. 1961 metais sovietų valdžiai pasirodė, jog kalnas yra priešiškas. Nuo to laiko prasidėjo net 20 metų trukęs šio kalno naikinimas. Mediniai kryžiai buvo sudeginti, betoniniai užkasti, o metaliniai atsidūrė metalo lauže. Pats piliakalnis buvo nugriautas buldozeriu, tačiau po kiekvieno tokio naikinimo piliakalnis vis atgimdavo. Dabar čia priskaičiuojama apie 50 tūkstančius kryžių, kurių kiekvienas turi savą istoriją. Kryžių kalnas – tai dvasios šventovė, unikalus istorijos bei kultūros paminklas. Be to šį kalną 1993 metais aplankė ir Šventasis Tėvas.

Na o vėliau iš Kryžių kalno patrauktumėme į Gimtuosius Kuršėnus, į istorijos vingius menantį senąjį Gruževskio parką – daugelio Kuršėniškių dėka išsaugotą ir išpuoselėtą. Šiame parke esančiame Gruževskio dvaro pastate yra įsikūręs Kuršėnų amatų centras ir muziejus. Eksponatus dovanojo Kuršėnų miesto tautodailininkai, keletas yra atsiųstų ir iš Amerikoje gyvenančių lietuvių. Tarp muziejaus eksponatų galime pamatyti medžio bei molio dirbinius, senus rakandus.

Iš senojo parko pėstute per generolo Raštikio tiltą nueitumėm prie Vyties paminklo, kuris 1989 metais buvo atstatytas už geros valios žmonių surinktus pinigus, kaip ir bažnyčios bokštas, buvęs nugriautas Pirmojo pasaulinio karo metais. Mūsų šeima didžiuojasi, jog prisidėjo prie jo atstatymo. Dabar kai grįžtame į Kuršėnus, pirmiausia pamatome švytintį bažnyčios bokštą.

Mano gimtuosiuose Kuršėnuose dar yra garsusis Ivinskio paminklas, Kalendorių muziejus, didžiausias Šiaulių apskrityje ąžuolas ir dar daugybė vietų apie kurias būtų galima kalbėti valandų valandas…

Jei aš būčiau aplinkos apsaugos ministrė…

Žmonijos pažanga primena vis labiau įsibėgėjantį traukinį. Plečiasi miestai, miesteliai, gyvenvietės. Mokslo ir technikos pažanga, teikianti mums daugybę patogumų atnešė vieną iš didžiausių dabarties blogybių – ekologinę krizę, tai yra daug negatyvių planetos aplinkai reiškinių, kuriais rūpintis privalo aplinkos apsaugos ministerija ir žinoma aplinkos apsaugos ministras ar ministrė.

Šiuo metu beveik visos galiojančios aplinkos kokybės normos yra paveldėtos iš buvusios Sovietų Sąjungos.Bet gi nuo to laiko, kai gyvavo SSRS praėjo nemažai laiko, pasikeitė situacija ir manau, kad dabar reikia pereiti nuo kovos su pasekmėmis prie kovos su priežastimis. Taigi aš, užimdama tokias aukštas aplinkos apsaugos ministrės pareigas, pirmiausiai dėmesį atkreipčiau į aplinkos apsaugos įstatymų, standartų ir normatyvų sistemos sukūrimą, nes vienas pagrindinių tikslų turėtų būti būtent vieningos ir paprastos aplinkos apsaugos įstatymų sistemos kūrimas. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra daugybė spręstinų problemų, tokių kaip oro, vandens ir žemės užterštumas, atliekų tvarkymas ir dar gausybė kitų. Na o pastarąją užimdama tokias pareigas bandyčiau spręsti pradėdama organizuoti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas taip, kad jos skatintų atliekų naudojimą, perdirbimą. Taip pat pasirūpinčiau, kad miestai ir gyvenvietės būtų aprūpinami atliekų surinkimo, rūšiavimo bei transportavimo priemonėmis, na o šios taip pat turėtų būti atnaujinamos, kad būtų užtikrintas higienos reikalavimų paisymas atliekų tvarkymo srityje.

Be abejonės turi būti naudojamos ir ekonominės priemonės, kurių tikslas – skatinti teršėjus mažinti teršalų kiekį, diegti taršos prevencijos priemones, tausoti gamtinius išteklius. Ekonominės priemonės – tai mokesčiai už taršą, vartotojų mokesčiai, mokesčiai už leidimų išdavimą.

Manyčiau, jog labai didelį vaidmenį vaidina visuomenės informavimas ir švietimas. Šiuo metu trūksta tinkamos mokymo medžiagos ekologiniam švietimui organizuoti, visuomenė per mažai domisi aplinkos apsaugos problemomis, net ir ten, kur teršimas turi tiesioginės ir rimtos įtakos žmonių sveikatai. Ateityje to neturėtų būti ir aš dėčiau visas pastangas šviesti Lietuvos visuomenę gamtosauginiais klausimais. Pasirūpinčiau žmonėmis, kurie rengtų, spausdintų ir platintų aplinkosauginę informaciją ir ekologinio švietimo medžiagą (ataskaitas apie aplinkos būklę, vadovėlius, leidinius apie specifines problemas ir t.t.), skirtą įvairioms žmonių grupėms.Būdama
ministre tikrai skatinčiau žmones utilizuoti buitines atliekas ir taupyti energiją, supažindinčiau juos su aplinkos apsaugos normomis, gamtos teršimo problema, bandyčiau išaiškinti daromą žalą ir bandyčiau ją kaip įmanoma sumažinti.

Taigi, jei kada nors gyvenime man tektų pabuvoti aplinkos apsaugos ministrės poste , tai tikrai nesėdėčiau sudėjusi rankų, juk yra tiek daug spręstinų problemų ir dar tikrai nevėlu pradėti tvarkyti savo aplinką, saugant savo planetą.

Kaip gamta auklėja žmogų?

Jau daugybę tūkstantmečių žmonės domisi įvairiais gamtos reiškiniais, kaip žaibai, griaustiniai, viesulai… Senovėje buvo žavėtasi gamtos galybe ir sugebėjimais. Negalėdami suprasti ir paaiškinti, kodėl vyksta vienas ar kitas gamtos reiškinys, žmonės pradėjo juos garbinti, statyti šventyklas ir aukoti jiems. Žmonija jau išsiaiškino, kodėl Žemėje vyksta vienas ar kitas procesas ir nebestato jiems šventyklų, tačiau žmogus taip ir nesugebėjo pažaboti stichijos.

Viena iš oro stichijų yra tornadas – stiprus sausumos viesulas, vasarą siaučiantis Šiaurės Amerikoje. Jis išdžiovina dirvožemį ir kartais sukelia katastrofiškas griūtis. Amerikoje per metus kyla vidutiniškai tūkstantis tornadų. Sukdamasis 500 kilometrų per valandą greičiu, tornadas pajėgus nužudyti šimtus žmonių ir pridaryti materialinės žalos už milijonus dolerių. Tornadas paprastai susikuria pačiame audros vidury, kai šiltas, drėgnas oras srautu prasimuša į viršų per šaltesnio oro sluoksnius. Pakilęs oras atvėsta ir su lietumi ar kruša ima leistis žemyn, apsiausdamas kylančio oro srovę. Daugiausia dėl žemės sukimosi susiformuoja kylančio oro sūkurys, kuris galų gale virsta lengvai atpažįstamu klasikiniu tornadu. Vienas didžiausių tornadų pasaulio istorijoje – 1925 m. kovo 18 d. nusiaubęs JAV Misūrio, Indianos ir Ilinojaus valstijas. Žuvo 689 žmonės. Po šio įvykio laikraštyje pasirodė straipsniai, pranešantys, jog tornadas buvo pakėlęs į orą mokyklos pastatą su 85 mokiniai, buvusiais jame, ir nunešęs 137 metrus. Mokiniai liko gyvi. Arba tornadas pakėlė nuo bėgių 70 tonų sveriantį 5 keleivinių vagonų sąstatą ir vieną iš vagonų nunešė 24 metrus.

Cunamis yra seisminės jūros bangos. Žodis cunamis kilęs iš japonų kalbos ir reiškia „uosto bangos“. Žmonės dažnai klysta manydami, kad tai potvynio bangos. Cunamis tai visa serija labai ilgų vandenyno bangų. Šias bangas sukelia vandenyno dugne vykstantys žemės drebėjimai, didžiulės nuošliaužos, ugnikalnių išsiveržimai, rečiau į vandenyną nukritę meteoritai. Cunamis atrodo panašiai, kaip į tvenkinį įmetus akmenį, kada bangos eina ratais link krantų. Bangų greitis siekia iki 1 000 km/val. Kai cunamio banga pasiekia seklias pakrantes, ji gali iškilti iki 40 metrų aukščio, nušluodama viską, kas pasitaiko kelyje. Cunamis gali užklupti ir tas vietoves, kurios yra ir už tūkstančių kilometrų nuo cunamio atsiradimo vietos. Cunamiai pasireiškia visuose vandenynuose, tačiau dauguma jų atsiranda Ramiajame vandenyne. Pats galingiausias cunamis užfiksuotas 1883 m. per Krakatau ugnikalnio išsiveržimą. Bangos siekė 35 metrų aukštį, nuskendo 36 420 žmonių Javos ir Sumatros salose.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4040 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.