Gamta ir žmogus
5 (100%) 1 vote

Gamta ir žmogus

GAMTA IR ŽMOGUS Prieš kelis šimtus metų, kai dar pramonė ir jos gaminiai nebuvo tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Gamyklos ir automobiliai į atmosferą kiekvienais metais išmeta tūkstančius tonų dulkių ir teršalų. Seniausi miškai tokie, kaip Amazonės džiunglės išstovėję ilgus šimtmečius, dėl žmogaus poreikių dingsta nuo žemės paviršiaus taip, lyg jų net nebūtų buvę. Kasmet tonos chemkalų, teršalų, šiukšlių ir netgi naftos išpilama į vandens telkinius. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Kaip viso to pasėkmė vis mažėja mūsų planetą saugantis ozono sluoksnis, žemei gresia globalinis atšilimas, žmonės miestuose kenčia nuo smogo, žūsta gyvūnai, klesti brakonieriavimas, kas metai vis daugiau floros ir faunos rūšių tenka įrašyti į Raudonąją knygą… Dabar žmogus nebegerbia gamtos, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė, joje gyveno, mylėjo, verkė, džiaugėsi, kentėjo… Ji buvo naudinga tiek materialine, tiek dvasine prasme. Čia žmogus uogaudavo, grybaudavo, rinkdavo įvairiausias žoleles, rasdavo nusiraminimą, dvasinį džiaugsmą, atgaivą sielai. Ji nuo seno žinoma kaip įkvėpimo šaltinis poetams, dailininkams ir įvairaus meno kūrėjams, kurie atsidėkodami už nepaprastas idėjas, savo kūriniuose bandė ir bando atskleisti jos paslaptis, pabrėžia, kokia svarbi šiame sudėtingame ir šaltame pasaulyje yra gamta. Kaip nuostabiai gamta aprašoma K. Donelaičio “Metuose”, A. Baranausko “Anykščių šilelyje”. Šiuose kūriniuose žmogus gamtai nesvetimas. O štai B. Radzevičiaus apsakyme “Šiąnakt bus šalna” teigiama, kad…

Žmogaus ir gamtos santykiai yra pamatinė daugelio kultūrologinių mokslų problema, kuri gali būti gvildenama įvairiais požiūriais. Ji tiesiogiai siejasi su civilizacijos istorijos problema, kadangi tam tikrame pasaulio raidos tarpsnyje virš“ gamtos iškyla nauja socialinė struktūra – visuomenė. Ją sudarančiuose žmonėse susilieja gamtiniai ir socialiniai pradai. Dėl to atsiranda kultūros reiškinio ambivalentiškumas. Pirmiausia ji yra žmogaus veiklos būdas, o kita vertus – ir materialus arba dvasinis šios veiklos produktas, tai yra tam tikrų išsivadavusių iš kūrėjų įtakos objektyvizuotų žmogaus kūrybinės veiklos produktų visuma.

Kultūros atsiradimas yra natūraliu gamtos ribų ir galimybių išplėtimo aktas, sukūrimas to, kas iškyla virš natūralios gamtos. Akivaizdu, kad turtingas ir įvairialypis kultūros pasaulis sukurtas žmogui tapus išskirtiniam tarp gyvūnijos, jam sugebėjus įveikti savo pirmapradį gamtinį apibrėžtumą. Žmogaus, kaip socialinės esybės, atsiradimas esmiškai pakeitė gamtos procesų raidą. Siekdamas įsitvirtinti gamtoje žmogus įsijungė į vientisą sistemą, besirutuliojančią pagal bendrus evoliucijos dėsnius. Daugelis gyvų esybių, remdamosi instinktais, pajėgia kurti sudėtingas, lengvinančias gyvenimą dirbtines sistemas, tai, ko anksčiau gamtoje nebuvo, naudotis darbo įrankiais.

Tai, kad žmogus užima ypatingą vietą gamtoje, lemia nuolatinį kultūros ir gamtos santykių aktualumą. Gamta ėjo per daug raidos pakopų, kol suformavo žmogų, o šis sukūrė kultūros universumą.

Kultūros ir gamtos santykiuose galime išskirti tris iš principo skirtingus lygmenis: praktinį, kuris tiesiogiai siejasi su žmogaus įvaldyta gamta ir ekstensyviu savo kultūrinės nišos plėtimu; dvasinį, besisiejantį. su dvasinės kultūros srities plėtimu, su tuo, kas XIX a. buvo vadinama par excellence – „aukštąja kultūra“; ir teorinį, aprėpiantį kultūros bei gamtos santykių evoliucijos dėsningumų pažinimą, taip pat teorinę idėjų ir konceptų pavidalo jų refleksiją.

Žmogus, plėsdamas savo ekologinę nišą gamtos pasaulyje ir kurdamas daugybę jam gelbstinčių įrankių, namų apyvokos daiktų, techninių išradimų, plėtodamas dvasinės kultūros formas, sukūrė tarpusavyje glaudžiai susijusias materialinę-techninę ir dvasinę kultūras.

Dėl to dabartinis žmogus jį supančios gamtinės aplinkos atžvilgiu yra autonomiškesnis nei jo pirmtakai.

Mano laisvalaikis gamtoje. 2. Kaip gamta zmogu myli/baudzia? 3. Jei buciau aplinkosaugos vadovas(e), ka daryciau? 4. Kaip suprantate „gamtos vaikas“ pasakyma?

Kuo grazi Lietuvos gamta? Argumentuokite.

2. Prekyba gyvunais. Ka apie

tai manote?

3. Kaip gamta aukleja zmogu?

4 Zmogaus santykis su

gamta priestaringas: zmogus ir zavisi ja, ir tersia. Kodel?

Kuo grazi Lietuvos gamta? Argumentuokite.2. Prekyba gyvunais. Ka apie

tai manote?

3. Kaip gamta aukleja zmogu?

4 Zmogaus santykis su

gamta priestaringas: zmogus ir zavisi ja, ir tersia. Kodel?

. Kaip suprantate savoka „gamtos vaikas“? Argumentuokite.

2.

Gamta myli zmogu, aukleja ji ir baudzia. Pagriskite arba paneikite si

teigini.

3. Mano laisvalaikis gamtoje.

4. Jeigu as buciau Aplinkos

apsaugos ministras…

Kuo grazi Lietuvos gamta? Argumentuokite.

2. Prekyba gyvunais. Ka apie

tai manote?

3. Kaip gamta aukleja zmogu?

4 Zmogaus santykis su

gamta priestaringas: zmogus ir zavisi ja, ir tersia. Kodel?

Aplinka ir žmogus

Aplinkos tarša Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis
buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje -pačioje gyvenvietėje ir aplink ją. Atsiradus žemdirbystei, pasireiškė pirmieji dirvos erozijos požymiai: kuo intensyviau buvo {dirbama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Mokslo bei technikos pažanga, gyventojų gausa tik dar labiau gilino prieštaravimus tarp žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos. Ypač pablogėjo aplinkos kokybė.

Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius, tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten kur žmogus gyveno

Lietuvis – gamtos vaikas. Bent tokiu jis buvo. Ir lietuvio mąstysena skiriasi nuo kitų tautų. Vydūnas mus visada mokė, jog mes sau stiprybės turime semtis iš protėvių praeities, kalbos, papročių, iš mus supančios gamtos ir Kūrėjo valios. Būsime stiprūs, jeigu remsimės į Tautos praeitį, į neturėjimą svetimų dievų ir tuomet mums nereikės ieškoti po pasaulį klaidžiojančių burtininkų, nes viską turėsime savo ir net savas vergo grandines, kurios kelis kartus lengvesnės už svetimųjų.

Nes gamta visur- kiekvienoje kūno ląstelėje, žmogaus sukurtuose “antriniuose” daiktuose. O ypač ją jauti akis į akį susidūręs su jos pirmapradėmis apraiškomis, natūralios gamtos salelėmis, išsibarsčiusiomis civilizuotame pasaulyje. Tų salelių vis mažėja, nes mes, patys to nenorėdami, lyg ir “atsiskyrėme” nuo gamtos, užsidengėm miestais, technika, popierių šūsnimis, pasinėrėm į savo problemų sūkurį, kažko kažkur nepamatėme, atrodėme protingesni negu iš tiesų esame, kovojom su gamta, bandėm ją įveikti – tiek praktiškai, tiek “teoriškai”…O dabar bandome “prisivyti” gamtą, ją gelbėti, saugoti. Pradedame suvokti, kas mus ištiks, jeigu negrįžtamai pažeisime biosferos ekologinius ryšius, apie kuriuos žinome tiek nedaug. Kalbame, mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o lekiame vis greitėjančiu civilizacijos ekspresu į priekį, į nežinią, pakeliui teršdami upes ir ežerus, miškus, orą, dirvožemį…”

Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be vandens – vos kelias paras

Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą.

Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi.27. Gamta, kaip didis poetas, sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą. — [H.Heinė]26. Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. — [J.V.Gėtė]25. Žmogaus užuojauta visiems gyvūnams daro jį tikru žmogumi. — [A.Šveiceris]24. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. — [A.Einšteinas]23. Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas. — [R.Tagorė]22. Kuo daugiau mes pažįstame gamtos dėsnius, tuo labiau mums neįtikėtini jos stebuklai. — [Č.Darvinas]21. Gamta nepakenčia netikslumų ir neatleidžia klaidų. — [R.V.Emersonas]20. Gamta – amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pat, ji visuomet išlieka pačia savimi. — [R.V.Emersonas]19. Gamta juokauti nemėgsta, jis visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. — [J.V.Gėtė]18. Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. — [Ž.B.Lamarkas]17. Drįstu tvirtinti, kad iš visų žinių vertingiausios esti apie gamtą ir jos dėsnius. — [Ž.B.Lamarkas]16. Gamta nepažįsta jokių teisių, ji vadovaujasi vien įstatymai. — [Dž.Adamsas]15. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. — [Ž.Ž.Ruso]14. Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. — [B.Paskalis]13. Gamta klūsta tik tam, kuris jos klauso. — [F.Bekonas]12. Savo valdove pasirinkau gamtą, visų mokytojų mokytoją. — [Leonardas da Vinčis]11. Nuo gamtos niekur nedingsi. — [Menandras]10. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja. — [V.Karalius]9. Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas… O smegenų tai nėra! — [V.Karalius]8. Kai gamta palieka kam nors proto spragą, paprastai užtepa ją storu pasitenkinimo savimi sluoksniu. — [H.V.Longfelas]7. Gamta teisi: silpną galvą ji kompensuoja tvirtomis alkūnėmis. — [C.Melamedas]6. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. — [Žakas Yvas Kusto]5. Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti. — [Plutarchas]4. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms. — [V.Karalius]3.
– durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius. — [V.Karalius]2. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. — [V.Karalius]1. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis. — [V.Karalius]

iš visų žmogaus atradimų, padarytų pastaraisiais dešimtmečiais, bene žymiausias – iš naujo atrasta Žemė Iš visų žmogaus atradimų, padarytų pastaraisiais dešimtmečiais, bene žymiausias – iš naujo atrasta Žemė.Mokslinė techninė revoliucija, didžiulis industrinės gamybos plėtojimasis ir apskritai visa žmogaus veikla tarsi milžiniškos geologinės jėgos keičia mūsų planetos veidą.Paaiškėjo, kad gamtos turtai nėra šaltinis, iš kurio galima semti be galo.Miškai, vandenynai ir kalnai, šiaurės ledkalniai ir karštos dykumos, kaip ir visa, kas gyva, yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir reikalauja protingo bei apdairaus elgesio. Atėjo žmogaus istorijos laikotarpis, kai savo veiklą ji turi derinti su gamtos galimybėmis.Žinomas prancūzų okeanologas yra pasakęs : ,,Kadaise gamta gąsdino žmogų, o šiandien žmogus gąsdina gamtą“.Ir iš tikrųjų, dabar mes turime begalę ekologinių problemų.Viena opiausių yra atmosferos tarša. Yra užrašyta, jog 1306 m. vienas Londono gyventojas nuteistas mirties bausme už tai, kad ,,mieste degino anglis ir teršė orą…“ Tai buvo pirmoji bausmė už aplinkos teršimą, įvykdyta tais laikais, kai Serbiją valdė karalius Milutinas; tai kasybos klestėjimo epocha, kai metalas buvo lydomas ir perdirbinėjamas visai nesistengiant apsaugoti nei žmogaus, nei gamtos. Tik po kelių šimtų metų, pirmaisiais pramonės revoliucijos dešimtmečiais, buvo pradėta statyti dirbtuves ir fabrikus, o anglių vartojimas tapo kasdieniniu reiškiniu.Prasidėjus pramonės revoliucijai, žmogus energijos gaudavo degindamas kurą ir pradėjo naikinti tai, kas jam būtinai reikalinga.Anglies dioksidas, sieros dioksidas laipsniškai ėmė vis labiau nuodyti atmosferą. Nustatyta, kad žmogus gali penkias savaites gyventi be maisto, penkias dienas be vandens ir tik penkias minutes be oro.Jeigu prisiminsime, jog vidutiniškai per 24 val. suvartojame apie kg maisto ir 2,5 l vandens. Bus aišku, kad svarbiausia žmogui yra grynas oras.Žmogus turi kvėpuoti nepriklausomai nuo to, ar oras užterštas, ar ne, užnuodytas ar švarus. Žinomas amerikiečių geologas Prestonas Klaudas savo knygoje ,,Stabilus ūkis“ rašo, kad ,,aplinkos biosanitarinė galia yra fizinis barjeras pramoniniam pasauliui; tačiau žmonija ištirpins tą barjerą įkaitusioje atmosferoje, ir aplinka bus užnuodyta“. Mokslinė techninė pažanga ir techninės revoliucijos suteikė mums pakankamai duomenų apie biosferą – apie jos struktūrą ir pavienių grandžių funkcionavimą, vadinamąsias biogeocenozes ir ekosistemas. Dėl istorinių priežasčių, iš dalies ir dėl žinių ir ekologinio žmonių patyrimo disproporcijos, biosferoje susidarė savotiškas kritiškas židinys, dėl kurio buvo pažeista pusiausvyra tarp biochemijos ir energetikos. Kol kas gamtos gamybinės jėga vis dėlto yra galingesnės negu žmonijos.Transformuodama apie 300 mlrd. T gyvosios medžiagos, gamta atlieka didesnį geocheminį ir energetinį darbą negu visi mūsų planetos vyrai ir moterys.Tačiau žmogaus jėgos didėja, ir jis vis labiau pažeidžia biosferinių reakcijų harmoniją didžiulėse erdvėse. Dabar į mūsų aplinką patenka neriboti kiekiai cheminių medžiagų, ir žmogaus organizmas neįstengia laiku susikurti natūralių apsaugos savybių.Kada kalbame apie gyvūnijos prisitaikymą, reikia turėti galvoje, kad jų prisitaikymo sistemos susidaro vykstant natūraliai atrankai.O toks mechanizmas negali būti pritaikytas žmogui, nes jo fizinių parametrų pakitimas būtų patologinis reiškinys. Nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramoninių centrų gyventojai.Dažnai miestus gaubia ištisos dviejų kilometrų aukščio ;;kepurės“.Apskaičiuota, jog pramoniniuose miestuose vasarą Saulės radiacija sumažėja penktadaliu, o žiemą – pusiau. Šiandien kaimo gyventojas kas minutę įtraukia į plaučius 40 mln. kruopelyčių dulkių, o miesto gyventojas per tą patį laiką – apie milijardą kruopelyčių, nuo kurių žmogus kartais suserga, net miršta. Ypač prasta padėtis Niujorke, Londone, Romoje, Buenos Airėse, Tokijyje ir tolimame Sidnėjuje, kur oras savaitės pabaigoje dvokia kaip supuvęs kiaušinis. Šiuo metu kiekvienais metais iš Žemės gelmių išgaunama apie 120 mlrd. T įvairių rūdų, kuro ir statybinių medžiagų. Pagaminama apie 60 mlrd. T sintetinių medžiagų, į laukus kasmet išberiama apie 100 mln. t mineralinių trąšų ir daugiau kaip 3 mln. t įvairių nuodingųjų chemikalų. Jau 1978 m. sudeginta apie 2,4 mlrd. T anglies ir 1,9 mlrd. T naftos bei kitų žaliavų, kurias perdirba viso pasaulio pramonė.Tais pačiais metais į Žemės atmosferą išmesta apie 260-270 mln. t anglies dioksido, apie 70 mln. t įvairių angliavandenilių, apie 175 mln. t sieros dioksido, 63 mln. t azoto dioksido ir t.t. Vien energetiniai įrengimai pašalina į atmosferą apie 205 mln. t pelenų ir kitų žalingų medžiagų.ir deja šie skaičiai vis didėja. Didėjant gamybiniams pajėgumams, aplinka apkraunama įvairiomis produkcijos atliekomis.Jeigu ir toliau šitai tęsis, jeigu nebus imtasi efektyvių priemonių prieš aplinkos teršimą, tai, pagal Makliarskio
apskaičiavimus, po dešimtmečio anglies dioksido į atmosferą per metus bus išmetama 4,3 mlrd. T, sieros dujų – 335 mln. t, azoto…

Gamta ir žmogus

Žmonija išranda vis galingesnių techninių priemonių gamtai pertvarkyti.

Mes jau galime sukurti dirbtines „jūras“, mes jau pajėgūs ištirpdyti

ašigalių ledynus, nusausinti visus užpelkėjusius žemės plotus. Didelių

permainų gamtoje sukelia gamybos procesas, kuris iš pagrindų keičia

gamtinių kompleksų struktūrą, kasdien vis daugiau ima iš gamtos ir sudaro

atliekų problemą.

(Arturas Maurinis)

Jau daugybę tūkstantmečių žmonės domisi įvairiais gamtos reiškiniais,

kaip žaibai, griaustiniai, viesulai…. Senovėje buvo labai žavėtasi gamtos

galybe ir sugebėjimais. Negalėdami suprasti ir paaiškinti kodėl vyksta

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2580 žodžiai iš 8584 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.