Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta
5 (100%) 1 vote

Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

SANTRAUKA 4

ĮVADAS 5

Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5

Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5

ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 9

1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 10

1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 11

1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14

pradinėje mokykloje 14

1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 16

2. TYRIMAS 17

2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17

lyginamuoju aspektu” metodika 17

2.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18

lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 18

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas 18

2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 23

2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26

gautų duomenų lyginamoji analizė 26

2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29

gautų duomenų lyginamoji analizė 29

2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32

gautų duomenų lyginamoji analizė 32

IŠVADOS 36

SUMMARY 37

LITERATŪRA 38

PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS 40

SANTRAUKA

Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.

Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine

struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės

sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai

priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo

ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis

savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta

įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų

bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės

poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama,

kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę

asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad

pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygas

moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis” (9, p. 363).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikoje

su gamta lyginamuoju aspektu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros

analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių

klasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 8 mokytojų ir

160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta.

Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygų

pilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos

nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir

mokymo organizavimos formos per Pasaulio pažinimo pamoką ne visada

užtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklų

mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus

mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam

gamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūksta

planingumo, sistemingumo, motyvacijos.

ĮVADAS

Dėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstame

jos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančios

grėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti,

rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės.

Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję susiję.

Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio

nesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių.

Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenės

gyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos,

gamtonaudos ir kitomis sritimis.

Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:

1. Gamtos mokslų metodologija.

2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija

ir kt.).

3. Biologija, chemija, fizika.

Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:

1. aplinkosauga;

2. sveika gyvensena;

3. ekologija;

4. aplinkotyra;

5. žemės ūkis ir kt.

Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai

(lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję.

Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvoka

nėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.

Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.

Todėl dažnai taikomos paprastesnės
sąvokos, iš esmės nusakančios

gamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus,

aplinkos pažinimas ir t.t.

Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itin

aktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos ir

simpoziumai, skirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kad

visuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamas

ir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbus

bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jų

gamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos

reformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.

Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtų

pedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje,

per keletą pastarųjų metų išryškėjo ypač grėsminga tendencija – tai

atotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančios

aukštosios mokyklos.

Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasių

mokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojai

dažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtos

įvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentais

ir pan.). Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kurso

didaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėti

pakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos,

ekologijos ir kt. žinių. Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai ne

tik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairius

ryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasių

mokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas iš

esmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus,

žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties. Kitaip sakant,

jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant su

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiekti

metodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja,

šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”

laukianti eilės už mokyklos durų.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo

ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis

savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta

įvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama),

vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus,

išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių

klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose

programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo

tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį

raštingumą (8, p. 288). 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo

standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu

siekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio

raštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėje

mokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir kitų

įgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymi

R.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiai

su negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra

svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos,

ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20).

Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.

Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulės

spindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau šilumos, ir

Žemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetos

klimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtos

kataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.

Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio

pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti

ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su

gamta.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių

klasių mokytojai ir mokiniai.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

1. Mokslinė literatūros analizė,

2. Anketinė apklausa,

3. Statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4

pradinių klasių mokytojai bei jų 50
ir Šilutės pradinės mokyklos 8

mokytojai ir 160 mokinių.

ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

Įgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.

2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese.

3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias

žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti

sociakultūrinę kompetenciją.

4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti,

koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.

5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis

pedagoginiame procese.

6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su

kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.

7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo

gyvenimą ir veiklą.

8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei

mokslo tendencijas ir vertybes.

9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.

10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,

kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje,

t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausia

priklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.

pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas,

kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną

iš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslų

pradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programos

gamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos,

ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikų

gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo.

Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro:

I klasė – „Aš ir pasaulis“

II klasė – „Pasaulis ir aš“

III klasė – „Mūsų pasaulis“

IV klasė – „Vienas pasaulis“

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudaryta

remiantis svarbiais didaktiniais principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios

aplinkos kūrimas ir t.t.);

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo

teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu);

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,

tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir

gilinama);

4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į

visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir

procesą, mokytojų ir mokinių veiklą).

Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiau

ir Lietuvoje) tokie principai:

1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti

tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas,

oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.);

2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei

reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindu

kiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečią

pasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandos

lygį, kitas asmenybės savybes.

2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama,

kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas

moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad

moksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juos

supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytų

vertybines nuostatas.

Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimo

gamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vyksta

sąveikoje su gamta. Šiais dviejais uždaviniais siekiama, kad gamtamokslinis

ugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364):

1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio

priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti

atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes,

pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos

sąlygų;

2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos

reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus.

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą,

pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio

vientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi
eksperimentai, bandymai;

sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.

Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė –

hipotezė – jos tikrinimas – išvados.

1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje

Ugdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenų

ir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turinio

komponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, jog

gamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-

369):I. Gamtos tyrimai:

1. Mokslinio tyrimo metodai.

2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas.

3. Gamtos mokslai ir visuomenė.

II. Gyvoji gamta (biologija):

1. Organizmas.

2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.

4. Žmogus.

III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija):

1. Medžiagos sandara ir sudėtis.

2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros.

3. Cheminiai virsmai.

4. Svarbiausios gamtinės bei buityje ir technologijose naudojamos

medžiagos.

IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika):

1. Fizika kaip gamtos mokslas.

2. Medžiaga ir jos sandara.

3. Judėjimas ir jėgos.

4. Energija ir fizikiniai procesai.

5. Fizikinės transformacijos.

6. Žemė ir visata.

Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris.

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose

gamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslines

temas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje

72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš

136).

1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje

Svarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymo

metodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.

Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.

Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius ir

praktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio

pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos.

Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, o

specifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų ir

pan.).

Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai:

1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos

reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis

paprasčiausiais prietaisais ir t.t.).

2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių

stebėjimas; gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų

ir įgūdžių formavimas ir t.t.).

3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2446 žodžiai iš 8150 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.