SANTRAUKA 4
ĮVADAS 5
Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5
Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5
ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 9
1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 10
1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 11
1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14
pradinėje mokykloje 14
1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 16
2. TYRIMAS 17
2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17
lyginamuoju aspektu” metodika 17
2.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18
lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 18
2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas 18
2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 23
2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26
gautų duomenų lyginamoji analizė 26
2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29
gautų duomenų lyginamoji analizė 29
2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32
gautų duomenų lyginamoji analizė 32
IŠVADOS 36
SUMMARY 37
LITERATŪRA 38
PRIEDAI
ANKETA MOKYTOJAMS 40
SANTRAUKA
Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.
Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine
struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės
sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai
priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt.
Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo
ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis
savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta
įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų
bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės
poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama,
kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę
asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.
Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad
pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygas
moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis” (9, p. 363).
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikoje
su gamta lyginamuoju aspektu.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.
2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.
3. Atlikti anketinę apklausą.
4. Atlikti statistinę duomenų analizę.
Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros
analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.
Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių
klasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 8 mokytojų ir
160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta.
Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygų
pilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos
nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir
mokymo organizavimos formos per Pasaulio pažinimo pamoką ne visada
užtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklų
mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus
mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam
gamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūksta
planingumo, sistemingumo, motyvacijos.
ĮVADAS
Dėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstame
jos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančios
grėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti,
rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės.
Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję susiję.
Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio
nesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių.
Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenės
gyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos,
gamtonaudos ir kitomis sritimis.
Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:
1. Gamtos mokslų metodologija.
2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija
ir kt.).
3. Biologija, chemija, fizika.
Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:
1. aplinkosauga;
2. sveika gyvensena;
3. ekologija;
4. aplinkotyra;
5. žemės ūkis ir kt.
Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai
(lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję.
Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvoka
nėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.
Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.
Todėl dažnai taikomos paprastesnės
sąvokos, iš esmės nusakančios
gamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus,
aplinkos pažinimas ir t.t.
Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itin
aktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos ir
simpoziumai, skirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kad
visuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamas
ir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbus
bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jų
gamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos
reformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.
Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtų
pedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje,
per keletą pastarųjų metų išryškėjo ypač grėsminga tendencija – tai
atotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančios
aukštosios mokyklos.
Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasių
mokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojai
dažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtos
įvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentais
ir pan.). Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kurso
didaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėti
pakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos,
ekologijos ir kt. žinių. Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai ne
tik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairius
ryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasių
mokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas iš
esmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus,
žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties. Kitaip sakant,
jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant su
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiekti
metodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja,
šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”
laukianti eilės už mokyklos durų.
Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo
ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis
savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta
įvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama),
vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus,
išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių
klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose
programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo
tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį
raštingumą (8, p. 288). 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo
standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu
siekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio
raštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėje
mokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir kitų
įgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymi
R.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiai
su negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra
svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos,
ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20).
Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.
Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulės
spindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau šilumos, ir
Žemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetos
klimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtos
kataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.
Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio
pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti
ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su
gamta.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.
2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.
3. Atlikti anketinę apklausą.
4. Atlikti statistinę duomenų analizę.
Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytojai ir mokiniai.
Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:
1. Mokslinė literatūros analizė,
2. Anketinė apklausa,
3. Statistinis rezultatų apdorojimas.
Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4
pradinių klasių mokytojai bei jų 50
ir Šilutės pradinės mokyklos 8
mokytojai ir 160 mokinių.
ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS
Įgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.
2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese.
3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias
žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti
sociakultūrinę kompetenciją.
4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti,
koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.
5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis
pedagoginiame procese.
6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su
kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.
7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo
gyvenimą ir veiklą.
8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei
mokslo tendencijas ir vertybes.
9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.
10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata
Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,
kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje,
t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausia
priklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.
pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas,
kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną
iš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslų
pradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programos
gamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos,
ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikų
gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo.
Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro:
I klasė – „Aš ir pasaulis“
II klasė – „Pasaulis ir aš“
III klasė – „Mūsų pasaulis“
IV klasė – „Vienas pasaulis“
Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudaryta
remiantis svarbiais didaktiniais principais:
1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios
aplinkos kūrimas ir t.t.);
2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo
teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu);
3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,
tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir
gilinama);
4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į
visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir
procesą, mokytojų ir mokinių veiklą).
Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiau
ir Lietuvoje) tokie principai:
1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti
tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas,
oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.);
2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei
reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindu
kiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečią
pasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandos
lygį, kitas asmenybės savybes.
2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama,
kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas
moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad
moksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juos
supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytų
vertybines nuostatas.
Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimo
gamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vyksta
sąveikoje su gamta. Šiais dviejais uždaviniais siekiama, kad gamtamokslinis
ugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364):
1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio
priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti
atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes,
pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos
sąlygų;
2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos
reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus.
Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą,
pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio
vientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi
eksperimentai, bandymai;
sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.
Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė –
hipotezė – jos tikrinimas – išvados.
1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje
Ugdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenų
ir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turinio
komponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, jog
gamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-
369):I. Gamtos tyrimai:
1. Mokslinio tyrimo metodai.
2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas.
3. Gamtos mokslai ir visuomenė.
II. Gyvoji gamta (biologija):
1. Organizmas.
2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.
3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.
4. Žmogus.
III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija):
1. Medžiagos sandara ir sudėtis.
2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros.
3. Cheminiai virsmai.
4. Svarbiausios gamtinės bei buityje ir technologijose naudojamos
medžiagos.
IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika):
1. Fizika kaip gamtos mokslas.
2. Medžiaga ir jos sandara.
3. Judėjimas ir jėgos.
4. Energija ir fizikiniai procesai.
5. Fizikinės transformacijos.
6. Žemė ir visata.
Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris.
Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose
gamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslines
temas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje
72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš
136).
1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje
Svarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymo
metodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.
Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.
Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius ir
praktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio
pažinimo” mokymo metodus.
Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai:
1. Pasakojimas;
2. Aiškinimas;
3. Pokalbis;
4. Spausdintų šaltinių naudojimas;
5. Demonstravimas;
6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas;
7. Didaktiniai žaidimai;
8. Ekomisterijos.
Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, o
specifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų ir
pan.).
Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai:
1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos
reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis
paprasčiausiais prietaisais ir t.t.).
2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių
stebėjimas; gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų
ir įgūdžių formavimas ir t.t.).
3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su