Gamtiniai vandenys
5 (100%) 1 vote

Gamtiniai vandenys

GAMTINIAI VANDENYS

Pramoninis vanduo

Vanduo monitors istorijoje visada buvo itin svarbus. Jo reikia maistui gaminti, švarai namuose palaikyti. Nuo seno gyvenvietės statomos prie upių, ever, jūrų ir vandenynų. Nesant kitų transporto rūšių, vandens keliais prekės pervežamos pigiausiai. Pradėjus vystytis pramonei, intensyviai zemdirbystei ir gyvulininkystei, gamyklos ir fermos statomos prie vandens telkinių, milžiniški žemės plotai laistomi upių, ežerų, tvenkinių vandeniu.

Daugiausia vandens sunaudoja pramonė. Visų pirma, vanduo yra žaliava. Jis labai svarbus vandenilio gamyboje amoniako sintezei, be jo nevyktų hidratacijos ir hidrolizės reakcijos. Vanduo reikalingas druskos, sieros,azoto rūgščių, natrio, kalio šarmų ir kitų cheminių medžiagų gamyboje.

Antra, vanduo yra puikus daugelio kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų tirpiklis. Ši jo savybė taikoma mineralinių trąšų gamyboje, druskų elektrolizėje, maisto pramonėje.

Trečia, vanduo žinomas kaip didelio šiluminio talpumo medžiaga. Dėl šios savybės jisai naudojamas įvairiose pramonės šakose kaip šilumos nešiklis. Vykstant egzoterminiams procesams šaltas vanduo naudojamas aušinimui., o vykstat endoterminiams karštas vanduo arba vandens garai – šildymui.

Gamtiniai vandenys skirstomi į tris grupes: atmosferinius, paviršinius ir požeminius.

Atmosferiniai vandenys

Susidaro iškrentant lietaus ir sniego krituliams. Tai lietaus, ištirpusio sniego bei ledo, gatvių ir želdinių laistymo vandenys. Jie būna užteršti atmosferoje esančiais junginiais, į orą patekusiais su pramonės įmonių, šiluminių elektrinių teršalais, įvairiomis mineralinėmis priemaišomis, nuodingomis medžiagomis, naudojamomis prieš miškų, laukų augmenijos kenkėjus. Lietuvoje apie atmosferinio vandens užterštumą galima spręsti pagal kritulių iškritimo metu vyraujančią vėjo kryptį. Pavyzdžiui, pučiant vakariui, iškrenta rūgštūs lietūs, nes vakaruose sukoncentruota daug pramonės įmonių, į atmosferą išmetančių daugybę sieros, azoto junginių. Pagrindiniai atmosferinio vandens teršėjai, matyt, yra chemijos, metalurgijos kombinatai, šiluminės elektrinės, žemės ūkio įmonės. Šie vandenys gali užteršti paviršinius ir požeminius vandenis.

Paviršiniai vandenys

Paviršiniai vandenys – upių, ežerų, jūrų vanduo. Juose, be atmosferiniams vandenims būdingų priemaišų, randama įvairių druskų. Ypač jų gausu jūros vandenyje. Vanduo, kuriame druskų kiekis mažesnis negu 1 g/l, laikomas gėlu.

Paviršinių vandenų užterštumas priklauso nuo vandens baseinus maitinančių šaltinių vandens kokybės. Pavyzdžiui, ariamų žemės plotų supamo ežero vandenyje kaupiasi iš dirvožemio išplautos mineralinės trąšos. Daugiausia juos užteršia nutekamieji vandenys. Tai priemaišomis užteršti buityje, pramonėje, žemės ūkyje naudoti vandenys. Priemaišos būna mineralinės (smėli, molis, mineralinių druskų, rūgščių ir šarmų vandeniniai tirpalai) ir organinės (augalų, medienos atliekos, popierius, riebalai, nafta ir jos produktai, organinės sintezės produktai, žmonių ir gyvūnų išskyros, ligų bakterijos, grybeliai, dumbliai, ir kitos). Vienos priemaišos gali ištirpti vandenyje, kitos sudaryti putas arba sukibusias į gabalus nusėsti ant vandens telkinių dugno. Kai kurios, patekusios į vandens telkinius, nuodija jų gyvūniją, žmones, sukelia epidemijas, sutrikdo gyvojoje gamtoje nusistovėjusią pusiausvyrą.

Nutekamieji vandenys skirstomi į atmosferinius, buitinius ir gamybinius.

Buitiniai nutekamieji vandenys į telkinius per kanalizacijos tinklus patenka iš vonių, tualetų, skalbyklų, virtuvių. Jie atneša indų ar drabužių nuopjovas, maisto atliekas, išmatas. Nevalomi ir nedezinfekuojami jie gali sukelti įvairias žarnyno ligas. Kadangi ne visi Lietuvos miestai ir gyvenvietės turi reikiamus valymo įrenginius, kai kurių vandens telkinių bakteriologinis užterštumas kartais viršija leistinas normas. Tokiais atvejais naudotis jų vandeniu higienos specialistai nepataria. Tą mes ne kartą girdėjome ilsėdamiesi Baltijos pajūryje.

Gamybiniai nutekamieji vandenys teka iš gamyklų, kur jie buvo naudojami žaliavoms, gaminiams bei gamybiniams įrenginiams plauti, technologiniams aparatams, kompresoriams ir kitiems įrenginiams aušinti. Gamybiniuose vandenyse gali būti itin pavojingų sunkiųjų metalų druskų, nuodingų organinių cheminių junginių, patekančių iš galvaninių cechų, chemijos kombinatų ir kitų pramonės įmonių.

Užterštame paviršinio vandens telkinyje ištirpęs deguonis suvartojamas organinėms priemaišoms mineralizuoti, o jo sumažėjus, dūsta žuvys ir kita vandens gyvūnija. Padidėjus vandenyje azoto ir fosforo kiekiui, suveši augmenija, dugne kaupiasi dumblas, telkinys pradeda užakti.

Užteršti vandens telkiniai – ne naujiena ir Lietuvoje. Kauno marių dugne randama daug sunkiųjų metalų. 85% Kuršių marių akvatorijos, 45% Baltijos jūros pakrantės akvatorijos užteršta biogeninėmis medžiagomis, todėl dumbliams žydint susidaro deguonies deficitas ir masiškai žūsta žuvys.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 1395 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.