Tema: Kaip mes galime sukurti geresnį rytojų
Gamtos grožis
Padvelkė gaivus vakarų vėjas ir jūros bangos iš lėto ritasi į krantą. Švito nuostabus vasaros rytas. Žydėjo jazminai ir ievos. Aš ėjau šiuo keliu, bet staiga – skambutis…
Suskambėjo žadintuvas. Laikas keltis. O, koks gražus buvo sapnas! Keliuosi, nusiprausiu ir rengiosi eiti į parduotuvę. Bet kas gi tai? Atidarau langą, o ten…
Kiek pažvelgsi didelis miestas. Iš fabrių kaminų rūksta dūmai, pilnos gatvės automobilių. Iš automobilių duslintuvų veržiasi neapsakomas kiekis visokių kenksmingų dujų. Visi žmonės skuba, tartum lekia. Visi pikti, susiraukę, kažkuo nepatenkinti.
Visur įtampa, chaosas. O ar ne geriau būtų, kad visi žmonės pasaulyje gyventų taikiai, kad jie negrasintų vieni kitiems branduoliniais, cheminiais ginklais?
Pasaulyje gyventi bus daug geriau, kai išrasime naujas technologijas, kurios neterš pasaulio. Tada vandenynų vanduo būtų švarus. Jame galės veistis retos, visokiausios žuvys, bei gyvynai. Būtų puiku, kadvienoje šeimoje gyventų visi pasaulio žmonės.
Jie visi, kaip viena šeima, visa tai galėtų pasiekti. O tą pasiekti yra labai lengva. Reikia suprasti pasaulį, reika suprasti jo dėsnius. Nereikia skverbtis į gyvūnų gyvenimą, o užjausti juos, saugoti. Dėl tos priežasties kuriami rezervatai, draustiniai, nacionaliniai parkai. Juose yra saugomi žvėrys, paukščiai ir gamta. Jais yra rūpinamasi, jie yra prižiūrimi, saugomi, nes tos tikros gamtos nedaug belieka.
Gal kada nors tie gyvūnai ir paukščiai, motulė gamta mums atsilygins. Gal ne materialine prasme, bet savo žaviu skrydžiu, grakščiu šuoliu, nuostabiu gamtovaizdžiu. Tai mus nustebins. Mes patys pasijusime laisvi, atsipalaidavę. Pajusime tą švelnią gamtos ranką ir neapsakomą grožį.
Kitą rytą atsibudęs aš norėčiau pamatyti ne mazutu nuklotą Palangos papludimį, tamsius dūmus, kenksmingas dujas, piktą, susiraukusį žmogų. O švarų, gintarais pasipuošusį papludimį, žydrą, saulėtą dangų, šypseną žmogaus veide. Štai kas suteikia jėgų gyventi! Bet visa tai priklauso tik nuo mūsų ir …
Baigę mokyklą, įsigiję profesijas,mes galime visai taršai užkirsti kelią. Reikia tik suprasti vieną labai svarbų dalyką, kad gamta duoda žmogui tik gera, o žmogus turi atsilyginti tuo pačiu. Lieka tik tikėtis, kad mes, baigę mokyklas, tą suprasime, kad galime gyventi taikoje, neužterštoje gamtoje. Visa tai saugosime, puoselėsime ir stengsimės gyventi taip, kad tų gražių vasaros dienų ateityje būtų daug daug…