Gamtos išteklių įvairovė
5 (100%) 1 vote

Gamtos išteklių įvairovė

Turinys

1. Įvadas

2. Gamtos išteklių įvairovė ir pasiskirstymas

3. Gamtos išteklių įvairovė ir pasiskirstymas

4. Išvados

5. Literatūra

6. Priedai

1. Įvadas

Žmogus visada svajojo apie geresnę ateitį. Nuo neatmenamų laikų jis gerina savo gyvenimą, gražina ir tobulina savo būstą, aplinką. Žmogui yra labai reikalingos gamtos gėrybės – bet kurio daikto gamybos žaliava. Todėl iš žemės gelmių siurbiama nafta, išgaunamos metalų rūdos, brangakmeniai. Vanduo drėkina laukus, jis vartojamas buityje ir pramonėje. Miestams ir būstui statyti reikalingos statybinės medžiagos. Oras reikalingas žemės gyvybei, tarp jų ir žmogui, o augalija ir gyvūnija – žmonijai egzistuoti.

Sparti mokslo ir technikos raida parodė, kad gamtos ištekliai nėra neišsenkantis šaltinis. Atėjo laikas galvoti, kokie bus neriboto gamtos gėrybių naudojimo padariniai. Šio referato tikslas trumpai supažindinti su gamtos išteklių įvairove, pagrindinė nagrinėjama tema yra nafta, jos produktai, poveikis aplinkai ir naftos produktų daromos žalos gamtai mažinimas.

2. Gamtos išteklių įvairovė ir pasiskirstymas

Jau senų senovėje žmogus mokėjo naudoti įvairius gamtos išteklius. Tai rodo net senųjų civilizacijos istorijos periodų pavadinimai: akmens amžius, bronzos amžius, geležies amžius. Viduramžiais žmogus naudojo aštuoniolika cheminių elementų ir jų junginių, XVII a – 25, XVIII a – 29, XIX a – 47, XX a pradžioje – jau 54, o amžiaus pabaigoje – daugiau kaip 200 įvairių mineralinių išteklių. Ir tai ne riba.

Žmogaus reikmėms tenkinti naudojami gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, vadinami gamtos ištekliais. Jiems priskiriama Saulės ir Žemės gelmių šilumos energija, vanduo, oras, dirvožemis, augalija, gyvūnija, naudingosios iškasenos.

Tačiau jų išsidėstymas ir naudojimas yra netolygus. Gamtiniai ištekliai skirstomi į:

Neišsenkančius, atsinaujinančius (saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių energija, krituliai, žemės gelmių šiluma);

Išsenkančius arba ribotus (naudingosios iškasenos priedas Nr. 1), kurie skirstomi į galinčius atsikurti (augalų, gyvūnų, dirvožemio ištekliai) ir neatsikuriančius (nafta, gamtinės dujos, akmens anglis). Biologiniai ištekliai atsikuria savaime arba juos galima atkurti sąmoningai plėtojant miškų ūkį, žuvininkystę, žemdirbystę, medžioklę, sudarant dirbtines sąlygas pelkėdaros procesams.

Gamtiniai ištekliai gali būti skirstomi į tinkamus (iškastiniai metalai) ir netinkamus (iškastinis kuras) antriniam perdirbimui.

Kiekybiniu požiūriu gamtiniai ištekliai skirstomi į naudojamus, t.y.šiuo metu eksplotuojamus ir išžvalgytus.

Saulės ir žemės gelmių energiją gauna visa planeta, bet žmogus tiesiogiai gali panaudoti tik nedidelę jos dalį. Plečiantis gamybai didėja atmosferos tarša ir mažėja žemę pasiekiančios sulės spinduliuotės kiekis. Dėl neracionalios žmogaus veiklos mažėja švaraus vandens atsargos (patys vandens ištekliai neišnyksta, bet mažėja jų naudojimo galimybės). Naudingosios iškasenos žemėje pasiskirsčiusios labai nevienodai ir tai sukelia nuolatinę įtampą arba nuolatinį išteklių deficitą, gali lemti ūkio plėtotės ir gerovės lygį. Naudojant išteklius kinta ne tik tiesiogiai naudojami gamtos elementai, bet ir kiti su jais susiję elementai. Todėl skatinama gamtos išteklius naudoti kompleksiškai, įvertinant poveikį kitiems gamtos elementams, sumažinti žalingą poveikį aplinkai, taršą, taupyti išteklius, deficitinius išteklius keisti dirbtiniais pakaitalais, naudoti antrines žaliavas ir atliekas.

Ekonomikai labai svarbi gamtos išteklių gausa, o jų derinys gali lemti net kai kurių pramonės šakų plėtrą. Pvz.: juodajai metalurgijai plėtoti reikia geležies, mangano ar chromo rūdų bei akmens anglių ir klinčių. Trūkstamą komponentą galima atsivežti, tačiau tuomet didėja gamybos išlaidos ir produkcijos savikaina

Išskiriamos šios gamtinių išteklių grupės:

Mineraliniai ištekliai. Tai visos naudingosios iškasenos, susitelkusios žemės plutoje įvairaus dydžio baseinuose ir telkiniuose. Jų dydis ir naudingųjų iškasenų kokybė bei slūgsojimo lygis lemia gavybos mastą. Ypač pasaulio energetikai svarbu nafta, gamtinės dujos, anglys, degieji skalūnai, durpės – energijos ištekliai. Tai energetikos pagrindas. Juodųjų, spalvotųjų, tauriųjų metalų rūdos yra metalurgijos pramonės žaliavos. Nemetalinės naudingosios iškasenos – apatitai, fosforitai, siera, druskos – chemijos pramonės žaliavos. Technikoje naudojamas asbestas, grafitas, žėrutis, talkas. Statybinės medžiagos – molis, smėlis, klintys, tufas, granitas ir kt. – gamtos dovana būstui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 705 žodžiai iš 2314 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.