Gamyba ir aplinkosauga
5 (100%) 1 vote

Gamyba ir aplinkosauga

Gamyba ir aplinkosauga

ĮVADAS 2

1. Nuo žaliavų iki šiukšlių 3

1.1. Aplinkos tarša išgaunant ir paruošiant žaliavas 3

1.2 Aplinkos tarša gaminant pusfabrikačius 4

1.3 Produktų gamybos ir vartojimo sąlygota aplinkos tarša 4

1.4 Aplinkos tarša, tvarkant panaudotus produktus 4

1.5 Transporto sąlygojama aplinkos tarša 5

1.6 Naujų veiksnių būtinybė 5

2. Ciklinė ūkinė veikla, atliekų perdirbimas ir panaudojimas 6

2.1 Ciklinės ūkinės veiklos galimybės 6

2.2 Įvairovės našta 6

2.3 Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimui reikalingos lėšos Lietuvoje 7

3. Geresnis produktų panaudojimas 8

3.1 Pilnai išnaudoti techninį produkto gyvavimo laiką 8

3.2. Produkto dalių naudojimas etapais 9

3.3 Panaudoto produkto perdavimas kitiems vartotojams 10

3.4 Ilgaamžių produktų gaminimas 10

3.5 Produkto pagerinimas ir modernizavimas 10

3.6 Pilnas produktų panaudojimas ir teisingas apipavidalinimas 11

4. ŠVARESNĖ GAMYBA: SISTEMINIS POŽIŪRIS 12

4.1 Švaresnės gamybos apibrėžimas 12

4.2 Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas ir kompetencija Lietuvoje 13

4.3 EMAS įgyvendinimo perspektyvos Lietuvos įmonėse įdiegusiose aplinkos apsaugos vadybos sistemas pagal ISO 14001 standartą 14

4.4 Pirmoji realizuota NEFCO švaresnės gamybos investicija Lietuvoje 15

4.5 Būsimoji veikla toliau diegiant ir skleidžiant švaresnės gamybos požiūrį Lietuvos pramonėje 16

5. VERSLO VADYBA IR GAMTOSAUGA LIETUVOJE 16

5.1. Ekonominės aplinkosaugos priemonės 16

5.2 Europos Sąjungos verslo įmonių vaidmuo siekiant sumažinti aplinkos teršimą 19

Išvados 19

ĮVADAS

Aplinkos apsauga tapo viena svarbiausių mūsų laikų temų. Beveik nėra jos neįtakojamų gyvenimo sričių, beveik nebeliko ūkinės veiklos, nelydimos aplinkosauginių priemonių. Kadangi labai išaugo pramoninkų, politikų ir piliečių pastangos išlaikyti mūsų aplinką nepažeistą, tai žmogaus ir gamtos sisidūrimas aplinkosaugos problemų plotmėje didėja toliau – tiek vietinėmis, tiek ir globalinėmis sąlygomis. Tai vyksta galimų dramatiškų pasekmių išvakarėse ir gali sugriauti mūsų ekonomiką, o tuo pačiu pakeisti mūsų visuomenę.

Sveikai ir žmogiškai mąastant galima suprasti, kad mes savo gyvenimo pagrindus naikiname vardan didelių karjeristinių tikslų. Nors beveik visiems yra žinoma daugelio dramatiškų padarinių, kuriuos rytoj gali sukelti šiandieninės aplinkos problemos, tikimybė, mes nenaudojame apdairių, sistemingų ir nuoseklių aplinkosaugos priemonių. Priešingai, mes ir neplaningai nepaisome gamtoje esančių aiškių įspėjimo ženklų.

Gamyba – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kuri tenkina svarbius ir netgi daugeliu atžvilgiu būtinus visuomenės poreikius. Tačiau ji, deja, taip pat yra neišvengiamai susijusi su gamtos tarša. Todėl mūsų tikslas yra nurodyti priežastis, dėl kurių gamybos proceso metu iškyla grėsmė aplinkai, pteikti geresnius produktų panaudojimo būdus, aprašyti pagrindines gamtos apsaugos priemones bei pasiūlyti švaresnės gamybos koncepsiją.

1. Nuo žaliavų iki šiukšlių

Žmogaus veiklos poveikio aplinkai analizė idealiu atveju atliekama visuose produkto egzistavimo etapuose ( 1 pav.). Tai nagrinėdami, naudokitės sistema, atsižvelgdami ne tik į paveiksle atvaizduotus šešis etapus nuo žaliavos gavybos iki panaudoto produkto išmetimo, bet ir į vykstantį transportavimą produkto gyvavimo laiku.

6. Panaudoto produkto tvarkymas

5. Produkto panaudojimas

4. Produkto gamyba

3. Pusgaminių gamyba

2. Žaliavų paruošimas

1. Žaliavų gavyba

1 pav.

1.1. Aplinkos tarša išgaunant ir paruošiant žaliavas

Kiekvieno produkto gyvavimo pradžioje turime žaliavos gavybą. Ji susijusi su žemės sklypų panaudojimu ir to pasėkoje dažnai sunaikinamomis ekosistemomis ypač paplitusiuose pigiuose karjeruose. Kadangi mineralai – žaliavos metalams – telkiniuose sudaro tik nedidelę rūdos dalį, reikalingą iškasti didelius uolienos kiekius, kurių sudėtyje yra ne tik sunkiųjų metalų, bet ir, priklausomai nuo išgavimo vietos, nuodingų mineralinių medžiagų. Atviroje vietoje išgaunant, paruošiant ir laikant žaliavas susidaro dulkės, kurių sudėtyje yra taksogenų. Pasekmė gali būti dirbančiųjų ir vietinių gyventojų sirgimas silikoze ir vėžiu. Kalnakasybos pramonėje atvirose vietose kaupiasi potencialios atliekos. Lietaus vanduo iš uolienų tirpina sunkiuosius metalus, užterštas vanduo sunkiasi gilyn ir užteršia gruntinį vandenį.

1.2 Aplinkos tarša gaminant pusfabrikačius

Iš paruoštų žaliavų išskiriant grynus metalus, reikalinga prisilaikyti keleto technologinių stadijų. Daugelis metalų išgaunami lydymo būdu, tai yra kaip ir perdirbimo atveju. Šis procesas labai imlus energijai, kuriai gauti daugiausia naudojamos neregenaruojamos žaliavos.

Žaliavų perdirbimas lydant teršia orą sunkiaisiais metalais ir sieros dioksidu, kuris yra vienas iš svarbiausių rūgštaus lietaus sukelėjų. Anglies dioksido išsiskyrimas sąlygoja “šiltnamio efektą”.

1.3 Produktų gamybos ir vartojimo sąlygota aplinkos tarša

Gamybai ir produkto vartojimui reikalinga energija gaunama, deginant iškastinį kurą. Susidarę teršalai įtakoja klimato pakitimus, miškų nykimą ir ozono kiekio ore padidėjimą. Išmetami teršalai susidaro arba tiesiogai, pvz. Automobilių varikliuose, arba
netiesiogiai elektra naudojančių mašinų dėka. Atominėse elektrinėse pagaminamos elektros naudojimas taip pat yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su aplinkos tarša.

Gamybos procesai sąlygoja išlakų, nuotekų ir atliekų sudarymą. Paskutiniaisiais dešimtmečiais pernelyg padidėjo toksiškumo potencialas, todėl galima prognozuoti tiek atskirus, tiek ir suminius teršalų poveikius, įskaitant ir teršalų tarpusiavio reakcijas. Čia iškyla ne tik nepageidaujamų nuodingų pašalinių produktų susidarymo, bet ir kenksmingų medžiagų buvimo reikalinguose produktuose bei didėjančio cheminių junginių skaičiaus problema. Jie natūraliai nesuskyla ir kaupiasi.

1.4 Aplinkos tarša, tvarkant panaudotus produktus

Tvarkant panaudotus produktus, jų gigantiški kiekiai su daugiau ar mažiau ekologiškai problematiškomis medžiagomis pasižymi bumerango efektu. Nors to ir nenorint, šiukšlės pavirto rezultatyviausiu pramoninės sistemos “produktu”.

Tvarkant gamybos ir buities atliekas didesnis demėsys skirtas panaudotai pakuotei. Tačiau vis didesniu mastu į tarpinius tvarkymo punktus patenka atitarnavę techniniai produktai, tokie kaip transporto priemonės, televizoriai, buitiniai prietaisai. Jų perdirbama visai nedaug. Toliau didėjant transporto priemonių skaičiui, ši fiktyvi grandinė kasmet iėauga. Bandymai išvengti aplinkos taršos šiukšlėmis iki šiol daugeliu atveju yra nesėkmingi. Mes sumetame skirtingas šiukšles į vieną vietą ir vadiname tai deponavimu. Mes jas deginame, tokiu būdu vėjais paleisdami jose esančiais žaliavas, energiją ir darbo sąnaudas, išskiriame kenksmingas medžiagas ir kalbame apie “energijos panaudojimą”, apie “reciklizavimą”.

1.5 Transporto sąlygojama aplinkos tarša

Ūkinė veikla neatsiejama nuo transporto. Žaliavos gabenamos laivais iš vieno kontinento iš kitą. Kaip ir produktų perdavimas, taip ir gamybos logika yra susijusi su didelėmis išlaidomis. Didėjantį transporto poreikį sąlygoja ir pasenusių medžiagos bei produkcijos gabenimo bei atliekų tvarkymas. Šiuolaikinė industrinė visuomenė neįsivaizduojama be plataus įtempto transporto judėjimo.

1.6 Naujų veiksnių būtinybė

Kad aplinkosaugoje būtų galima pasiekti ryškių rezultatų, atskiras veiklos sritis, tokias kaip gamyba ar produktų vartojimas, reikėtų sutelkti vienoje vietoje. Dėmesio reikia skirti visoms aprašomoms sritims: žaliavų gavybos, paruošimo ir perdirbimo sąlygojamai aplinkos taršai. Tačiau intensyvios, bet izoliuotos aplinkosaugos priemones visose teršiamose srityse neišreiškia gyvybingos aplinkos išlaikymo. Iš pažiūros mažai aplinką teršiantį produktų tvarkymą atsveria didelė aplinkos tarša žaliavų gavybos ir perdirbimo metu. Įvertinant produktą ekologiškai taipogi tenka įvertinti visas produkto gyvavimo fazes, įskaitant ir būtiną transportavimą.

2. Ciklinė ūkinė veikla, atliekų perdirbimas ir panaudojimas

2.1 Ciklinės ūkinės veiklos galimybės

Šiandien mūsų ekonomika iš vienos pusės priklauso nuo didelio žaliavų sunaudojimo, iš kitos – nuo didelio šiukšlių kiekio. Šie abu fenomenai yra tiesmukiškų ūkinės veiklos metodų pasekmė: žaliavos išgaunamos, paruošiamos ir perdirbamos į pusgaminius, iš kurių pagaminami produktai, kurie, pasibaigus jų naudojimo laikui, išmetami arba sudeginami. Jei pasenusius produktus dideliu mastu pavyktų labai ekologiškai perdirbti ir tuo būdu pradėti vykdyti ciklinį medžiagų valdymą, tai tuomet būtų suardytas dabartinės ūkinės veiklos tiesmukiškumas. Taip vadinama ciklinė ūkinė veikla rodo pagrindinio posūkio į veiksmus, mažiau ekologiškai teršiančius aplinką, galimybes.

2.2 Įvairovės našta

Ciklinės ūkinės veiklos įdiegimas žmonių ūkinėje sistemoje reikštų šiukšlių ar pasenusių produktų perdirbimą panašiai kaip gamtoje, produktams atgaunant savo pirmykštį pavidalą. Tokiu būdu procesai iš principo pasikartoja ir teoriškai turėtų vykti nenaudojant naujų žaliavų ir atliekų susidarymas turėtų ženkliai sumažėti. Tik šiomis sąlygomis galima būtų kalbėti apie proceso ciklą ir perdirbimą. Prieš perdirbimą seni produktai turi būti išskirstyti pagal medžiagų grupių įvairumą ir rūšiuojami.

Tikrasis perdirbimas iki pradinėms medžiagoms artimo kokybinio lygmnes yra sunkiai vykdomas. Tačiau jei net didelių pastangų dėka senus produktus pavyktų atskirti ir surūšiuoti pagal medžiagų grupes, tokių medžiagų vuduje būtų žymūs cheminiai skrirtumai.

2.3 Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimui reikalingos lėšos Lietuvoje

Siekdami išvengti žmonijos ateities atliekų kalno papėdėje, turime imtis visų galimų, ekologinį ir ekonominį efektą duodančių priemonių atliekų kiekiui ir kenksmingam jų poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti.

Lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje numatyta, kad atliekų tvarkymas artimiausiais metais taps sritimi, reikalaujančia daugiausiai investicijų. Priežastys:

1. Iki šiol aplinkosauginiai reikalavimai atliekų tvarkymui Lietuvoje buvo nepakankamai griežti. Europos Sąjungos teisės aktai atliekų valdymo srityje skatina sugriežtinti reikalavimus šioje srityje. Tai reikalauja didesnių lėšų nei iki šiol buvo skiriama atliekų tvarkymui.

2. Atliekų tvarkymo infrastruktūra išvystyta gana silpnai, todel reikalingos
atliekų tvarkymo tvarkymo sistemos kūrimui;

3. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atliekos turi būti pakartotinai naudojamos kaip antrines žaliavos. Tam reikalingos papildomos investicijos;

4. Europos Sąjungos direktyvos numato reikalavimus ne tik dabartiniu metu susidarančių atliekų tvarkymui. Praeityje užpildyti sąvartynai turės būti stebimi 50 metų po jų uždarymo.

Atliekų tvarkymo organizavimas bei tam reikalingos lėšos skiriasi priklausomai nuo atliekų grupių. Pavojingų atliekų tvarkymui reikalingos investicijos įvertintos pavojingų atliekų tvarkymo studijoje.

Tvarkant nepavojingas atliekas didelių investicijų reikėtų eksploatuojamų savartynų uždarymui (509,7 mln.Lt), eksploatuojamų sąvartynų modifikacijai ir naujų įrengimui (1301 mln.Lt), organinių atliekų perdirbimo bei pakuotės atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimui (747 mln.Lt). Komunalinių atliekų perdirbimas teikia tam tikras pajamas, todėl tikrieji kaštai nepavojingų atliekų tvarkymui sudarytų apie 1,26 mlrd. litų (duomenys iš Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais strategijos (projekto)).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1631 žodžiai iš 5237 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.