Gamybinis ūkis Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje
5 (100%) 1 vote

Gamybinis ūkis Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje

Visais laikais gyvulininkystė ir žemdirbystė stipriai įtakojo žmogaus gyvenimą. Ypač didelę reikšmę šios dvi veiklos sritys turėjo žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje, kai gamybinis ūkis pradėjo sparčiau plėtotis ir po truputį išstūmė medžioklę, žvejybą, rankiojimą.

Kalbant apie gamybinį ūkį, svarbu vadovautis tam tikrais kriterijais ir aspektais. Visų pirma, būtina atsižvelgti į ūkio raidos etapų chronologiją – nagrinėjant ūkio raidą, svarbu pabrėžti ir jo atsiradimą, pradinę fazę, todėl nereikėtų apsiriboti vien tik ankstyvojo žalvario amžiaus pradžios – ankstyvojo geležies amžiaus pabaigos rėmais. Antra, reikalingas tyrimas, nagrinėjant tam tikrų archeologinių objektų duomenis – taip nuo atskirų faktų ir detalių galima prieiti prie bendresnių išvadų. Taip pat labai svarbus metodologinis aspektas, nustatantis tyrimo būdą. Daugiausia duomenų apie gyvulininkystę duoda osteologinų tyrimų rezultatai, o apie žemdirbystę – radiniai, susiję su darbo įrankiais. Labai svarbūs ir daug informacijos suteikiantys yra palinologiniai, makrobotaniniai tyrimai.

Šio darbo tikslas – apžvelgti gamybinio ūkio ypatumus ir raidą žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu. Darbo uždaviniai:

• Nustatyti gamtos įtaką ūkiui, rūšinę gyvūnų ir augalų sudėtį ir jos kitimą vystantis žemdirbystei ir gyvulininkystei.

• Nurodyti naminių ir laukinių gyvulių santykio kitimą.

• Išsiaiškinti, kokie gyvuliai ir kokiais tikslais buvo prijaukinami ir auginami, kokia gyvulių rūšis buvo gausiausia.

• Apžvelgti bendrus besiplėtojančios žemdirbystės bruožus.

• Parodyti skirtingą Rytų ir Vakarų Lietuvos situaciją ūkio atžvilgiu, nustatyti to priežastis.

Tyrimų apžvalga

Norint nagrinėti žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gamybinį ūkį Lietuvoje, būtina atsižvelgti į turimą materialinį šio laikotarpio palikimą. Darbe bus remiamasi šiais archeologiniais paminklais (pagal chronologinę radinių datavimo tvarką):

• Ankstyvojo žalvario amžiaus: Narkūnų Didžiojo piliakalnio, Kretuono 1C gyvenvietės tyrinėjimai.

• Vėlyvojo žalvario amžiaus: Nevieriškių, Kerelių, Sokiškių piliakalnių tyrinėjimai.

• Ankstyvojo geležies amžiaus: Bakšių 2- osios gyvenvietės tyrinėjimai.

Būtina pažymėti, jog tokia paminklų chronologija yra labai sąlyginė – pvz. Narkūnų Didysis piliakalnis datuojamas ankstyvojo žalvario amžiaus pabaiga – vėlyvojo žalvario amžiaus pradžia, o Kerelių piliakalnis – I tūkstantmečio pr. Kr. antrąja puse – pirmaisiais amžiais po Kr.

Trumpa piliakalnių ir gyvenviečių tyrinėjimų apžvalga

Narkūnų Didysis piliakalnis (Utenos raj.) – tyrinėtas 1975 – 1978 m. R.Volkaitės – Kulikauskienės. Seniausiame pagal laikotarpius 6- ame sluoksnyje aptikti 387 kauliniai dirbiniai. Piliakalnyje rastą osteologinę medžiagą ištyrė V.Danilčenko (Daugnora L., Girininkas A., 1996m., p.87).

Kretuono 1 C gyvenvietė (Švenčionių raj.) – tyrinėta 1987 – 1994m. A.Girininko. Ištirtas 1600 m x m plotas. Jame aptiktas 5 – 150 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 531 kaulo ir rago dirbinys, nustatyta 2922 įvairių gyvūnų kaulų bei jų fragmentų (Daugnora L., Girininkas A., 1996 m., p. 87).

Nevieriškių piliakalnis (Švenčionių raj.) – tyrinėtas1976 – 1978 m. E.Grigalavičienės. Ištirtas 1486 m x m plotas, kultūrinio sluoksnio storis – 0,3 – 1 m. Rasta 303 kaulo bei rago dirbiniai ir 1318 kaulų (Daugnora L., Girininkas A., 1996 m., p. 120).

Kerelių piliakalnis (Kupiškio raj.) – tyrinėtas 1984 – 1985 m. E.Grigalavičienės. Ištirtas 568 m x m plotas, kurio kultūrinis sluoksnis yra 25 – 500 cm. Rasti 228 kaulai ir 65 kaulo bei rago dirbiniai (Daugnora L., Girininkas A., 1996 m., p. 120).

Sokiškių piliakalnis (Ignalinos raj.) – tyrinėtas 1980 – 1983 m. E.Grigalavičienės. Ištirtas 1115 m x m plotas, kurio 80 – 120 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas 161 dirbinys (Daugnora L., Girininkas A., 1996 m., p. 120).

Bakšių 2- oji gyvenvietė (Alytus) – tyrinėta 1998 – 1999 m. V.Steponaičio. Ištirtas 60 m x m plotas. Jame aptikta gyvūnų kaulų ir keli dirbiniai, iš kurių paminėtini akmeninis trintuvas bei trys akmeninių galąstuvų fragmentai (Girininkas A., 2000 m., p. 116).

Gamtos ypatumai ankstyvajame žalvario amžiuje

Tai subborealinio klimato, kai jaučiamas nežymus atšilimas, laikotarpis. Pagal žiedadulkių analizes galima spręsti, jog tuo metu išplito beržynai, baltalksnynai, sumažėjo eglynų. Iš vakarinėje Lietuvos dalyje atliktų žiedadulkių tyrimų matyti, kad atsirado kviečų, miežių žiedadulkių, pagausėjo augalų, būdingų miško kirtavietėms: viržių, šakių, ožrožių (Kabailienė M., 1990 m., p. 101). Tai rodo, kad tuo metu Vakarų Lietuvoje palengva įsigalėjo žemdirbystė.

Tuo tarpu iš Rytų Lietuvos teritorijos gyvenviečių kultūrinių sluoksnių žiedadulkių analizės paaiškėjo, kad čia dar nerasta su žemdirbyste susijusių augalų rūšių. Rytinėje Lietuvoje išplito pušynai, sumažėjo alksnių, plačialapių augalų ir lazdynų (Kabailienė M., 1990 m., p. 100). Todėl šioje Lietuvos dalyje, nors ir nežymiai, bet kito miško fauna, padidėjo ir stabilizavosi tauriųjų elnių populiacija, daugėjo briedžių bei šernų (5 žem.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 770 žodžiai iš 2525 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.