Gamybos veiksnių rinka
5 (100%) 1 vote

Gamybos veiksnių rinka

1121

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. RAŠTVEDYBOS IR DOKUMENTO SĄVOKOS 5

3. BENDRIEJI DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI 6

4. TVARKOMIEJI DOKUMENTAI 9

5. IŠVADOS 14

6.LITERATŪRA 15

1. ĮVADAS

Šiuolaikinė raštvedyba apibūdinama kaip dokumentų valdymo sistema. Šiai sistemai būdingi tam tikri darbų su dokumentais procesai, kurie prasideda parengus ar gavus dokumentą ir baigiasi atrinkus dokumentus saugoti ar naikinti.

Dokumentuose užfiksuota informacija yra svarbi vertybė. Sukauptos informacijos pagrindu priimami įvairaus lygio valdymo sprendimai. Efektyvūs bei objektyvūs sprendimai reikšmingi ne tik valstybės mastu. Nuo valdymo sprendimų kokybės priklauso ir verslo sėkmė ar nesėkmės.

Informacijos procesus bei įvairias darbų su dokumentais sritis reglamentuoja valstybė. Pastaraisiais metais priimta naujų teisės aktų. Bendrieji darbo su informacija ir dokumentacija principai nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žinios, 1996. Nr. 71-1706). 2000 metais priimtas Teises gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žinios. 2000, Nr. 10-236). Pagal šį įstatymą su oficialiaisiais dokumentais, jei jų informacija nėra slapta, konfidenciali, tarnybinė ar privati pateikę rašytinį prašymą, gali susipažinti visi asmenys. Dokumentų prieinamumas yra svarbi žmogaus teisių realizavimo sąlyga. Be to, tai yra ir viešojo administravimo skaidrumo bei efektyvumo proceso sudėtinė dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę reglamentavo Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas (Žinios, 1999. Nr. 66-2128). Asmenų teisės kreiptis į institucijas su prašymais bei pasiūlymais ir gauti atsakymus reglamentuotos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žinios. 1999. Nr. 60-1945) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame dokumente Piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo institucijose, kurios nėra viešojo administravimo subjektai, tvarka (Žinios. 2000, Nr. 49-1423).

Naujų informacijos technologijų plitimas pareikalavo racionalesnių ir spartesnių informacijos įvedimo į kompiuterio atmintinę būdų. 2000 metais sukurtas naujas lietuviškos kompiuterių klaviatūros standartas LST 1582. Naudojantis naująja klaviatūra vėl galima mokytis pastaruoju metu Lietuvoje primiršto aklojo rašymo metodo. Šis metodas yra vienintelė spartaus darbo su klaviatūra įgūdžių formavimo prielaida.

Informacijos sutelkimas į elektronines laikmenas kelia informacijos apsaugos teisinių bei praktinių problemų. Pradžia šioms problemoms spręsti padaryta. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žinios. 2000. Nr. 61-1827).

Valstybes politiką dokumentų ir archyvų srityje formuoja ir įgyvendina Lietuvos archyvų departamentas (LAD). Departamentas yra išleidęs pagrindinius teises aktus. reglamentuojančius dokumentų sudarymo ir darbo su dokumentais klausimus – Raštvedybos standartą LST 6.1-92 bei Raštvedybos taisykles. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai – informacinių technologijų plėtra, teisinės bazės kitimas, viešojo administravimo reforma – iškėlė poreikį modernizuoti ir suderinti su naujai priimtais įstatymais teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų rengimo ir valdymo procesą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.791 pritarta LAD parengtam Įslaptintų dokumentų raštvedybos organizavimo, saugojimo, tvarkymo, naikinimo ir apsaugos taisyklių projektui. Įstaigų administravimui gerinti bei valdymo efektyvumui užtikrinti 2001 metais patvirtintos Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles (Žinios, 2001. Nr. 30-1009). Tais pačiais metais parengtas ir Raštvedybos organizavimo taisyklių projektas.

Valstybes bei Lietuvos archyvų departamento norminiai dokumentai turėtų iš esmės pagerinti situaciją dokumentų valdymo srityje.

2. RAŠTVEDYBOS IR DOKUMENTO SĄVOKOS

Įmonės valdymas – tai sugebėjimas siekti iš anksto numatytų tikslų, naudojant kitų žmonių darbą, intelektą, tam tikra linkme formuojant žmonių elgesio motyvus.

Vadovavimą įmonei galima suvokti kaip informacijos gavimo, jos apdorojimo, sprendimų priėmimo ir jų pateikimo vykdytojams procesą. Svarbiausia valdymo dalis yra sprendimo priėmimas. Teisingam sprendimui reikalinga visapusiška operatyvi ir tikra informacija. Informacija ir yra valdymo veiklos objektas, o dažnai ir valdymo aparato darbo rezultatas. Todėl labai reikšmingi komunikacija ir informacijos apdorojimo procesai.

Komunikacija (lot. communicatio – pranešimas) – tai bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais tarp žmonių arba žmonių grupių. Jei komunikacija tarp žmonių ar struktūrinių padalinių nebus efektyvi, žmonės negalės derinti savo veiklos, perduoti patirties.

Valdymo sferoje dažniausiai naudojama dokumentinė informacija. Jos apdorojimo tikslingumas ir operatyvumas yra viena iš sėkmingo organizacijos darbo sąlygų.

Valdymo specialistai skiria tris informacijos apdorojimo etapus:

– pirminių dokumentų kaupimas;

– duomenų analizė;

– duomenų, reikalingų priimti valdymo sprendimą, atrinkimas.

Dalis informacijos, naudojamos įmonės valdyme fiksuojama dokumentuose.

Terminas dokumentas kilęs iš
lotyniško žodžio„documentum“ – pamokantis pavyzdys, liudijimas, įrodymas. Dokumentas – informacijos laikmena ir šioje laikmenoje užfiksuoti pastovūs duomenys, kuriuos gali perskaityti žmogus ar mašina.

Kiekvienas dokumentas pirmiausia turi būti vertinamas pagal jo turimą informaciją. Informacijos dokumentavimas vyksta laikantis valstybinės valdžios organų, atsakingų už raštvedybos organizavimą, dokumentų standartizavimą, nustatyta tvarka.

3. BENDRIEJI DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

Bet kurios įmonės veikloje sudaromos įvairios dokumentų rūšys. Tačiau net ir esant daugybei jų, nepriklausomai nuo įmonės specifikos, galima išskirti tokias pagrindines dokumentų grupes:

organizaciniai įmonės dokumentai (įstatai, valdymo struktūra, etatų sąrašas, pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės);

tvarkomieji dokumentai (pagrindinės įmonės veiklos įsakymai, sprendimai, potvarkiai, nutarimai);

kadrų dokumentai (kadrų įsakymai, darbo sutartys, asmens bylos, asmens kortelės);

finansiniai-buhalteriniai dokumentai (Didžioji knyga, metinės ataskaitos, buhalteriniai balansai, pelno ir mokesčio ataskaitos, sąmatos, sąskaitos, kasos knygos ir kt.);

informaciniai įmonės dokumentai (aktai, raštai, faksogramos, pažymos, pažymėjimai, tarnybiniai pranešimai, protokolai ir pan.).

Iš valstybinių institucijų, savivaldybių organizacijos gali gauti dokumentus, reguliuojančius įvairius jos veiklos klausimus (mokesčiai, aplinkos apsauga ir pan.) Šie dokumentai sudaro atskirą grupę – norminius aukštesniųjų organizacijų dokumentus.

Į savarankišką grupę galima išskirti komercinius kontraktus (sutartis), kurie yra pagrindiniai verslo dokumentai.

Visi išvardinti dokumentai priklauso valdymo dokumentams arba organizaciniams tvarkomiesiems ir informaciniams (OTID). Išimtį sudaro finansiniai-buhalteriniai dokumentai, turintys sudarymo ir apdorojimo specifiką.

Priklausomai nuo objektyvių (įmonės profilis) ir subjektyvių (įmonės vadovo ir dalykinių partnerių reikalavimai) faktorių, kokia nors dokumentų grupė gali vyrauti arba, priešingai, būti nereikšminga.

Pagal „Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles“ dokumentai skirstomi į 3 grupes:

1. Tvarkomieji dokumentai – kolegialių institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų, leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti. Tai įsakymai, potvarkiai, sprendimai, nutarimai.

2. Organizaciniai dokumentai – tvarkomaisiais dokumentais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo normas. Tai įstatai, nuostatai, instrukcijos, taisyklės, reglamentai ir kt.).

3. Informaciniai dokumentai – įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai, kuriuose pateikiama informacija ar duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis. Šiai grupei priklauso aktai, apžvalgos, pažymos, protokolai, raštai, tarnybiniai pranešimai, telegramos, telefonogramos, faksogramos.

Pagal tuos pačius reikalavimus sudaromi ir asmenų (asmeniniai) dokumentai – prašymai, pasiaiškinimai, asmens įgaliojimai, gyvenimo aprašymai ir pan.

Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei kitoms organizacijoms, įgaliotoms atlikti viešojo administravimo funkcijas. Privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims taisyklėse nustatyti reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Dokumentų įforminimo reikalavimai taikomi ne lik tradiciniams (popieriuje rašomiems) dokumentams, bet ir kompiuteriniams (elektroniniams) dokumentams.

Dokumentai įforminami standartiniuose popieriaus lapuose: A4, A5 ir A4L (A4L lapo vertikalioji kraštine trumpesnė horizontalioji – ilgesnė). Taisyklėse numatoma palikti platesnes negu anksčiau paraštes: kairiąja.- 30 mm, dešiniąją ne mažesnę kaip 10 mm, viršutinę- – 20 mm, apatinę – ne mažesnę kaip 20 mm. Nauja nuostata ir tokia, kad dokumentai spausdinami tik vienoje lapo pusėje. Jei dokumentas ilgas, puslapiai, pradedant antruoju, numeruojami. Puslapio numeris rašomas viršutines paraštes viduryje arabiškais skaitmenimis, be tašku ir brūkšnelių.

Taisyklėse nurodytas mažesnis rekvizitų skaičius – 22, tačiau iš esmes tai tokie patys rekvizitai, kokie ir buvo. Kai kurie iš jų sujungti, pavyzdžiui, organizacijos kodas dabar rašomas kartu su kitais įstaigos duomenimis – buveines adresu, telefonų, faksų numeriais. Įrašytas naujas rekvizitas – supažindinimo žyma. Ji rašoma tais atvejais. kai įstaigos vadovas paveda supažindinti su dokumento turiniu tarnautojus. Šios žymos įforminimas ypač reikšmingas, kada tarnautojas su dokumentu turi būti supažindintas pasirašytinai ([sakymas dėl atleidimo iš darbo, drausmines nuobaudos skyrimo ir kt.).

Dokumentai rašomi laikantis bendrines lietuvių kalbos normų ir teisines terminijos.

Dokumentų rekvizitai rašomi, atsižvelgiant į tekstų įforminimo kompiuteriais ypatumus ir galimybes. Taikomi du rekvizitų užrašymo būdai: išilginis centruotas ir kampinis vėliavinis.

Įprasta OTD (organizacinių tvarkomųjų dokumentų) sistema jau nebelaikoma vientisu ir nedalomu vienetu. Šios sistemos dokumentams tas pats formuliaras nebelaikomas. Visų trijų rusių dokumentai – organizaciniai, tvarkomieji
informaciniai – rašomi pagal skirtingas schemas. Informaciniai dokumentai būna siunčiamieji ir įstaigos vidaus.

Tvarkomiesiems ir informaciniams siunčiamiesiems dokumentams rengiami blankai.

4. TVARKOMIEJI DOKUMENTAI

Tvarkomieji dokumentai charakterizuoja įstaigos administracinę veiklą. Įstaigų darbo praktikoje vienvaldystė derinama su kolegijiniu valdymu. Tvarkomųjų dokumentų sudarytojas gali būti kolegiali institucija, įstaigos vadovas, kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus leisti tvarkomuosius dokumentus turintis tarnautojas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1433 žodžiai iš 2807 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.