Gediminaičių dinastijos kilmė ir jos įsitvirtinimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Gediminaičių dinastijos kilmė ir jos įsitvirtinimas Lietuvoje

Įvadas

Gediminaičių dinastija Lietuvą valdė beveik 300 (konkrečiai – 287) metų, t.y. nuo 1285 iki 1572 metų. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių soste, pradedant Butigeidžiu, Pukuveru-Butvydu, baigiant paskutiniuoju Gediminaičiu – Žygimantu Augustu, sėdėjo 15 didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, kilusių iš Gedimino giminės. Penki iš jų buvo kartu ir Lenkijos karaliai (Jogaila, Kazimieras, Aleksandras, Zigmantas II (Senasis), Žygimantas Augustas.

Tokia Gediminaičių dinastijos „sausa“ , tačiau įspūdinga statistika mus įpareigoja ne tik žinoti žymiausius Gediminaičių valdovus, jų nuopelnus, bet ir jų kilmę, kilmės vietą bei jų dinastijos kelią į Lietuvos politikos olimpą.

Juk tai dinastija, beveik tris šimtus metų valdžiusi netrukus jubiliejinį tūkstantmetį švenčiančią valstybę. Tai dinastija, galima sakyti, daugiausia prisidėjusi prie šiuolaikinės Lietuvos visuomenės kultūrinės, socialinės ir apskritai istorinės mąstysenos formavimo. Todėl Gediminaičių „pradžia“ turėtų būti labai svarbi kiekvieno lietuvio istorinei sąmonei.

Kokia Gediminaičių dinastijos kilmė? Kokia kilmės vieta? Kada, kodėl ir kaip Gediminaičių dinastija įsitvirtino Lietuvoje? – tai pagrindiniai probleminiai klausimai, kuriuos tikiuosi apžvelgti referate. Norėdamas išsamiai ir efektyviai išdėstyti istorikų mintis, savo referatą suskirsčiau į kelias darbines temas: „Gediminaičių dinastijos kilmė“, „Gediminaičių dinastijos kilmės vieta“ bei „Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimas Lietuvoje“.

Rašydamas referatą rėmiausi žymių Lietuvos istorikų A.Nikžentaičio, J.Ochmanskio bei Z.Ivinskio parašytomis knygomis. Vertingos informacijos suteikė istorikas S.C.Rowell, kurio analitiškumas bei kontstruktyvus faktų išdėstymas, mano manymu, leido objektyviausiai pažvelgti į svarbiausius Lietuvos istorijos momentus.



Gediminaičių dinastijos kilmė

Kokios Gediminaičių dinastijos kilmės šaknys? Kas buvo Gediminaičių dinastijos pradininkas? – tai klausimai, į kuriuo palyginti tik neseniai buvo rasti atsakymai.

Prieš pateikiant atsakymus į jau minėtus klausimus, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į istorikų mintis apie Gedimino ryšį su Traideniu.

Tam tikrus probleminius klausimus iškelia Zenonas Ivinskis, teigdamas, kad Traidenis galėjo būti Gedimino senelis. Vadovaujantis tokia logika, 1289 – 1291 minimieji Lietuvos kunigaikščiai galėjo būti Traidenaičiai ar jo giminės, o „Pukuveras, tur būt, būdamas su Traideniu artimiausioj – sūnaus giminystėje, paveldėjo sostą“ . Toks įsitikinimas visų pirma paneigtų A.Nikžentaičio teiginį, kad tik valdant Gediminui, aukščiausioji valdžia tapo paveldima tėvo linija – po tėvo mirties sostą paprastai užimdavo jo sūnus .

Tuo tarpu S.C.Rowell‘o teigimu, apskritai versiją esą Butigeidį ir Butivydą siejo artimi ryšiai su Traideniu reikia atmesti, nes Gediminas tikrai būtų paskelbęs savo kraujo ryšį su tokiu galingu valdovu. Kitas šį kaip klaidingą faktą pagrindžiantis įrodymas – Traidenio provaikaičio Boleslovo Jurijaus Haličiečio vedybos su Gedimino dukterimi Eufemija 1331 metais. Tai būtų kanonų teisių pažeidimas, jeigu manytume, kad Gediminas – Traidenio vaikaitis. Krikščioniškam sąjungininkui šis faktas neišvengiamai būtų tapęs kliūtimi bendradarbiauti .

Ježi Ochmanskio knygoje „Senoji Lietuva“ pateikiama paprastesnė Gedimino ryšių su Traideniu versija. „Didžiosios Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštystės metraštyje“, pasak J.Ochmanskio, parašyta, kad iki Gedimino pasikeitė visa Lietuvos valdovų dinastija: Traidenis, nesusilaukęs įpėdinių, turėjo perduoti valdžią iš kitos giminės kilusiam Vyteniui . Tiesa, būtų galima suabejoti metraščio tikslumu, nes jame taip pat paminėtas faktas, kad Gediminas buvo Vytenio sūnus. Tačiau tokia nuomonė istoriografijoje vyravo labai ilgai ir tik XIX a. pabaigoje pagaliau neginčijamai prieita prie išvados, jog Gediminas ir Vytenis buvę broliai.

Todėl Z.Ivinskio „pamąstymus“, jog Traidenis buvo Gedimino senelis galima laikyti kaip neatitinkančius realybės.

Galima stbėtis, kad daugiausia žinių apie Gedimino kilmę ir jo protėvius pateikia ne lietuvių, bet kitų kraštų šaltiniai. Todėl tokius šaltinius kaip XVI a. rusų ir vokiečių istorijos šaltiniai, kuriuose, pavyzdžiui, buvo teigiama esą Gediminas buvęs arklininkas (Vytenio tarnas), nužudęs savo šeimininką ir užėmęs didžiojo kunigaikščio sostą, reikėtų vertinti gana atsargiai ir kritiškai. Tokie panašūs teiginiai istorikų jau įrodyti kaip neatitinkantys tiesos ir traktuojami tik kaip mėginimas sukompromituoti Lietuvos kunigaikščių kilmę.

Vis dėlto jau įrodyta, kad Gediminaičių dinastijos pradininkas – Skalmantas, gyvenęs apie XIII a. vidurį. Jis buvo (tikriausiai) Pukuvero – Butvydo tėvas, Gedimino senelis .

Kas buvo pats Skalmantas?

Išsamaus atsakymo į šį klausimą ieško J.Ochmanskis. Istoriko dėmesį patraukia vadinamoji Sofonijaus Riazaniečio „Zadonščina, arba sakmė apie Kulikovo mūšį“, kurioje prieš prasidedant mūšiui, broliai Algirdaičiai kalbasi: „Ir tarė Andrius Algirdaitis savo broliui Dmitrijui: mes patys du broliai – Algirdo sūnūs, Edimanto (Gedimino) vaikaičiai, o Skolomendo (Skalmanto) provaikaičiai “.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 777 žodžiai iš 2568 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.