Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas valdė 1316–1341 metais. Gediminas į sostą atėjo turėdamas apie 40 metų ir valstybinės veiklos patyrimą. Jis paveldėjo lietuvių žemes susivienijusią pagonišką valstybę, besiplečiančią į Rusios stačiatikių žemes. Paveldėjo jis ir valstybės išlikimo karą su agresyviuoju katalikiškuoju Vokiečių ordinu.
Gediminas valdyti pradėjo labai aktyviai politiškai veikdamas rytuose. Iki 1320 m.
Vakaruose tebesitęsė karas su Vokiečių ordinu. Šis tarp 1316 ir 1320 metų kasmet rengė žygius ir siaubė panemunę bei Žemaitiją. 1322–1323 m. Lietuva perėmė iniciatyvą ir surengė keturis žygius į Ordino valstybę. 1323 metais, rygiečių padedamas, Gediminas pasiuntė laiškus popiežiui bei Hanzos miestams pranešdamas apie pasiruošimą krikštytis su visa Lietuva ir kad svarbiausia to kliūtis yra Vokiečių ordinas.
Gedimino planams priešinosi Vokiečių ordinas – jis galėjo tapti nereikalingas. 1323 m. spalio 2 d. sudaryta LDK ir Livonijos politinių jėgų taikos sutartis. Pats Vokiečių ordinas 1324 m. tebepuolė Lietuvą, papirkinėjo Žemaitijos didžiūnus, kad jie priešintųsi krikštui. Popiežius tik 1324 m. vasarą atsakė Gediminui, pritardamas jo norui krikštytis. Į Vilnių atvykę popiežiaus pasiuntiniai rado pasikeitusią padėtį – Gediminas troško palaikyti taiką su Ordinu, bet krikštytis atsisakė. Bene svarbiausias buvo permainų nenorinčių pagonių, ypač Žemaitijoje, pasipriešinimas. Popiežiaus pasiuntiniai 1324 m. pabaigoje patvirtino keturių metų LDK ir Ordino paliaubas.
Lietuvos padėtį stiprino Gedimino sėkmingai plėtojami santykiai su kitais kaimynais. 1323 m. Pskovas kunigaikščiu pasikvietė Gedimino karvedį Dovydą Gardiniškį. Jis organizavo pasipriešinimą Livonijos ordinui ir padėjo Livonijos ordino sąjungininkui Naugardui suartėti su LDK. 1326 ir 1324 metų pabaigoje Vilniuje lankėsi Aukso Ordos chano Uzbeko pasiuntiniai. Vadinasi, būta neblogų santykių ir su totoriais.
LDK buvo svarbu suartėti su Lenkija. 1323–1324 m. Gediminas net atsisakė sūnaus Liubarto pretenzijų į Haličą-Volynę, užleisdamas jį Vladislavo Lokietkos remiamam Mazovijos kunigaikščiui Boleslovui Jurgiui. Santykiai su susiskaldžiusia Mazovija greitai komplikavosi, – jos kunigaikščiai suartėjo su Ordinu. Tai kompensavo 1325 m. sudaryta sąjunga su Lenkija prieš Vokiečių ordiną, sutvirtinta Gedimino dukters Aldonos ir Lenkijos sosto įpėdinio Kazimiero santuoka. Lietuva buvo įtraukta į Europos politiką: 1326 m. dalyvavo Lenkijos, remiančios popiežiaus kovą su Vokietijos imperatoriumi, suorganizuotame žygyje į Brandenburgą. Taip pavyko dar tris metus pratęsti paliaubas su Ordinu.