Geležies pogrupio metalai.
Šie elementai Fe,Co ir Ni nuo kitų d elementų skiriasi tuo, kad aukšč. oks.l. +6 yra mažesnis nei elektronų sk. Valentinėse orbitalėse 8. Tačiau ir Fe+6 jonai negausūs ir būdingiausi oks.l. Fe šeimos elementams yra +2 ir +3.
Fe. Tai vienas iš labiausiai išplitusių elementų žemės plutoje, sudaro 4,7 % svorio. Pramonėje perdirbamos tik tos rūdos, kurias pagrinde sudaro oksidai: Fe3O4 – magnetitas, FeS2 – piritas. Kartais randama ir gryna. Techniška Fe gaunama aukštose temper. redukuojant oksidus koksu Fe2O3 + 3CO 2Fe + 3CO2
Gryna Fe gaunama redukuojant oksidus H2
Fe2O3 + 3H2 2Fe + 3H2O arba termiškai skaidant
Fe(CO)5 Fe + 5CO
Fe yra vid. aktyvumo metalas, sudaro 4 alotropines modifikacijas, sausame ore pasyvuojasi tačiau drėgname rūdija. Šildant lengvai jungiasi su nemetalais Fe + Cl2 FeCl2 Fe + S FeS
Kartais sudaro metalinius junginius 3Fe + C Fe3C
Fe fizikinės savybės priklauso nuo nežymių kitų elementų priemaišų joje, kaip Cr, Mn, Co, Ni ir t.t. kurie su Fe sudaro įvairius metalinius j. ji tampa žymiai atsparesnė aplinkai ir pakinta jos mechaninės savybės. Fe tirpsta neoksidinančiose r., sudaro Fe2+ druskas, o konc. HNO3 ir H2SO4 ją pasyvina. Esant oksidatoriui Fe iš lėto reaguoja su konc. šarmais.
Fe(II) junginiai yra l. gausūs ir jiems būdingas koordinacijos sk. 6 FeO – juodos sp. medž. gaunama skaidant be oro priėjimo Fe oksalatą FeC2O4 FeO + CO + CO2
Veikiant Fe(II) dr. šarmais be oro priėjimo susidaro bespalvės Fe(OH)2 nuosėdos FeSO4 + 2NaOH Fe(OH)2 + Na2SO4
kurios ore palaipsniui oksiduojasi įgaudamos žalsvą ir galop rudą sp. 2Fe(OH)2 + 1/2O2 + H2O 2Fe(OH)3
Dauguma Fe(II) dr. tirpios išskyrus juodą FeS ir žalią FeCO3. Būdingas kristalo hidratų susidarymas. Fe (II) dr. vandenyje hidrolizinasi ir kontakte su oru lėtai oksidinasi iki Fe(III) j. Iš kompl. dr. analitikoje svarbi geltonoji kraujo dr.
Fe(CN)6 + 4KCN K4[Fe(CN)6] naudojama fotografijoje, analizinėje chemijoje Fe(III), taip pat Zn, Cu,U nustatyti ir mineraliniams dažams
4FeCl3 + 3K4[Fe(CN)6] Fe4[Fe(CN)6]3 + 12KCl
Fe(II) anijoniniai kompl. tipo Men[Fe(CN)5X], kur X=H2O,NH3,NO CO ir vadinami prusidiniais j.
Fe+3 j. primena Al+3 j. Fe2O3 – šiam oksidui svarbios dvi modifi-kacijos, tai Fe2O3 – juodos spalvos paramagnetinė medž. hematitas, jis naudojamas raudonų dažų gamybai. Fe2O3 fero magnetiniai kristalai, dėl magnetinių savybių naudojamas elektro-nikoje. Veikiant šarmais Fe(III) dr. gaunamos raudonai rudos amorfinės trihidroksido nuosėdos, kurias šildant susidaro mišrus oksidas – hidroksidas FeCl3 + 3NaOH Fe(OH)3 + 3NaCl
Vėliau bevandenis oksidas, kuris turi amfoterinių savybių ir tirpsta šarmuose, susidarant feratams Fe2O3 + 2NaOH 2NaFeO2 + H2O
Kuomet Fe(III) dr. veikiamos praskiestais šarmais, usidaro hidro-feratai FeCl3 + 6NaOH Na3[Fe(CN)6] + 3H2O
Fe(OH)3 naudojamas dujoms valyti nuo H2S
2Fe(OH)3 + 3H2S Fe2S3 + 6H2O
Jei Fe milteliai deginami ore gaunamas magnetitas
3Fe + 2O2 Fe3O4 = FeO Fe2O3
Šis oksidas netirpsta r., feromagnetinis, gana laidus elektrai ir naudojamas kaip elektrodas. Fe(III) halogenidai sudaro dimerines molekules. Dauguma Fe(III) dr. yra rusvos arba raudonos sp. Oksidinant FeSO4 FeSO4 + H2SO4 + O2 Fe2(SO4)3 susidaro Fe2(SO4)3, kuris be H2O yra baltos sp., labai hidroskopinė medž. Fe(OH)3 tirpsta šarmuose Fe(OH)3 + 3NaOH Na3[Fe(OH)6]