Geležinkelio transporto sistemos
5 (100%) 1 vote

Geležinkelio transporto sistemos

Turinys

Turinys…………………………………………………………………………………………………………………1

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………2

Geležinkelio transporto sistemos elementai……………………………………………………………..3

Istorine raida išsivišciusiuose šalyse………………………………………………………………………..7

Istorinė raida Lietuvoje………………………………………………………………………………………..10

Šiuolaikinė situacija išsivysčiusiose šalise…………………………………………………………….12

Šiuolaikinė situacija Lietuvije………………………………………………………………………………16

Siūlimai situacijos gerinimui………………………………………………………………………………..23

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….26

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………27

Įvadas

Energetika, transportas, ryšiai ir aplinka – kaip tik ta infrastrūktūra, be kurios negalima jokia nei gamybos, nai verslo, nei socialinio gyvanimo veikla.

Transportas – yra svarbus ūkio raidai, nes be jo nebūtų darbo pasidalijimo ir teritorinio gamybos kooperavimo. Visos šalys kūria transporto sistemą, ją sudaro visi susiekimo keliai, transporto įmonės. Pasaulio susisiekimo kelių ilgis yra apie 320 mln. km.

Yra trys transporto rūšys: vandens, sausumos ir oro. Sausumos transportu gabenami kroviniai šalių viduje, tarp valstybių ir regionų. Svarbiausios transporto rūšys: geležinkelių, automobilių ir vamzdynų.

Mano referato tikslas plačiau panagrinėti geležinkelių transpotą, o būtent jo vystymosi perspektyvas šiuolaikiniame pasaulyje.

Referato uždaviniai:

• Sužinoti apie geležinkelio ir geležinkelio transporto istorinę raidą

 Išsivysčiusiose šalyse

 Lietuvoje

• Panagrinėti dabartinę situaciją

 Išsivysčiusiose šalyse

 lietuvoje

• panagrinėti situacijos gerinimo galimybes.

Geležinkelio transporto sistemos elementai

Geležinkelį sudaro du plieniniai bėgiai, pakloti vienas nuo kito numatytu atstumu lygaus atraminio paviršiaus. Tokį kelią galima labai apkrauti, ir jo pasipriešinimas mažas. Tačiau tokiam keliui reikia sankasų, jos specialiai profiliuojamos, patys bėgiai klojami ant pabėgių, kurie paskirsto apkrovą sankasai. Nors ir stengiamasi suformuoti lygų kelią, lokomotyvų ir vagonų pakabos turi amortizatorių (1 pav.).

1 pav. Elektrovežio vežimėlis: 1 – aširačiai; 2 – lakštinės lingės; 3 – spyruoklės; 4 – vežimėlio rėmas; 5 – atrama.

Pagal saugumo reikalavimus suderinami riedmenų ir geležinkelio statinių gabaritai; rusiškos vėžės plotis – 1520 mm, europinės – 1435 mm. Tarp dviejų ašių numatomas 4100 mm atstumas; jei kelių daugiau, tarp antro ir trečio kelio ašių turi būti 5000 mm atstumas. Stotyse atstumai tarp kelių ašių – 4800 mm,antraeiliuose ir krovininiuose keliuose – 4500 mm; kai numatoma perkrauti krovinius iš vieno sąstato vagonų į kitą, atstumą leidžiama sumažinti iki 3600 mm. Standartinis bėgių ilgis – 25 m. Pastaruoju metu, ypač greitojo eismo ruožuose, paplito be sandūrų geležinkeliai; čia bėgiai suvirinami į 950 m ar dar ilgesnes juostas. Tačiau tokių kelių montavimui ir eksplotavimui keliami papildomi reikalavimai.[2] Lokomotyvams ir vagonams judant, bėgiai perduoda krūvį viršutiniai kelio dangai, kurią sudaro balastas, pabėgiai ir bėgiai su prie jų pritvirtintais iešmais. Kaip balastas tiesiant geležinkelius naudojama geros kokybės skalda. Pabėgiai klojami iš impregnuoto medžio arba gelžbetoniniai. Vidutinis jų skaičius viename kilometre – 1750. Pabrėžtina, kad gelžbetoniniai pabėgiai tarnauja 2-2,5 karto ilgiau negu mediniai.[15]

Geležinkelių terminalai – tai ne vienos transporto rūšies terminalai, nes vežant geležinkeliu neprivežama “iki durų”, todėl krovinius ir keleivius vežti į terminalą tenka autotransportu. Gana svarbi terminalų dalis – rūšiavimo stotys. Čia tenka sąstatus performuoti-grupuoti vagonus adresų kryptimis. Rūšiavimo stotyje numatomi keli atvykimo keliai ir keliolika rūšiavimo kalių. Sąstatas performuojamas stumdant vagonus lokomotyvais ar, pasitelkus naudojant vagonų svorio jėgą – paleidžiant juos nuo rūšiavimo kalnelio. Sąstatas palengva užstumiamas ant supilto kalnelio, atkabinti vagonai atsiskiria ir nurieda iešmų link. Vagonai iešmais nukreipiami į reikiamą kelią. Greitis reguliuojamas lėtintuvais. Sąstatus formuojant neišvengiama smūgių, todėl kroviniai turi būti labai gerai pritvirtinti, o tai yra vienas iš sąstatų formavimo trūkumų.

Traukai naudojami lokomotyvai ir savaeigiai vagonai. Lokomotyvai gali būti autonominiai (šilumvežiai ir tubovežiai) ir neautonominiai (elektrovežiai). Elektrovežių n.v.k. (įvertinant elektrinių darbą) siekia 25-26%, šilumvežių – 29-31%.
Svarbu ir tai, kad stabdomi elektrovežiai dalį energijos gali grąžint į tinklus, jie ilgaamžiškesni, jų eksplotavimas pigesnis. Tačiau geležinkelį elektrifikuojant reikia didelių sąnaudų kontaktiniam tinklui.

Lokomotyvai skirstomi į krovininius, keleivinius ir manevrinius. Krovininiai lokomotyvai galingi, didelės traukos jėgos. Keleiviniai lokomotyvai traukia lengvesnius sąstatus, bet jų greitis didesnis. Galingų lokomotyvų didesnis kėbulas, tokiam lokomotyvui sunkiau įveikti kreives, todėl jie skaidomi į dvi ar tris sekcijas. Elektrovežiuose ir šilumvežiuose yra įrengimų, užtikrinančių sinchronišką lokomotyvų darbą, valdant sąstatą iš vienos mašinisto kabinos. Valdumo sistemose vis plačiau naudojamos mikroprocesorinės sistemos, padedančios papraščiausiai prisiderinti prie skirtingų informacinių ir valdymo sistemų keičiant programas, nes informacijos ir geležinkelių įrengimų valdymo sistemos unifikuojamos lėtai.

Šilumvežiai būna su elektrine pavara, kai dyzelinis ar keturtaktis variklis suka generatorių, o jo teikiama srovė naudojama ratų elektros varikliams. Mažesnio galingumo šilumvežiuose yra hidraulinė pavara.

Šilumvežio su elektrine pavara įrengimų išdėstymas parodytas 2 pav.



2 pav. Įrengimų išdėstymas kintamosios srovės elektrovežyje: 1 – valdymo pultas; 2 – mašinisto kabina; 3 – srovės ėmiklis; 4 – valdymo aparatai; 5,7 – lyginimo įrengimai; 6 – transformatorius su pakopų jungikliu; 8 – aušinimo sistemos blokas; 9 – skirstymo skydas; 10 – variklinis kompresorius; 11 – sekcijų sujungimas.

Didžiausią kėbulo dalį užima variklis su nuolatinės srovės generatoriumi. Traukos elektros varikliai montuojami vežimėliuose ir per reduktorius suka aširačius. Kėbule montuojami papildomi įrengimai – stabdžių sistemos kompresorius ir dalis aparatūros, akomuliatorių baterijos dyzeliniam varikliui paleisti ir energijai tiekti, kai neveikia variklis ir nesukamas pagrindinis nuolatinės srovės generatorius.

Elektrovežiai pagal srovės rūšį gali būti nuolatinės srovės, kintamosios srovės ar dvigubo maitinimo. Taip klasifikuojami ir motoriniai vagonai. Šio tipo lokomotyvai būna vienos sekcijos (4 arba 6 ašių) ar dviejų sekcijų (8 ašių). Elektrovežius unifikuoti trukdo trys šiuo metu Europoje naudojamos skirtingos maitinimo sistemos. Nuolatinės srovės tinklai dabar yra 1.5 ar 3 kV įtampos, kintamosios srovės – 15 kV, 162/3 Hz dažnio ir 25 kV, 50 Hz dažnio. Kintamosios srovės elektrovežiai maitinami iš kontaktinio tinklo vienfaze srove (Lietuvoje – 25 kV, 50 Hz). Juose įrengiami transformatoriai ir galingi srovės lygintuvai, nes traukos varikliai yra nuolatinės srovės. Srovė varikliuose reguliuojama perjungiant transformatorius, maitinančio lygintuvą, atšakas.

Elektriniuose nuolatinės ir kintamosios srovės keleivinių traukinių savaeigiuose vagonuose įrengimai yra tie patys, kaip ir lokomotyvuose, tik, taupant vietą, jie įtaisomi po grindimis ar ant stogo.

Vagonai yra keleiviniai ar prekiniai. Standartai numato 6 riedmenų gabaritus. T tipo gabaritas skiriamas specialiems Rusijos keliams; 1 – T gabaritas – Rusijos ir Mongolijos keliams; 0 – T gabaritas – Rusijos keliams ir atskiriems kitų šalių geležinkelių ruožams; 01 – T gabaritas – visiems šalių, įeinančių į Geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją OSShD keliams; 02 – T gabaritas riboja riedmenų, skirtų Vokietijos, Austrijos, Jugoslavijos, Graikijos ir Europinės Turkijos dalies geležinkeliams gabaritus, 03 – T gabaritas atitinka visų Europos ir Azijos šalių geležinkelių gabaritus.

Prekiniai vagonai skirstomi pagal vežamus krovinius. Vežant biriuosius krovinius, kuriuos reikia apsaugoti nuo kritulių bei supakuoti, taip pat vežant brangius krovinius, naudojami dengti vagonai. Pusvagoniuose pervežami išverčiamieji kroviniai. Juose vežami ir konteineriai bei įrenginiai. Platforminiai vagonai skiriami dideliems kroviniams. Cisternomis vežami skysčiai ir dujos bei kai kurios biriosios medžiagos. Izoterminiai vagonai – tai dengti vagonai su specialiais įrengimais, palaikančiomis tam tikrą temperatūrą;

1 lentelė

Įvairių tipų vagonais gabenamų krovinių pasiskirstymas procentais nuo bendros krovinių apyvartos

Kroviniai Vagonai

Dengtieji vagonai Platforminiai vagonai Pusvagoniai Cisternos Izoterminiai vagonai

Akmens anglys

Koksas

Naftos produktai

Rūda

Juodieji metalai

Mediena

Statybinės medžiagos

Grūdai

Kiti kroviniai 22.8

1.04

5.8

2.43

3.55

5.24

1.95 22.8

1.04

0.52

5.8

– –

0.52

3.97

7.9

6.24

2.24 –

10.8

0.47 –

0.72

Iš viso: 42.81 30.16 20.87 11.27 0,72

Visi vagonai nepriklausomai nuo paskirties, turi bendrų elementų. Tai važiuoklė, rėmas, kėbulas, sukabinmo įtaisai, stabdžiai.

Dengtųjų prekinių vagonų kėbulo šonuose yra sustumiamos durys kroviniams krauti, angos kėbului vėdinti, jai vežamos daržovės ar vaisiai. Vagono stoge paprastai numatomos ir angos.

Keleiviniai vagonai yra atvirieji su sėdimomis vietomis – iki 7 val. trukmės kelionėms, ir vagonai su miegamosiomis vietomis, kurie gali būti kupė ar ne kupė tipo. Tarptautiniams maršrutams naudojami vagonai su dvivietėmis ar trivietėmis kupė. Turistiniams maršrutams tinka
auštų vagonai su apžvalgos aikštele. Į keleivinius traukinius įeina restoranų vagonai.

Tolimesniam pašto vežimui skiriami pašto vagonai, kurie gali turėti dvi sandėliavimo ir rūšiavimo sales. Bagažiniai vagonai prijungiami prie keleivinių ar pašto traukinių sąstatų.[2]

Istorine raida išsivišciusiuose šalyse

Geležinkelis viena iš pagrindinių transporto rūšių. Jo užuomazgos atsirado dar tolimame XV amžiuje. Geležinkelio prototipas yra medinės arba akmeninės vėžės kuriomis buvo stumiami sunkūs kroviniai. XV amžiuje Anglijoje ir Airijoje, o vėliau ir Prancūzijos bei Rusijos kasyklose, krovinius pradėta vežti ketaus bėgiais, kurie ilgainiui pradėti keisti pleniniais. Vagonus traukė arkliai arba sukamos gervės lynai.

Pirmieji garvežių išradėjai 1800 m. Richard Trevithick iš Didžiosios Britanijos su savo pusbroliu A.Vivian gavo patentą aukšto slėgio garo mašinai, kūrią sukūrė ir tobulino pačių įstaigtame mašinų fabrike. Į garo mašiną Trevithick žiūrėjo kaip į būsimą transporto priemonę. 1801 m. jis jau važinėjo savo pirmuoju garo vežimu. 1802 m. jis gavo patentą mašinai, kuri tiko kroviniams vežti. Vėliau jis pagamino tokį vežimą kuris galėjo vežti 26 tonų krovinį. 1804 m. vasario 21 d. Vežimas buvo išbandytas ant bėgių. Garvežys buvo pavadintas “Invictia”, tai buvo pirmasis pasaulyje garvežys.

Tuo tarpu George Stephenson iš Didžiosios Britanijos savo apygardoje stengėsi pagerinti susiekimą su kasyklomis. Jis ir yra laikomas garvežių išradėju, nors jau prieš ji, kaip matėme, garvežius yra sukūrę, Trevithick Blenkinsop Hedley. Jis savo pirmąjį garvežį pavadino “Mylord”. 1823 m. Niukastlyje įrengė savo garvežių įmonę, pirmąją tokio pobūdžio pasaulyje. Stepenhson daug pasitarnavo tobulindamas bėgius, jų gamyboje jis atsisakė ketaus, pagamino iešmus, pastatė pirmąjį keleivinį vagoną “Experimel”. Jo sūnus Robertas Stephenson 1830 metais ėmėsi kurti tobulesnius garvežius. Paskutiniai jo sukonstruoti garvežiai mažai skyrėsi nuo tų kuriais mes dar neseniai naudojomės.

Geležinkelių transporto atsiradimo ir pirminio vystymosi laikotarpiu Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje, todėl naudinga žinoti, kaip vystėsi geležinkelių transportas Rusijoje. Pirmasis rusiškas garvežys sukurtas 1834 m., baudžiauninkų tėvo ir sūnaus Čerepanovų Nižnij-Tapilske, Demidovo gamykloje. Jis važiuodavo 13-16 km/h greičiu. Pirmasis rusiškas garvežys, kaip ir geležinkelis, savo konstrukcija lenkė to meto garo techniką užsienyje. Išlikę brėžiniai rodo, kad Čerepanovai buvo tikri novatoriai. Pirmojoje XIX pusėje Rusijoje kilo daug karštų ginčų dėl geležinkelio reikalingumo. Buvo įrodinėjamas ekonominis geležinkelio nenaudingumas, priešprieša dievui ir netgi amoralumas. Vis dėlto 1837 metų pabaigoje pirmą kartą išvyko traukinys nuo Peterburgo iki Carskoje Selo, o paskui iki Pavlovsko.

Elektriniai garvežiai – tai įpatingos konstrukcijos lokomotyvai. Antrojo pasaulinio karo metais, trūkstant anglies, Šveicarijos geležinkeliuose kai kurie ruožai buvo aprūpinti įrengimais elektrai į garvežius tiekti. Elektra gervežiui buvo reikalinga garui gaminti. Dar anksčiau konstruktoriai norėjo padaryti priešingai – jie norėjo, kad garo katilas suktų turbiną, o ši gamintų elektros energiją. 1909 m. pramoninkai Reidas ir Remsis Glasge pastatė pirmąjį tokį lokomotyvą, kuris iki 1913 m. geležinkeliais Caledonian & North British Railway vežė greituosius traukinius. Kiti keturi trifazės srovės motorai buvo pastatyti Njukastle. Tai buvo pirmieji pasaulyje trifazės srovės varikliai.[12]

Pirmieji geležinkelio bėgiai buvo nutiesti 1825 m. Didžiojoje Britanijoje. Jais ėmę važinėti pirmieji garvežiai atvertė naują puslapį ne tik transporto, bet ir pramonės plėtros ir miestų kūrimosi istorijoje.Taip suklestėjo pramonės ekonomika,paskatinusi vis spartėjantį mokslinį-techninį progresą, kuris patobulino ir pagreitino ne tik industrinius procesus, bet ir gamybinės ifrastruktūros vystymąsi.

Norėčiau paminėti pasaulio geležinkelių statistiką.

Iki I-ojo pasaulinio karo pasaulio geležinkelio tinklas tūkst. km sudarė:

1836 m. – 2,4

1846 m. –15,9

1856 m. – 67,0

1866 m. – 146,0

1876 m. – 295,0

1886 m. – 490,0

1896 m. – 705,0

1916 m. – 1145,3

1937 m. – 1260,4

1955 m. – 1295,3

1985 m. – 1145,1

Geležinkelio vystymosi tempai buvo nevienodi įvairiose šalyse. Pirmiausia geležinkelių statyba buvo sukoncentruota labiausiai išsivysčiusiose tuo metu šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV. XIX a. 6-ame dešimtmetyje 90 proc. viso geležinkelių tinklo priklausė šioms šalims.

Iki 1860 m. buvo nutiesta apie 100 tūkst. km bėgių, iš kurių:

50 tūkst. km – JAV,

16,8 tūkst. km – D. Britanijoje,

9,5 tūkst. km – Prancūzijoje,

11,6 tūkst. km Vokietijoje.

Iš kitų šalių, kuriuose buvo tiesiami geležinkeliai, verta paminėti:

1,8 tūkst. km – Belgija,

1,9 tūkst. km – Ispanija,

1,8 tūkst. km – Austro-Vengrija,

XIX a. 60-ais metais žymiai išaugo geležinkelių statyba Rusijoje. Nuo 1860 m. iki 1870 m. Rusija užėmė 2-ą vietą po JAV pagal atliktų darbų kiekį. Rusijoje ir toliau tinklas sparčiai augo ir tik rusų-turkų karas (1877 – 1879
šiek tiek sulėtino šį procesą. 1892 m. geležinkelių statyba vėl buvo atnaujinta ir per 10 metų išaugo beveik 20 tūkst. km.

Vis daugiau plėtėsi geležinkelių tinklo statyba Azijoje, Afrikoje, Australijoje. Per dešimtmetį nuo 1860 m. iki 1870 m. smarkiai išaugo geležinkelių tinklas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austro-Vengrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Švedijoje.

1880 m. daugiausia tinklo Europoje turėjo Vokietija – 33838 km. Toliau rikiavosi:

Didžioji Britanija – 28854 km,

Prancūzija – 26189 km,

Europinė Rusijos dalis (kartu su Suomija) – 23429 km,

Austro-Vengrija – 19512 km.

1910 – 1916 m. geležinkelio tinklas Europoje išaugo iki 24764 km. Tarp jų Italija savo tinklą padidino 7,6 %,

Olandija – 6,4 %,

Vokietija – 6,3 %,

Austro-Vengrija – 4,1 %,

Prancūzija – 4,1 %,

Belgija – 3,6 %,

Anglija – 2,8 %.

Lyginant su šiais duomenimis, Rusija padidino savo geležinkelių tinklą 22,6 proc., o JAV – 7,9 proc.

1916 m. pasaulinis geležinkelio tinklas sudarė 1145,3 tūkst. km. Iš jų :

Europoje – 297,2 tūkst. km;

Amerikoje – 587,6 tūkst. km;

Azijoje – 175,9 tūkst. km;

Afrikoje – 48,2 tūkst. km;

Australijoje – 36,4 tūkst. km.

Pirmas pasaulinis karas sulėtino geležinkelių augimą, tačiau 1922 m. vėl buvo pastebimas tinklo augimas visose pasaulio šalyse.

1938 m. SSSR geležinkeliai sudarė 85,1 tūkst. km (antra vieta pasaulyje).

Pagal 1990 m. duomenis tankiausias geležinkelio tinklas yra Sent-Kristoferio valstybėje, turinčioje 100 km geležinkelio 261 km2 plote, kuriame gyvena 0,04 mln. žmonių. Tankiausia tinklą turi tokios šalys kaip:

Belgija – 131,2 km – 1000 km2;

Šveicarija – 121,1 km – 1000 km2.

Pagal tinklo ilgį,tenkantį 10 tūkst. žmonių, prioritetą turi:

Naujosios Zelandijos keliai – 30,8 km;

Kanados – 25,9 km;

Australijos – 24,3 km.

Pats mažiausias tinklo tankis yra Singapūre – 0,16 km – 1000 km2 teritorijos. Nepale 10 tūkst. žmonių tenka 0,06 km geležinkelio.[9]

Istorinė raida Lietuvoje

Lietuvai būnant Rusijos sudėtyje, imperijos vyriausyb 1851 m. vasario 15 d. Nutarė tiesti geležinkelį iš Peterburgo į Varšuvą ir Karaliaučių ir taip išsikirsti duris į Vakarus. Darbai prasidėjo 1852 m., o 1860 m. rugsėjo mėn. Lietuvos žemėje pirmąkart suūkė garvežys, į Vilnių atvilkęs pirmąjį traukinį. Ši data nelaikoma švente, tačiau prisimename ją dėl to, kad, tiesdami šį geležinkelį, praikatą liejo mūsų tėvynainiai.[12] 1862 m. buvo atidarytas traukinių eismas iš Peterburgo per Daugpilį, Vilnių, Kauną, Virbalį į Varšuvą. Pastatyti tiltai, Kauno tunelis, įvairių klasių stotys. Sukurtos eismo, telegrafo,kelio, riedmenų, aprūpinimo, keleivių aptarnavimo, krovinių priėmimo ir išdavimo tarnybos.

Antroji per Lietuvą nutiesta linija buvo Liepojos – Kaišiadorių, kurioje pastatyti 9 tiltai, įrengta 16 stočių. 1871 m. nuspręsta geležinkelį plėtoti priešinga kryptimi, nutiesiant liniją Lentvaris – Romnai. 1873 m. paleistas reguliarus keleivinių ir prekinių traukinių eismas Vilnius – Minskas.

1874 m. buvo pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis Švenčionėliai – Panevėžys, kaip pigesnis susisiekimo kelio variantas, įgavęs privažiuojamojo kelio statusą.

1875 m. nutiestas ir eismui atidarytas Tilžės – Pagėgių – Klaipėdos geležinkelis. Iki pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte turėta 135 km standartnių valstybinių ir 120 km privačių siaurųjų geležinkelių.[11]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2555 žodžiai iš 8440 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.