Genetiškai modifikuoti organizmai
5 (100%) 1 vote

Genetiškai modifikuoti organizmai

TURINYS

1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….3

1.1. Tikslai ir uždaviniai……………………………………………………………………………………………..5

2. LITERATŪROS APŽVALGA…………………………………………………………………………………..6

2.1. Genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų klasifikavimas………………………………….6

2.2. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas……………………………………………………………8

2.3. Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas………………………………………………………..9

2.4. Genetiškai modifikuoti organizmai – teigiamas požiūris………………………………………….13

2.5. Genetiškai modifikuoti organizmai – neigiamas požiūris…………………………………………14

2.6. Kaip išvengti genetiškai modifikuoto maisto?………………………………………………………..15

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………..25

1. ĮVADAS

Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Sparčiai jai vystantis, pasiektas aukštas ląstelės pažinimo lygis, kuris leidžia naudoti mažiausias organizmo daleles ir jų molekules. Fermentų pagalba tapo įmanoma „sukarpyti“ deoksiribonukleorūgšties (DNR) grandinę ir perkelti genus iš vieno organizmo į kitą. Taip atsirado galimybė sukurti naujus transgeninius (genetiškai modifikuotus) organizmus. Šių organizmų genetinė medžiaga yra pakeičiama, ir jie įgyja tokias savybes, kokių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu.

Vykstant tokiems procesams, sukuriami nauji organizmai iš augalų ar gyvūnų.

Tarkim, pasinaudojant šiais biotechnologijos atradimais, galima išvesti genetiškai modifikuotus augalus, kurie tampa atsparesni ligoms bei kenkėjams, geriau pakelia ekstremalias sąlygas: sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir kt..

Vis dėlto dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, JAV jau įgavo masinį pobūdį ir toliau plečiasi be didelių svarstymų. Kelios agrochemijos ir farmacijos kompanijos bando pakeisti žemės ūkį, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje. Milžiniškų pasaulio biotechnologijų kompanijų sukurtos genetiškai modifikuotos veislės užkariauja vis didesnius plotus. Genetiškai modifikuoti augalai plačiai pradedami auginti Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje. Jie pamažu skverbiasi ir į Europą, nors pastaroji tam įvairiais būdais priešinasi („Lietuvos Aidas„, 2006).

Kol kas mokslas dar nedavė konkretaus atsakymo, koks yra genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai, nes šie produktai pasaulyje naudojami dar labai neseniai – apie 10 metų. Žinoma yra pavojus, dėl to, kad genetiškai modifikuoti organizmai pakliuvę į aplinką gali būti nebekontroliuojami, o tai gali sukelti nenuspėjamus ekologinius pokyčius. Be to įterpti svetimi genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu yra sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. Todėl kartais į organizmą įvedami genai, gali tarpusavyje visiškai nederėti ar net būti netinkami maistui. Tuomet gali pradėti gamintis medžiagos – ksenobiotikai, kurių žmogus iki šiol nevartojo ir prie kurių organizmas neprisitaikęs. Tai gali iššaukti neigiamas organizmo reakcijas, tokias, kaip sunkūs apsinuodijimai, alergijos (Paulauskas, 2000).

Tačiau be pavojų ir neigiamų pusių genų inžinerija turi ir privalumų. Tarkim, genetiškai modifikuoti uodai su švytinčiomis lytinėmis liaukomis gali padėti kovoti su maliarija. Jei iš medūzų išskirtą fluorescencijos geną perkėlus į uodų organizmus, tai jo veikimas pasireiškia tik vyriškos lyties uodų lytinėse liaukose. Tuomet patinėliai gali poruotis, tačiau palikuonių nesulaukia, taigi uodų (maliarijos platintojų) populiacija sumažėja („Sveikas žmogus“, 2005). Kuriamos ir klimato svyravimams atsparios veislės, kurias galima auginti ir žemdirbystei nepalankiose sąlygose . Be to formuojama nuomonė, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės badaujančias pasaulio šalis (Paulauskas, 2004).

Dabar įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla susijusi ne tik su genetiškai modifikuotais organizmais, bet ir su produktais, savo sudėtyje turinčiais genetiškai modifikuotų organizmų, bei pagamintų iš jų turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų (Uktverys,1999).

Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Mes nežinome kokių pasekmių genetiškai modifikuoti organizmai turės bent jau netolimoje ateityje, todėl riziką reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju.

1.1. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:

Darbo tikslas: susipažinti su genetine modifikacija ir ištirti kokiais gentiškai modifikuotais produktais prekiaujama Šiaulių didžiuosiuose
prekybos centruose.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti literatūros analizę apie genetiškai modifikuotus organizmus.

2. Pasidomėti, kaip genetiškai modifikuoti maisto produktai ženklinami.

3. Išsiaiškinti teigiamus ir neigiamus genetiškai modifikuotų organizmų aspektus.

4. Išsiaiškinti, kokie genetiškai modifikuoti produktai parduodami Šiaulių didžiuosiuose prekybos centruose.

2. LITERATŪROS APŽVALGA:

2.1. Genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų klasifikavimas:

Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukurti transgeniniai organizmai su svetimais genais apima metodikas, kuriomis iš organizmo paimama genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama, sudarant naujas kombinacijas, padidinant rekombinuotos DNR kopijų skaičių ir pakeliant ją į kitus organizmus (Anonimas 1, 2002).

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra tokie organizmai, genai ar genetinė medžiaga kur buvo atlikta modifikacija natūraliai nevykstanti gamtoje (http://www.hse.gov.uk/biosafety/gmo/index.htm ). GMO pavyzdžiu gali būti kukurūzas, kuris modifikuotas įvedus Cry geną iš bakterijos Bacilus thuringiensis, kas suteikia atsparumą kukurūzų stiebų graužėjams. Ši savybė leidžia mažinti naudojamų pesticidų kiekį ir taip tausoja gamtą (Tourte Yves, 2004).

Vis dėlto genetiškai modifikuoti organizmai, pagal savo sudėtį, kilmę, taikymo pobūdį bei riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai yra skirtingi, o jų klasifikacija taip pat yra įvairiapusė. Genetiškai modifikuoti organizmai gali būti klasifikuojami pagal priklausomybę taksonominei grupei:

• Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai.

• Genetiškai modifikuoti augalai.

• Genetiškai modifikuoti gyvūnai (Paulauskas, 2004).

Be to genetiškai modifikuotų organizmų klasifikavime yra labai svarbi šių organizmų keliama rizika žmogaus sveikatai bei aplinkai. Dėl to šie organizmai dar yra klasifikuojami pagal jų keliamą riziką:

1.1. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai:

1.1.1. Pirmoji klasė – nepatogeniniai, žmogaus sveikatai ir aplinkai nekeliantys rizikos genetiškai modifikuoti organizmai.

1.1.2.Antroji klasė – genetiškai modifikuoti organizmai, gauti iš potencialiai patogeniškų mikroorganizmų.

1.1.3. Trečioji klasė – genetiškai modifikuoti organizmai, pasižymintys dideliu rizikos laipsniu, žmonėms sukeliantys sunkias ligas, galintys išplisti aplinkoje.

1.2. Genetiškai modifikuoti augalai, jų dauginamoji medžiaga ir genetiškai modifikuoti gyvūnai:

1.2.1. Keliantys didelę riziką;

1.2.2. Keliantys vidutinio lygio riziką;

1.2.3. Keliantys nedidelę riziką;

1.2.4..Keliantys nežymią riziką.(Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001).

2. Genetiškai modifikuoti organizmai klasifikuojami pagal taikymo srities kriterijų:

2.1. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai:

2.1.1. Producentai, naudojami ne maisto produktų gamyboje;

2.1.2. Reducentai, naudojami atliekų utilizavimui;

2.1.3. Naudojami (taikomi) kitose srityse;

2.2. Genetiškai modifikuoti augalai, jų dauginamoji medžiaga:

2.2.1. Herbicidams tolerantiški;

2.2.2. Atsparūs (rezistentiški) virusinėms ligoms;

2.2.3. Atsparūs (rezistentiški) grybinėms ligoms;

2.2.4. Atsparūs vabzdžiams;

2.2.5. Kombinuotas atsparumas vabzdžiams/tolerantiškumas herbicidams;

2.2.6. Turintys antibiotikams rezistentiškus genus-žymenis;

2.2.7. Pasižymintys kitomis savybėmis;

2.3. Genetiškai modifikuoti gyvūnai:

2.3.1. Laboratoriniai gyvūnai;

2.3.2. Dekoratyviniai gyvūnai;

2.3.3. Gyvūnai, vartojami maistui;

2.3.4. Kiti gyvūnai. (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001)

Genetiškai modifikuotų produktų klasifikavime yra labai svarbu, kur šie produktai bus panaudoti, todėl jie gali būti klasifikuojami pagal taikymo srities kriterijų:

• Genetiškai modifikuoti maisto produktai;

• Genetiškai modifikuoti gyvulių pašarai ir jų priedai;

• Medicininiai produktai, vaistai, susidedantys iš genetiškai modifikuotų organizmų;

• Veterinarijos vaistai, įranga, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų;

• Genetiškai modifikuoti organizmai naudojami ribotiems tikslams – mokymo, tyrimo, plėtros, nepramoninėje veikloje;

• Genetiškai modifikuotų techninių (ne maistinių) augalų produktai;

• Genetiškai modifikuotų gyvūnų pagaminti produktai, naudojami ne maisto pramonėje (Paulauskas, 2004).

2.2. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas:

Kad pagaminti genetiškai modifikuotą organizmą, naujos kombinacijos genetinė medžiaga turi būti pirmiausia sukonstruota naudojantis fermentais, perkerpant ir sujungiant iš skirtingų šaltinių paimtą DNR į vieną seką (Свердлов Е. Что может генная инженерия. // Здоровье, 2002, № 1, с. 51–54.). Genų technologijai svarbu, kad svetima DNR lengvai patektų į ląstelę ir galėtų savarankiškai dvigubėti. DNR molekulė, kurią reikia įterpti į ląstelę, sujungiama su tam tikra DNR molekule, vadinama vektoriumi. Vektoriaus ir svetimo fragmento hibridas- .rekombinantinė molekulė ( 1 pav.). Jai sukurti reikia:

1. DNR molekulės (viso geno, geno dalies ar kito reikiamo DNR fragmento), kurią norima perkelti į konkretų organizmą.

2. Vektoriaus, t.y. priemonės svetimai DNR
įterpti į kito organizmo recipiento ląstelę.

3. Restrikcijos endonukleazių, kurios sukarpo svetimą DNR molekulę į tam tikrus fragmentus ir perkerpa vektoriaus molekulę.

4. Fermento DNR lipazės, kuris svetimos DNR fragmentą ir vektoriaus DNR sujungia į rekombinantinės DNR molekulę (Kučinskas, 2001).1 pav. Genetiškai modifikuoto organizmo kūrimas (Kučinskas, 2001)

Tokios naujos DNR molekulės įterpiamos į recipiento ląsteles, kuriose jos:

1. Pagausinamos bei vėl išskiriamos ir naudojamos toliau.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1354 žodžiai iš 4498 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.