Genetiskai modifikuoti organizmai
5 (100%) 1 vote

Genetiskai modifikuoti organizmai

GENETIŠKAI MODIFIKUOTI ORGANIZMAI

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai – šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais.

Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Organizmu vadinamas bet koks biologinis vienetas, galintį daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Tuo tarpu genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus: 1) rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas; 2) metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą); 3) ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Manoma, jog kai kurie biotechnologijoje plačiai naudojami metodai genetinių modifikacijų nesukelia tuomet, kai juos taikant, nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai. Tai – 1) apvaisinimas in vitro; 2) konjugacija, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas; 3) poliploidinis įjungimas (indukcija). Taip pat manoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai nesukuriami ir kitais genetinio modifikavimo metodais tuomet, kai juos taikant genetiškai modifikuotos medžiagos nėra naudojamos kaip recipientai ar motininiai organizmai; t.y.: 1) mutagenezė; 2) gyvulių somatinių hibridomos ląstelių kūrimas ar panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnius); 3) augalų ląstelių suliejimas (įskaitant protoplazminį suliejimą), kai tokiu būdu sukuriamus organizmus galima gauti naudojant tradicinius veisimo metodus; 4) nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų (mikroorganizmų), kurie neturi jokių atsitiktinių išorinių agentų, kurių naudojimo saugumas pagrįstas ilga stebėjimų istorija ar vidiniais biologiniais barjerais, netrukdančiais optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje, suteikiančiais riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai, klonavimas.

Šiuo metu biotechnologijos plėtra vyksta taip sparčiai, kad be jos neįsivaizduojamas ekonominis augimas. O tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais. Kadangi gyvi organizmai, nepriklausomai nuo to, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais ar mažais kiekiais, eksperimento ar komerciniais tikslais, gali daugintis aplinkoje ir pereiti valstybių sienas, išplisdami po visą pasaulį, jų poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas. Todėl žmogaus sveikatos ir aplinkos apsauga reikalauja skirti pakankamą dėmesį apgalvotai į aplinką išleidžiamų (jau nekalbant apie atsitiktinai išleidžiamus) įvairiems žmogaus poreikiams naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų rizikos kontrolę. Būtina užtikrinti, kad pramonės produktų kūrimas, naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, būtų saugus, o genetiškai modifikuoti organizmai naudojami taip, kad būtų įmanoma apriboti jų galimas neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai, kreipiant reikiamą dėmesį į nelaimingų atsitikimų prevenciją ir atliekų kontrolę.

Šiuo metu dar nevisiškai tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas iškelia daug naujų bioetinių problemų. Visų pirma, tai potencialus pavojus, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš genetiškai modifikuotų organizmų kitoms organizmų rūšims bus perduotos naujos, nepageidaujamos genų kombinacijos, kurios gali sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, naujas vėžio formas, naujas epidemijas. Pvz., genai, atsakingi už antibiotinį rezistentiškumą (naudoti kaip markeriai perkeliant genus į genetiškai modifikuotus organizmus), buvo pernešti iš genetiškai modifikuotų augalų į negiminingus dirvožemio organizmus; genetiškai modifikuotų organizmų endotoksinai išnaikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, tuo pačiu gana ilgai išsilaikydami dirvožemyje nesuirę. Nustatyta, kad genetiškai modifikuotos bulvės gali suardyti laboratorinių žiurkių imuninę sistemą. Atrasta, kad žmonių alergija amerikietiškiems riešutams (Bertholletia excelsa) gali būti sukelta genetiškai modifikuotų sojos pupelių, skirtų žemės riešutų baltymų gamybai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 675 žodžiai iš 2052 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.