Genų inžinerija
5 (100%) 1 vote

Genų inžinerija

Genetinis modifikavimas

Kas yra GMO?

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelėje esančiame branduolyje sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai dezoksiribonukleino rūgštis (sutrumpintai DNR), o tiksliai, tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas.

Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas (pvz.: plaukų ir rainelės spalva, paveldimos ligos, lapų forma ir t. t). Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.

Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo gamybą. Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų ląstelėje – dalyvauja cheminėse reakcijose, tarnauja kaip statybinė medžiaga, apsaugo nuo infekcijų. Ląstelėje gali būti iki kelių tūkstančių baltymų. Organizmo savybes tiesiogiai įtakoja ne pats genas, o pagal ja sintetinami baltymai. Tad genus galima būtų vadinti “darbdaviais”, o baltymus – “darbininkais”.

Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui įterpus į augalo chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

GMO žala ir nauda.

Tačiau mokslininkai susiduria su daugybe kliūčių: sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas, kaip “įsibrovėlis” sąveikaus su esamais genais. Mokslininkai dar nežino, kaip modifikacija atsilieps genų pleotropijai (reiškinys, kai genas lemia ne vieną, o daugiau požymių). Tokios manipuliacijos gali sukelti mutacijas, t.y. tokius pakitimus DNR nukleotidų sekoje, kurie gali sąlygoti pokyčius baltymų sudėtyje ir funkcijose. Dėl jų gali pakisti ląstelės metabolizmas bei sutrikti viso organizmo veikla.

Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam tikrų savybių: maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms, kietumo ir t.t. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują augalą. Perkėlus, tarkim, pupelės geną į pomidorą gaunamas naujas pomidoras, kuris būna mėsingesnis, kietesnis, ilgiau išsilaiko. Viena populiariausių naujų kultūrų – genetiškai modifikuoti rapsai, kurie atsparūs piktžoles naikinantiems chemikalams, tačiau spaudžiant iš jų aliejų, šių genų nebelieka – jie suyra.

Genetiškai pakeisti galima ir augalus, ir gyvūnus. Tad pasinaudojus šiuolaikine genų inžinerija, galima sukurti tokius organizmus, kurie savaime gamtoje niekaip neatsirastų. Daug skrupulų dėl etikos neturintys kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir pipirus – ar netapsime kanibalais? Ką turėtų galvoti vegetaras, suvalgęs pomidorų ir sužinojęs, kad jie buvo užauginti įterpus kiaulės geną – ar jis dar vis vegetaras?

1953 m. du mokslininkai, James Watson ir Francis Crick, pateikė pasauliui sensaciją – išaiškino DNR sandarą. Syanley Cohen ir Herbert Boyer, panaudojo sukauptą molekulinės biologijos informaciją ir pritaikė genų inžineriją. 1973 m. augalų ir gyvūnų genus įterpė į žarnyno lazdelę, taigi, pasauliniu mastu 1973 metai laikomi biotechnologijos ir genų inžinerijos mokslo atsiradimo pradžia.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kilo ypatingas susidomėjimas GM augalais. 1995 m. JAV ūkininkai užaugino pirmuosius GM kukurūzus, atsparius vabzdžiams ir GM sojas, atsparias herbicidui glifosatui.

Kol nebuvo taikomi molekulinės biologijos metodai, mokslininkai augalus natūraliai kryžmindavo. Dabar auginant naująsias – genetiškai modifikuotas – veisles, galima išsiversti be chemikalų (neskaitant chemikalų, naikinančių piktžoles – jų vartojama daugiau), derlius būna geresnis ir atsparesnis. Šiandien įsodinti į organizmą keletą genų yra nesudėtinga. Vadinamieji “Auksiniai ryžiai”, kurių grūduose yra vitaminas A, turi tris įterptus genus.

Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip GM organizmai ateityje paveiks žmonių sveikatą. Juk valgome produktus, kurie nėra nei žmogaus, nei gamtos kūriniai. Ar nesukels tai naujų vėžio formų, iki šiol nežinomų ligų? Ar nepažeis imuninės, genetinės ir kitų sistemų? Pagaliau, ar genetiškai pakeisti organizmai, patekę į aplinką ir savaip joje besidaugindami, neiškreips gyvosios gamtos evoliucijos? Modifikuoti “kūriniai” gali imti daugintis ir plisti nenuspėjamais mastais, jų poveikis gamtai gali būti negrįžtamas. Mokslininkai mus ramindami sako, kad to, kas neįrodyta, negalima teigti. Tačiau juk negalima ir paneigti?

Genetikai tvirtina, kad modifikuoti organizmai, tarp jų, žinoma, ir maisto produktai, nuolat stebimi bei tiriami. Kol kas jokių neigiamų savybių, išskyrus alergiją, nepastebėta ir, pasak genetikų, toks maistas yra saugus. Tačiau yra ir kitokių duomenų: “Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo Didžiojoje Britanijoje po to, kai dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su GM bulvėmis (į bulves buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas
lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per TV metu pateikė visuomenei šio eksperimento faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eksperimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo “reabilituotas”.”

GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų. Mokslininkai nuogąstauja, kad tokių GM produktų vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį. Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. 1990 m. Atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 m. Net 50% padaugėjo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama priskiriama prie nealergiškų produktų, todėl šios žinios itin nustebino. Manoma, kad alergiją sukėlė būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose, tačiau nustatyti tikrą šių alergijų priežastį yra sudėtinga, nes GM maistas yra nežymimas. Vieno iš galimų alergijos protrūkio atsitiktinumo dėka pavyko išvengti. Kompanija “Pioneer Hi-Bred” 1996 m. norėjo rinkai pateikti naują augalą – soją su įterptu braziliškojo riešuto genu (kuris padidino baltymų kiekį sojoje). Žmonių, alergiškų minėtiems riešutams, kraujo ląstelių tyrimai parodė, kad jie taip pat buvo alergiški ir naujai GM sojos veislei. Produktas nebuvo pateiktas rinkai.

Mūsų šalyje galioja Europos Sąjungos reikalavimai. Jie yra gana griežti ir leidžia naudoti ne visus GM kultūras. Jų sąrašas Europoje žymiai trumpesnis, nei JAV ar Kanadoje. Vienintelė Islandija uždraudė GM produktus.

Šiandien beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja ar pusbadžiauta. Kasdien visame pasaulyje apie 24 000 žmonių miršta iš bado. Manoma, kad 2040 m. Žmonių skaičius planetoje turėtų pasiekti 7,7 mlrd. Tai dar labiau paaštrintų maisto trūkumą planetoje. Didžiosios biotechnologinės kompanijos skelbia, kad GM produktai puikiai tinka šiai problemai išspręsti: GM javai, daržovės ar vaisiai nereikalauja ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros, yra atsparūs kenkėjams, be to, pasižymi didesne maistine verte. Iš GM organizmų valstybės gauna didžiulį pelną, o pasaulinės tokių produktų pardavimo apimtys kasmet didėja. Tačiau tai sukelia vadinamą dvigubų standartų politiką: tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GM produktų, trečiojo pasaulio šalys tiesiog užverčiamos nesaugia GM produkcija.

Vien 2001-aisiais Amerikoje buvo sukurta ir įteisinta daugiau kaip 8000 naujų augalų veislių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1215 žodžiai iš 3868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.