Geografijos austrija
5 (100%) 1 vote

Geografijos austrija

Austrija

Oficialus pavadinimas: Austrijos respublika (Republik Osterreich)

Plotas: 83 836km² (1,3% vandens)

Gyventojai: 8.023 mln. (96 žm./km²)

Valdymo formas: Federacinė respublika

Kalba: Vokiečių

Tikyba: Katalikų (78 %), protestantų (5 %)

Piniginis Vienetas: Austrijos šilingas

Sostinė: Viena (1,527 mln. Gyv.)

Kiti didesni miestai: Gracas. Lincas. Zalcburgas. Insbrukas

Gyventojų ūkinė veikla:

Žemės ūkis 2%

Pramonė 34%

Aptarnavimo sfera 64%

Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui: 19 700 (JAV dol.)

Austrija ribojasi su: Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Italija, Šveicarija, Lichtenšteinu

Europos kryžkelėje, kur kalnų perėjomis ir tuneliais vingiuoja keliai iš Šiaurės Europos į Viduržemio jūros pakrantę ir iš Vakarų Europos į Balkanus, yra nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis – Austrija. Šiaurėje ji ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose – su Vengrija ir Slovakija, pietuose – su Slovėnija, Italija, vakaruose – su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.Istorinė praeitis. Austrų etninės bendrijos formavimuisi didelę reikšmę turėjo V – VI a. Atsikėlę germanai (alemanai, bavarai) ir slavai (slovėnai), kurie pamažu maišėsi su senaisiais gyventojais. XII a. Susiformavo savarankiška Austrijos hercogystė, busimosios Austrijos valstybės branduolys. To paties amžiaus pabaigoje įsigalėjo Habsurgų dinastija, gyvavusi iki XIX a. vidurio. 1365 m. buvo įkurtas Vienos universitetas, o XVI a. Austrija tapo Pietryčių Europos kovos su ažkariautojais turkais centru. XVI-XVIII a. Habsurgai užkariavo gretimas šalis ir jis pasidarė antra pagal diduma, po Rusijos, Europos valstybė. Tačiau po 1848 m. revoliucijos kilus tautiniams sąjūdžiams Vengrijoje ir Čekijoje, lėtai, palyginti su kitais kraštais, plėtojantis pramonei, XIX a. Pabaigoje Austrijos reikšmė Europoje tolydžio mažėjo. Nesėkminga buvo Austrijos sąjunga su Vokietija ir Italija Piramajame pasauliniame kare, kurį pralaimėjusi 1918 m. Austrijos-Vengrijos imperija iširo. Susikūrė nepriklausomos Vengrijos, Austrijos, Čekoslovakijos valstybės, o dalis buvusios imperijos žemių atiteko Lenkija, Rumunijai ir Jugoslavijai.

1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.

1955 05 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutralia.

1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė. Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema: Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas šešeriems metams. Prezidentas pasirenka kanclerį. Austrijos parlamentas susideda iš dvejų rūmų – Bundesrat (64 valstijų atstovai) ir Nationalrat (183 tiesiogiai renkamas narys).

Gamta ir gyvūnai:

Paviršius:Austrija yra kalnų šalis. Stačios snieguotos Alpių viršūnės – nelyginant krašto simbolis. Austrijoje stūksančios Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes. Rytų Alpes nuo Vakarų Alpių skiria Reino aukštupys. Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m, o aukščiausia viršūnė Großglockner siekia 3797 m. Alpėse vyrauja granitų ir gneisų uolienos, bet nuo aukštųjų kalnagūbrių į pietus ir šiaurę atsišakoję žemesnieji, susidarę iš klinčių. Todėl ten daug karstinių urvų ir „šulinių“. Nuo aukščiausių viršūnių leidžiasi ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio.Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje. Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir autostrados. Perėjos yra 900 – 1300 m aukštyje.

Augalija: Šiaurėje, už Dujojaus, į 400 – 900 m aukštį kyla Čekijos Masyvo pietinė dalis. Ten vyrauja lėkšti kalnai, apaugę miškais. Pačiuose Austrijos rytuose plyti Dunojaus vidurupio lygumos dalis, vadinama Vienos baseinu. Šioje Austrijos dalyje derlingiausios žemės ir ji tankiausiai gyvenama.

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38 % krašto ploto. Miškingumo
procentų Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.

Gyvūnija: Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvuliai, kaip taurusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštikalnių zonoje sutinkami Alpių faunos atstovai – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.

Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkams

Upės ir ežerai:Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350 km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė. Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus ir įvairus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 2958 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.