Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla
REFERATAS
Geoterminė energija
Darbą atliko: Vardenis Pavardenis
Mokytojos:
E. Lelevičienė
A. Juchnevičienė
2005m.
Kėdainiai
Įvadas
Viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių yra geoterminė energija. Jos visuotinį, tačiau nevienodą pasiskirstimą Žemės gelmėse lemia įvairios geologinės sąlygos. Tuo tarpu kylantys gelmių Žemės šilumos srautai yra pakankamai stabilūs, ilgalaikiai ir nepriklauso nuo paviršiuje besireiškiančių gamtinių ir kt.procesų, o svarbiausia – ši energijos rūšis yra mažiausiai antiekologiška.
Atnaujintoje Lietuvos nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad vienas iš galimų vartoti atsinaujinančių energijos išteklių yra geoterminė energija. Ji palankiomis gamtinėmis sąlygomis, įrengiant šilumos siurblius, galėtų būti vartojama gyvenviečių bei atskirų objektų šilumos tiekimui, daržininkystei, žuvivaisai, džiovinimo tikslams ir kt.
Lietuvoje, skirtingai nuo kitų šalių kaimynių, išskirtinai aukštu geoterminių išteklių potencialu pasižymi jos vakarinė dalis. Čia geoterminiame lauke fiksuojamas anomaliai aukščiausias ( apie 100 mW/m² ) šilumos srautas. Šio šalies regiono gelmėse slypinti geoterminė energija pasiskirsto įvairiose perspektyviuose, gręžiniais pasiekiamuose horizontuose. Vieno iš jų geoterminiais ištekliais šildymo tikslams jau naudojamasi Klaipėdos mieste. Yra perspektyvų įrengti panašias jėgaines ir kitur, taip pat panaudoti geoterminę nergiją ne tik šildyti patalpas, bet ir daugeliui kitų praktinių tikslų – balneologijai, žemės ūkiui, o tolesnėje perspektyvoje – elektros energijos gamybai.
Turinys:
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..2
Tikslai ir uždaviniai / Rezultatas…………………………………………………………………………4
Bendros žinios apie geoterminę energiją ir jos panaudojimą………………………………….5
Geoterminės energijos išplitimo Lietuvoje geologinės sąlygos ir ištekliai…………….. .7
Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės šilumos gamybos principinė schema……8
Geoterminės energijos panaudojimo galimybių Lietuvoje įvairovė………………………..9
Geoterminės energijos naudojimo pranašumų įvertinimo lentelė………………………….10
Mažo galingumo geoterminių sistemų kūrimas individualiuose būstuose………………10
Geoterminės energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje tolesnės galimybės……………11
Apklausa……………………………………………………………………………………………………….12
Literatūra……………………………………………………………………………………………………….12
Išvados………………………………………………………………………………………………………….13
Tikslai ir uždaviniai
• Trumpai apžvelgti geoterminės energijos panaudojimo patirtį ir įvairovę pasaulyje.
• Plačiau išnagrinėti jos išplitimo Lietuvos žemės gelmėse geologines sąlygas ir išteklius.
• Gilinti darbo kompiuteriu žinias.
• Supažindinti aplinkinius su geotermine energija.
Rezultatas
• Pavyko trumpai apžvelgti geoterminės energijos panaudojimo patirtį ir įvairovę pasaulyje.
• Plačiau išnagrinėjau jos išplitimo Lietuvos žemės gelmėse geologines sąlygas ir išteklius.
• Gilinau darbo kompiuteriu žinias.
• Supažindinau aplinkinius su geotermine energija.
Bendros žinios apie geoterminę energiją ir jos panaudojimą
Išsiskirianti iš žemės gelmių šiluma, arba geoterminė energija, yra ilgos žemės geologinės raidos istorijos nenutrūkstamas reiškinys, vykęs ir tebevykstantis dėl besreiškiančių giluminių procesų. Žemė kasmet į paviršių generuoja per 10²¹ J ( džaulių ) šiluminės energijos ir nors tai apie 6000 kartų mažiau, nege žemė jos gauna iš saulės, tačiau tai pat labai didelis ir toli gražu neišnaudojamas energetikos potencialas.
Dėl daugelio geoterminės anarchijos pranašumų, ji jau keletą šimtmečių pritraukia vis didėjantį tyrėjų dėmesį, siekiant plačiau panaudoti šią itin perspektyvią atsinaujinančios energijos rūšį įvairiems praktiniams tikslams.
Žemės gelmių šilumą santykiškai reikia skirti į hidrogeoterminę ir petrogeoterminę. Hidrogeoterminę energiją gelmėse turi sukaupę fluidai. Juos žmonija nuo seniausių laikų naudoja ritualiniams, buitiniams, o paskui ir energetiniams tikslams. 2004m.sukako 100 metų, kai Italijoje Larderello provincijoje 1904m. atliktas pirmasis geoterminės energijos panaudojimo generuojant elektros energiją eksperimentas. Dabar jau daugiau kaip 20 šalių,
esančių aktyvaus vulkanizmo zonose, turi įsiriangusios geotermines elektrine. Jų bendras pajėgumas – apie 7mln. kW. Kitos šalys ( jų nemažiau kaip 70 ) mažiau įkaitusį ( 100 ºC ) vandenį panaudoja šildymo tikslams. Tačiau nors ekonominė nauda didžiulė, hidrogeoterminės energijos panaudojimas vis dar palyginti mažas. Tam trikdo įvairios priežastys – korozija, druskų iš vandens nusėdimas ir kt. Petrogeoterminiai ištekliai, slypintys gelmėse visur, pradedant 2-3 km ir iki 10 km yra nepalyginti didesni už karštų fluidų energijos išteklius. Jie gerokai viršija visus pasaulyje esančius kuro išteklius kartu paėmus.
Radikaliausia priemonė išvengti pavojų – panaudotą terminį vandenį supumpuoti atgal į sluoksnį. Tačiau supumpuoti vandenį reikia papildomų gręžinių, o jie didina geoterminės energijos gavybos kainą. Stengiantis sumažinti kaštus, susijusius su gręžinių įrengimu, didinamas gręžinių debitas, žeminant vandens lygį giluminiais siurbliais. Supumpuojamas atgal į sluoksnį vanduo įslegiamas. Tai vadinamoji cirkuliacinė geoterminė technologija.
Geoterminė cirkuliacinė sistema ir jos įranga:
Įvertinant kitų pagal geologines sąlygas Lietuvai artimų Europos šalių geoterminės energijos išteklių naudojimo patirtį, galima tvirtinti, jog visur, taikant cirkuliacinę geoterminę technologiją, šios energijos panaudojimas labiausiai išplito pastatų šildymo tikslams. Tokiais atvejais geoterminė energija visiškai ar iš dalies pakeičia organinį kurą šildymo sistemose.