Geriamas vanduo ir jo įtaka žmogaus sveikatai
5 (100%) 1 vote

Geriamas vanduo ir jo įtaka žmogaus sveikatai

Geriamas vanduo ir jo įtaka žmogaus sveikatai

Įžanga

“Vanduo! Tu be skonio, be spalvos, be kvapo – tavęs neaprašysi. Tavimi tik mėgaujamės, nesuprasdami – kas tu. Tu – ne tik būtina sąlyga gyvybei palaikyti, tu – esi gyvybė!”

Antuanas de Sent Egziuperi

Moksleiviai – tai labai svarbi visuomenės sudedamoji dalis. Vaikai vandenį pažįsta jau nuo kudikystės, nes vanduo – neatskiriama žmogaus vystimosi ir egzistavimo dalis. Tačiau daugelis mokyklinio amžiaus vaikų, kaip dėja ir suaugusiųjų, nežino kokį vandeni jie geria. Vaikai ir paaugliai būna patys gyviausi, imliausi ir greičiausiai įsisavina naują informaciją. Būtent todėl pedagogai turėtų informuoti apie geriamo vandens kokybę ir tokiu būdu būtų galima informuoti ne tik mokinius, bet ir jų tėvus bei išvengti daugelio nemalonių susirgimų. Taigi, ką mokiniams ir jų tevams bei visai visuomenei reiktų žinoti apie geriamą vandenį ir jo įtaką žmogaus sveikatai?

Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno.

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja, ir tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita.

Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda, trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Vanduo – mūsų organizme

Vanduo vertingas ne tik kaip gyvybės šaltinis. Vandenyje yra ir įvairių žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: kalcio, natrio, kalio, geležies ir kt.

Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu, kad kasdien būtų gaunamas reikiamas vandens kiekis. Vandens poreikis priklauso nuo klimato sąlygų, fizinio krūvio ir netgi individualių žmogaus savybių (pavyzdžiui, prakaitavimo intensyvumo). Paprastai troškulys įspėja apie vandens poreikį, tačiau žmonės dažnai išgeria tik tiek vandens, kad sudrėkintų burną. Tuo tarpu per parą rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines skysčių, nepriklausomai nuo troškulio. Vandens taip pat gauname ir su maistu: vaisiuose ir daržovėse jis sudaro 80-95 proc., mėsoje – 45-65, duonoje – apie 40 procentų.

Vanduo yra pagrindinis maisto produktas.

Tačiau ar žinome, koks vanduo teka iš čiaupų mūsų namuose, semiamas iš šulinių, šaltinių ar perkamas maisto prekių parduotuvėse ?

Pavojingas turtas

Lietuva – vandens turtingas kraštas. Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis šalyje yra požeminis (gruntinis ir spūdinis) vanduo. Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos kokybės vandenį.

Vandens tiekimas gali būti:

· Centralizuotas

Lietuvoje geriamojo vandens gavybai naudojami požeminiai vandenys. Jei šių išteklių neužtenka, tai naudojamas paviršinis upių ar ežerų vanduo, kuris yra papildomai valomas. Lietaus vanduo yra užterštas – į jį patenka įvairūs oro teršalai, todėl jis negali būti vartojamas nei maisto gamybai, nei buitinėms reikmėms. Gruntiniai vandenys Lietuvoje yra palyginti švarūs, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies, karbonatų (vanduo yra kietas) ir nitratų kiekis. Geležies bei nitratų kiekis gruntiniame vandenyje viršija normą 2-3 kartus, bet yra šalinamas ir į geriamąjį vandenį nepatenka. Taip pat kai kuriose vietovėse gruntinis vanduo gali būti užterštas sunkiaisiais metalais, mikroelementais, radioaktyviomis medžiagomis.

· Vietinis

Pagrindiniai šaltiniai yra šachtiniai šulniai, vyraujantys kaimo vietovėse. Apytiksliais duomenimis šulnių vandenį naudoja ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Šachtiniam šulnių vandeniui būdingas didelis nitratų kiekis, kietumas, mikrobiologinis užterštumas (bakterijomis, virusais, parazitų kiaušinėliais ir lervomis). Priemiestiniuose rajonuose būdingas užterštumas sunkiaisiais metalais.

Įrengiant šulinį, būtina laikytis šių reikalavimų:

1. Vietą šuliniui reikia parinkti aukštesnėje žemės sklypo dalyje ir toliau nuo taršos šaltinio: tvartų, atliekų duobės, tualeto, mineralinių ir organinių trąšų saugyklos. Eksploatuojant šulinį, reikia saugoti ir jį supantį dirvožemį nuo užteršimo.

2. Šulinio sienos turėtu būti daromos iš vandeniui nepralaidžių medžiagų. Geriausiai tam tinka naudoti betono žiedus, kruopščiai užcementuojant tarp jų esančias sandūras, Viršutinėje šulinio dalyje būtinai padaroma molio užtūra. Ji turi sulaikyti paviršinį vandenį, kad jis nepatektų tiesiog į šulinį arba į vandeningąjį grunto sluoksnį.. 3. Viršutinė šulinio dalis turi būti apsaugota nuo galimo nešvarumų patekimo į vandenį. Tam geriausia įrengti stogelį. Semti vandeniui kibiru stogelyje padaromos durelės

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 770 žodžiai iš 2329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.