Gėrimas arbata
5 (100%) 1 vote

Gėrimas arbata

Turinys

1. Arbatos ruošimas

2. Žalioji ir juodoji arbata

3. Arbata ir sveikata

4. Arbatos istorija

Arbatos ruošimas

Tik geros kokybės ir gerai išlaikyta arbata bus skani ir kvapni, todėl ją reikia laikyti tamsioje ir sausoje vietoje kur nėra pašalinių kvapų. Juodąją arbatą reikėtų laikyti ne ilgiau kaip 2 metus nuo pagaminimo datos. Žalioji laikoma trumpesnį laiką, nes trumpesnį laiką ji išlaiko visas gerąsias savo savybes. Trumpiausiai – vienerius metus laikomos aromatizuotos arbatos, nes ten dedami įvairūs priedai, kurie pakeičia kvapą ir skonį.

Arbatos taip pat turi ir senas ruošimo tradicijas. Pirmiausia naudokite minkštą – filtruotą vandenį, kurį užvirinkite iki antros virimo temperatūros. Pirmoji – kai pradeda drumstis, antroji – kai pradeda kilti burbuliukai, o trečioji – jau kai kunkuliuoja.

Juodoji arbata plikoma iškart užvirusiu vandeniu. Ruošiant žalią arbatą reikia šiek tiek palaukti, nes yra vitaminų, kurie skyla užpylus verdančiu vandeniu. Kai kuriose šalyse žalioji arbata užpilama ir šaltu vandeniu. Užplikius arbatą reikia palaukti ne ilgiau 5 minučių. Palaikius ilgiau, išsiskiria daugiau tanino ir arbata pasidaro karti, net nebemalonu gerti. Reikia 5 minučių, norint, kad arbatos poveikis būtų raminantis. Jeigu pageidaujama, kad ji turėtu stimuliuojantį poveikį, pakanka 3 minučių.

Arbatžoles galima plikyti ir du kartus, tik nepalikite arbatžolių vandenyje – jos taps karčios. Perkant arbatą pasižiūrėkite, kas rašoma ant įpakavimo – ar tai smulkintų ar nesmulkintų lapelių arbata, kuri yra aukščiausios kokybės. Pirmiausia žaliavos išvaizda. Turi būti nesulūžinėjęs lapelis, spalvos nepakeitęs – nepapilkėjęs, neturi atsiduoti kitais kvapais.

Nuoviras turi būti kvapnus ir skaidrus. Susidariusi putelė turi būti švari. Jeigu ji yra su kažkokiom priemaišom gali būti vanduo blogas arba netinkamos arbatžolės. O svarbiausia arbatą ruoškite su meile. Tada ji tikrai bus skani.

Skonio reikalas, ką patiekti prie arbatos. Vidurio Europos gyventojų supratimu arbata geriausiai gerti su gabaliniu cukrumi. Jis skatina tonizuojanti arbatos poveikį ir pagerina skonį. Rytu Fryzijoje į puodelį įdedamas didesnis cukraus gabalas ir daug kartų užpilamas arbata, nes jis tirpsta pamažu. Anglai mėgsta arbata gerti su šaltu pienu, o fryzai su grietinėle. Pernelyg didelis pieno ar grietinėlės kiekis ne tik nepagerina arbatos skonio, bet ja atšaldo ir suteikia glitumo. Citrinos griežinėliai (kaip Rusijoje) skirti ne skoniui pagerinti, o priešingai. Panašiai yra ir su į arbata pilamu šlakeliu romo, kuris tik tada dera prie jos, kai įpilamas išties mažytis šlakelis. Priešingu atveju, jis sugadina nuostabu arbatos skoni ir aromatą. Kas ieško nauju įspūdžiu, tas turėtų įsigyti aromatizuotos arbatos – jų yra mažiausiai 100 rūšių. Nereikalingas yra ir žiupsnelis druskos, kurios kartais siūloma įberti į arbatą. Druskos įbėrimas į arbatą yra kildinamas iš senovinio kinų papročio. Pagaliau jus tikriausiai neskaninsite savo arbatos svogūnais arba imbieru, miltais, ryžiais ir sviestu, kaip Tibete. Kai kuriems žmonėms nepriimtini jokie ingredientai ir jie geria gryna arbata kaip kinai žaliąja. Tai taip pat yra skonio reikalas, nes gali būti, kad grynos arbatos skonis bus kaip šieno ir mėšlo, kaip tai kadaise pasirodė Lizelotei fon der Pfalc.

Žalioji ir juodoji arbata

Arbata – arbatmedžio lapų gėrimas. Laukiniai arbatmedžiai auga Pietų Azijoje. Jie gali būti iki 30 m aukščio. Lapus skinti patogiau nuo žemų krūmų, todėl plantacijose augalai karpomi ir siekia vos 1 – 1,5 m. Skinami tik viršutiniai lapeliai.

Žaliajai arbatai gauti nuskinti lapeliai apdorojami karštais garais. Tuomet jie išlieka žali. Juodoji arbata gaunama vytinant lapelius. Paskui jie sukami, spaudžiami, pjaustomi ir kaitinami.

Kinijoje arbata buvo geriama jau prieš kelis tūkstančius metų. Į Europą arbatžolės atvežtos vos prieš tris šimtmečius. Gana greitai arbata tapo populiariu gėrimu.

Sužinokite, kuriose šalyse dabar auginama arbata. Kaip ji apdirbama ir pervežama? Parduotuvėje pasidomėkite, kokiomis arbatos rūšimis prekiaujama. Iš kur į Lietuvą atkeliauja arbata? Parenkite pranešimą.

Arbatžolės auginamos Kinijoje, Indijoje, Bangladeše, Irane, Korėjos respublikoje, Šri Lankoje (Ceilone), Taivane (Formose), Japonijoje, Indonezijoje, Nepale Australijoje, Argentinoje ir Kenijoje.

Juodoji arbata gaminama iš vytintų arbatžolių lapų. Vytinamuose lapuose sumažėja vandens. Iš lapų išspaudžiamos sultys, jie vėsiai ir labai drėgnai fermentuojami. Lapuose, džiovinamuose ant ugnies kaistuvuose, padėkluose arba pintinėse, fermentacija sustoja. Gamybos procesas turi įtakos arbatos skoniui.

Žalioji arbata gaminama taip: pirmiausia lapai pašutinami garu arba kaitinami, kad sterilizuotųsi ir išnyktų fermentai, t. y. kad nebesifermentuotų; po to lapai susukami ir džiovinami, kol melsvai pažaliuoja. Arbatžolės rūšiuojamos pagal lapų dydį, amžių, kokybę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 783 žodžiai iš 2538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.