Gimnazijos jų ypatumai ir specifika
5 (100%) 1 vote

Gimnazijos jų ypatumai ir specifika

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. GIMNAZIJA 4

1.1 Samprata ir reikšmė 4

1.2 Gimnazijos struktūra 4

1.3 Gimnazijos funkcijos 5

1.4 Gimnazijos uždaviniai 5

1.5 Ugdymo organizavimas 6

1.6 Gimnazijos pedagogas 6

1.7 Gimnazistas 7

2. GIMNAZIJOS, JOS YPATUMAI IR SPECIFIKA 9

2.1 Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimas 9

2.2 Mokytojų apklausos rezultatai 9

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

PRIEDAI 18

ĮVADAS

Per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį gimnazijos įgijo autoritetą. Tai lėmė objektyvios sąlygos – gimnazijos klasėse mokėsi tik labai gabūs ir motyvuoti moksleiviai, kai kurios aukštosios mokyklos pridėdavo abiturientams balų už mokymasi gimnazijoje pagal sustiprinto mokymosi programas. O kaip yra dabar?

“ Ryškus švietimo reformos potėpis – gimnazijos – visiškai nubluko. Iš didesnius reikalavimus keliančių švietimo įstaigų jos virto tokiomis pačiomis vidurinėmis, tik vyresniojo amžiaus vaikus ugdančiomis mokyklomis”. Taip teigė V. Strazdas savo straipsnyje “Baisus švietimo paradoksas” (Dialogas).

Šio referato objektas yra gimnazijos. Čia nagrinėjami skirtumai tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklų. Kokia jų dabartinė padėtis, kai jos tampa vieninteliu keliu siekiantiems ne tik mokytis aukštosioses mokyklose, bet ir norintiems baigti mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Šia temą gvildeno ir A. Kalvaitis savo tyrime “Gimnazijos vieta šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje”.

Tyrimo tikslas išnagrinėti gimnazijų ypatumus ir jų specifiką. Kuo jos skiriasi nuo bendrojo lavinimo mokyklų. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasirinkti tokie uždaviniai:

 Išstudijuoti dikumentus ir nustatyti gimnazijos ypatumus.

 Išnagrinėti kitų mokslininkų darbus tokia pačia tema ir palyginti jų gautus rezultatus.

 Apklausti mokytojus ir nustatyti jų požiūrį į gimnazijas.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa, kurią sudarė dešimt klausymų. Tyrimas vyko Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje. Į anketas turėjo atsakinėti šioje gimnazijoje dirbantys mokytojai. Minimalus pasirinktas respondentų skaičius buvo dešimt, tačiau anketas užpildė dvylika.

Šį referatą sudaro Įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir vienas priedas.

1. GIMNAZIJA

1.1 Samprata ir reikšmė

Gimnazija – tai aukštesnius reikalavimus kelianti mokykla. Taip gimnazija buvo apibrėžta, kai dar buvo tokios kaip bendrojo lavinimo mokyklos. Šiai dienai pagal gimnazijos nuostatus tai yra “švietimo įstaiga teikianti profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems ir pajėgiantiems įgyti moksleiviams, sudaranti jiems galimybę pagal poreikius, polinkius rinktis mokymosi kelią”. Taigi šią savoką apibrėžiame taip: gimnazija – atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, teikiantis bendrąjį išsilavinimą.

Pirmosios gimnazijos buvo kuriamos gabiems vaikams mokyti. Jose turėjo mokytis apie 20% ytin gabių moksleivių, kuriems paprastose mokyklose yra skiriama per mažai dėmesio ir jie nelavina savo gabumų. Gimnazijos tikslas buvo telkti tam tikrai sryčiai gabius vaikus. Tačiau šiuo metu švietimo sistema pasuko kitu keliu. Dabar yra formuojama kitokia švietimo sistema. Ji yra trejų pakopų: pradinė mokykla, pagrindinė mokykla, gimnazija. Į gimnazijas priimami visi norintys mokytis jose, nes tai vienintelis būdas įgyti vidurį išsilavinimą (tokios kaip bendrojo lavinimo mokyklos nebebus). Taigi iš dalies švietimos sistema grižo nuo ko pradėjo. Gimnazijos pasidarė tokios pačios bendrojo lavinimo mokyklomis. O mokyklos, kuria telktų gabiuosius vaikus – nebėra.

1.2 Gimnazijos struktūra

Gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinį (išskyrus menų gimnazijas). Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, gali būti steigiamos nepilnos gimnazijos, apimančios tik IV ugdymo turinio koncentrą (pavyzdžiui, kaip autonomiški skyriai profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose).

Nuo 2003 metų gimnazijos steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetės mokyklos (iškyrus menų gimnazijas). Naujų keturmečių gimnazijų steigimas arba vidurinių mokyklų reorganizavimas į keturmetes gimnazijas vyksta pagal steigėjo patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkymo programą. Atokiose gyvenvietėse, gimnazijos gali būti su bendrojo lavinimo skyriais, nes neracionalu turėti kelias mokyklas.

Gimnazijos teikia realinį ir humanitarinį profilį. Kur atitinkami profilio dalykai mokami akštesniu nei A ar B lygiu. Humanitarinį profilį pasirinkę mokiniai aukštesniu lygiu mokysis užsienio kalbų, socialinių mokslų. Realinį – tiksliųjų ir gamtos mokslų. Taip mokiniai psirenka priofilį pagal savo gabumus.

Gimnazija, netenkinanti keliamų reikalavimų, remiantis institucijos audito išvadomis ir jos akreditavimo rezultatais steigėjo sprendimu gali būti įstatymų nustatyta tvarka reorganizuota ar likviduota.

1.3 Gimnazijos funkcijos

Kaip ir kiekviena įstaiga, taip ir gimnazija turi savo funkcijas. Šiame skyriuję aptarsime pagrindines gimnazijos funkcijas.

Pirmiausia gimnazija turi suformuoti ir įgyvendinti ugdymo turinį. Šie ugdymo planai yra rengiami pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus indivualius ugdymo planus ir bendrąsias programas. Taip
pat gimnazija turi atsižvelgti į įtin gabius moksleivius ir moksleiviais turinčiais mokymosi problemų. Atsižvelgti į jų galimybes ir kurti atitinkamą darbo sistemą. Nepalikti tokių mokinių likimo valiai, mokytis tokiu pat lygiu kaip ir daugelis moksleivių. Mažesnius gabumus turintiems vaikams gimnazija turi suteikti atitinkamą pagalbą. Taigi galime nusakyti ir kitą gimnazijos funkciją – individualizuoti ugdymo programas skirtingų gebėjimų vaikams.

Vienas sekmingų moksleivio mokymosi sąlygų yra sveikos ir saugios ugdymo sąlygos. Šias sąlygas turi suteikti gimnazija ir gimnazijos steigėjas.

Taip pat gimnazija organizuoja darbą su aptarnaujamos teritorijos pagrindinių mokyklų devintų-dešimtų klasių mokytojais, rengdami moksleivius stoti į gimnazijos trečią klasę. Šis organizavimas susideda iš tokių dalių:

 Rengia bendrus dalykų programų modulius profiliavimo pradmenų etapui.

 Konsultuoja mokymo metodų, mokymo mokytis klausimais.

 Rengia bendrus metodinius pasitarimus.

 Orgamizuoja bendrus projektus.

Kaip ir kiekviena bendrojo lavinimo mokykla, taip ir gimnazija turi vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius ir brandos egzaminus.

Taip pat gimnazija kuria gimnazijos audito sistemą ir atlieka auditą, inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems gimnazijos moksleiviams, kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

1.4 Gimnazijos uždaviniai

Gimnazijos pagrindiniai uždaviniai – ugdyti laisvus, pilnaverčius, paruoštus gyvenimui Lietuvos valstybės piliečius – asmenybes, kurti gimnaziją kaip apskrities ir krašto bendruomenės kultūros židinį.

Gimnazijos koncepcija nurodo tokius gimnazijos uždavinius:

 Sudaryti geras sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią.

 Sudaryti sąlygas į keturmetes gimnazijas priimtiems moksleiviams įgyti pagrindinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą.

 Kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę.

 Sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam jaunuolių brendimui.

 Padaryti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą prieinamą kuo platesniam jaunuolių ratui ir išplėsti galimybes jiems toliau mokytis.

 Grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.

1.5 Ugdymo organizavimas

Pirmojoje ir antrojoje (išskyrus menų gimnazijas) gimnazijos klasėse (kaip ir IX-X pagrindinės mokyklos klasėse) moksleiviams sudaromos sąlygos išmėginti gabumus ir polinkius, geriau suvokti savo siekius, išsiaiškinti, koks profilis ir jo pakraipa jiems artimesnė, tinkamesnė, įvertinti savo pasirinkimą ir sudaryti sąlygas jį pakeisti. Sėkmingai baigusiems antrąją gimnazijos klasę moksleiviams išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.

Gimnazijos trečiojoje ir ketvirtojoje klasėse ugdymas profiliuojamas pagal tą patį profilinio mokymo modelį, kaip ir bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos XI-XII klasėse. Galimi keturi mokymo profiliai – humanitarinis, realinis, technologinis ir meninis. Atskiros klasės ar mobilios moksleivių grupės iš mokyklos siūlomų alternatyvų renkasi profilio pakraipas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 3632 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.