Gimstamumas
5 (100%) 1 vote

Gimstamumas

TURINYS

ĮVADAS 3

TYRIMO OBJEKTAS IR PROBLEMOS APTARIMAS 4

ANALITINĖ – METODINĖ DALIS 5

TYRIAMOJI DALIS 11

SKAITINĖS IR SKLAIDOS CHARAKTERISTIKOS 11

DINAMIKOS EILUTĖS ANALIZĖ 13

REGRESINĖ-KORELIACINĖ ANALIZĖ 20

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Iki šio dešimtmečio pradžios natūrali gyventojų kaita buvo teigiama, 1970-1990 m. vidutiniškai ji sudarė 20 tūkst. žmonių per metus. Nuo 1994 m. natūrali gyventojų kaita yra neigiama: kasmet miršta apie 4 tūkst. daugiau nei gimsta.

TYRIMO OBJEKTAS IR PROBLEMOS APTARIMAS

Nuo 1991 m. prasidėjusi nauja, netikėto masto gimstamumo mažėjimo tendencija turėjo didelės įtakos gyventojų mažėjimui. 1998 m. gimė 37 tūkst. vaikų, t.y. beveik 20 tūkst. (35%) mažiau negu 1990 m. Suminis gimstamumo rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 2.0 iki 1.36.

Gimstamumo mažėjimo tendencija, ypač ryški 1993-1994 m., dar matyti ir pastaraisiais metais, bet jos tempai jau daug lėtesni. Žemas gimstamumo lygis jau neužtikrina kartų kaitos.

Nuo 1991 m. gimstamumo rodikliai mažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau nevienodai intensyviai. Daugiausiai šie rodikliai sumažėjo 20-24 m. amžiaus grupėje, net 42%, 25-29 m. amžiaus grupėje kiek mažiau – 27%. Panašūs liko tik vyriausio amžiaus moterų fertilumo rodikliai. Paskutiniais dvejais metais padėtis šiek tiek pagerėjo, jau nežymiai padidėjo vyresnių nei 30 m. amžiaus moterų gimstamumo rodikliai.

Tyrimo rezultatai iš esmės patvirtino, kad gimstamumo didėjimas ar mažėjimas priklauso nuo ekonominių sąlygų. Materialiniai motyvai nurodyti kaip pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nenori turėti vaikų.

Nuo 1990 metų prasidėjo esminiai mirtingumo pokyčiai. Galime skirti du laikotarpius.

Mirtingumo didėjimas 1990-1994 m. 1994 m. palyginti su 1990 m. mirtingumas padidėjo 16.8%. Labiausiai mirtingumas padidėjo 1993 m., kada mirtingumo rodiklis padidėjo net 11%. Šis mirtingumo šuolis labiau palietė vyrus nei moteris: vyrų mirtingumas padidėjo 23%, moterų -10%. Ypač ryškiai išaugo vyrų mirtingumas mieste – net 28%.

Mirtingumo mažėjimas 1995-1998 m. Pastaraisiais metais matyti jau teigiamų tendencijų – mirtingumo mažėjimas. 1998 m. mirė 40.8 tūkst. žmonių, t.y. 5.7 tūkst. mažiau negu 1994 m., mirtingumo rodiklis sumažėjo 12% ir šiuo metu yra 1991 metų lygyje.

Mirtingumo didėjimas ir vidutinės busimo gyvenimo trukmės trumpėjimas palietė ne visas amžiaus grupes ir abiejų lyčių gyventojus nevienodai intensyviai. Vaikų bei paauglių mirtingumo rodikliai po nedidelių svyravimų tapo žemesni nei 1990 m. Tuo tarpu 20-59 m. amžiaus gyventojų mirtingumas ir po sumažėjimo paskutiniais metais dar lieka šiek tiek aukštesnis negu buvo 1990 m.

Senų žmonių mirtingumas pastaraisiais metais augo ne taip ryškiai. 60 m. ir vyresnių žmonių mirtingumas 1990-1994 m. išaugo 6%, o darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas augo daug daugiau – net 38%.

ANALITINĖ – METODINĖ DALIS

Skaitinės ir sklaidos charakteristikos.

Naudojamos formulės ir rodikliai:

Vidurkis:

(1)

Parodo vidutinę duomenų reikšmę.

Variacijos užmojis:

R = Xmax – Xmin (2)

Parodo duomenų plotį.

Dispersija:

(3)

Dispersija neturi matavimo vienetų. Iš dispersijos ištraukiama kvadratinė šaknis ir gaunamas kitas variacijos rodiklis – vidutinis kvadratinis nuokrypis.

Vidutinis kvadratinis nuokrypis:

(4)

Apskaičiuotas vidutinis kvadratinis nuokrypis rodo, kiek vidutiniškai reikšmės nutolusios nuo vidurkio.

Variacijos koeficientas

(5)

Variacija yra:

• Maža, kai ji yra iki 10%;

• Vidutinė, kai nuo 10% iki 20%;

• Didelė, kai nuo 20% iki 30%;

• Labai didelė, kai didesnė už 30%.

Dinamikos eilutės analizė.

 Analitiniai dinamikos eilutės rodikliai;

 Apibendrinamieji dinamikos eilutės rodikliai;

 Išlyginimas trendu;

 Ekstrapoliacija.

 Analitiniai dinamikos eilutės rodikliai:

Baziniai analitiniai rodikliai:

Absoliutus lygio pokyčiai:

(6)

Parodo kaip pasikeitė atitinkamas lygis lyginant jį su baziniu lygiu.

Kitimo koeficientai:

(7)

Parodo kiek procentų bazinio lygio sudaro atitinkamas lygis.

Pakitimo tempai:

(8)

Parodo kiek procentų padidėjo atitinkamas lygis, lyginant jį su baziniu.

Absoliutinė pokyčio 1 procento reikšmė:

(9)

Parodo kiek turi pakisti atitinkamas lygis, kad lyginant jį su baziniu padidėjimas būtų 1 procentas.

Grandininiai analitiniai rodikliai:

Apskaičiuojami ir turi reikšmę analogiškai kaip ir baziniai, tik lyginama ne su bazinę reikšmę, o su praėjusiu laikotarpiu.

Absoliutus lygio pokyčiai:

(10)

Parodo kaip pasikeitė atitinkamas lygis lyginant jį su praėjusiu lygiu.

Kitimo koeficientai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 653 žodžiai iš 2148 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.