Gimstamumo kontrolė ir skatinimo priemonės
5 (100%) 1 vote

Gimstamumo kontrolė ir skatinimo priemonės

GIMSTAMUMO KONTROLĖ IR SKATINIMO PRIEMONĖS

Gimimai – vienas svarbiausių ir pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos naturaliam gyventojų prieaugiui.

Gimstamumas tai yra gimimu dažnumas tam tikroje populiacijoje. Tai per metus gyvų gimusiujų skaičiaus santykis su vidutiniu gyventoju skaičiumi, rodantis kiek kudikiu gime 1000 giventoju.

Žmonių visuomenė nuejo sudėtingą plėtros kelią, kol pasiekė dabartinį, nors ir skirtingą atskiruose pasaulio dalyse, gyvenimo lygį. Įvairiuose pasaulio regionuose bei valstybėse ryškus gyventojų pasiskirstymo skirtumai, kuriuos lėmė savitos gamtinės sąlygos, teritorijos apgyvenimo trukmė, nevienodai išplėtotos gamybinės jėgos ir daugelis kitų priežasčių.

Pastaruoju metu pasaulyje yra nemažai šalių, kurias ypač jaudina spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, bet ir yra tokių valstybių, kuriuose skatinami gimimai.

Spartus natūraliojo gyventojų prieaugio didėjimas, gylios ekonominės krizės ir milijonai bedarbių išsivysčiose šalyse kelia susirupinimą dėl gyventojų skaičiaus didėjimo tempų atskirose šalyse ir apskritai pasaulyje. Per daug greitas arba per mažas atskirų valstybių gyventojų skaičiaus didėjimas kelia daugeliui vyriausybių sudėtingas ekonomines-socialines problemas. Todėl vyriausybė privalo visu pirma kontroliuoti šalies gimstamumą.

Gimimo skaičius yra veikiamas administracinėmis, juridėnimis, ekonominėmis, socialinėmis priemonėmis: jis skatinamas arba ribojamas. Iš tokių svarbiasnių priemonių galima paminėti: įstatymais nustatytą minimalų vedybinį amžių, abortų draudimą, daugiavaikių šeimų materialinį rėmimą ir t.t.

Priemonės, turinčios įtakos gimimų skaičiui, bet kuriuo konkrečiu atveju priklauso nuo keliamų uždavinių apimties, jų mokslinio pagristumo, visuomeninių sąlygų ir realių valstybinių galimybių. Praktiškai visos valstybės priemonės ( ekonominė politika, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos) vienaip ar kitaip turi įtakos natūraliajam gyventojų prieaugiui.

Paskutiniuojų metų vis labiau paplito vaikų skaičiaus ribojimas šeimoje, jis apėmė daulį skirtingo dydžio ir nevienodo ekonominio-socialinio gyvenimo lygio šalių. Labai paplito išankstinis vaikų skaičiaus šeimoje planavimas.

Todėl norint kontroliuoti bei veikti gimstamumą, atskiruose pasaulio šalyse panaudojamos tokios priemonės, kurios gerokai palengvintų vaikų auginimą: steigiami lopšeliai-darželiai, statomos sezoninės vaikų įstaigos, organizuojamas vaikų bei paauglių poilsis. Daugiavaikėms šeimoms teikiama materiaklinė pagalba ( mokamos pašalpos), taip pat jiems ir kitiem mažas pajamas turinčioms šeimoms sumažinamas mokestis už lopšelius-darželius. Motinoms suteikiamos apmokamos atostogos, kol vaikas sulauks vienerių metų amžiaus, šeimoms išmokamos vienkartinės pajamos vaikui gimus, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Kai kuriuose šalyse teikiama didesnę paramą šeimoms turinčioms po kelis vaikus, ypač didelį dėmesį skiriama antrajam ir trečiajam vaikui.

Parama šeimai pirmiausiai teikiama per visuomenines vaikų priežiūros institucijas ir švietimo sistemą, kuri užtikrina lygias galimybes visiems vaikams. Nesiplėsdama į visas temas, kaip vieną iš šeimos politikos pasekmių pateiksiu palyginimui dvi lenteles apie vaikų darželių lankomumą Šiarės šalyse ,kuriose gimstamumo rodykliai yra palyginus geri, ir Lietuvoje.



1 lentelė

Vaikų darželių lankomumas Šiaurės šalyse 1999 ais, % (palyginti su bendru atitinkamo amžiaus aikų skaičiumi).

Valstybė Iš viso 0-2 metų 3-6 metų

Danija 75,4 54,8 90,2

Švedija 64,0 39,6 79,0

Islandija 57,0 42,4 67,4

Suomija 52,0 25,0 67,4

Norvegija 51,4 25,4 76,7

Šaltinis: http:/www.lygus.lt/ITC/lyciu.php?id=75

2 lentelė

Vaikų darželių lankomumas Lietuvoje 2000 m., % (palyginti su bendru atitinkamo

amžiaus aikų skaičiumi).

Iš viso, 1-6 metų Iki 3 metų Nuo 3 ir vyresni

Iš viso 41,1 13,7 53,1

Mieste 58,0 19,9 74,4

Kaime 11,8 3,2 15,6

Šaltinis: http:/www.lygus.lt/ITC/lyciu.php?id=75

Ir vis gi, dėl ko mažėja gimstamumas, juo labiau, kad ši problema būdinga ne tik Lietuvai, bet daugumai vakarietiškų visuomenių. Taigi, kodėl? Pirmas atsakymas, kuris ateina į galvą, tai – ekonominis nuosmukis. Taip, bet ekonominis nuosmukis ar pakilimas gimstamumo pokyčius lemia netiesiogiai. Juk turime ir kitokių pavyzdžių. Žinome, kad po karų, esant net visiškai sugriautai ekonomikai, dažniausiai būna gimstamumo augimas. Tačiau po karų žmonių nuotaikos būna optimistinės, o tas ir skatina gimstamumo didėjimą. Todėl gimstamumo mažėjimą reiktų greičiau sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o su jo sukeltomis pesimistinėmis visuomenės nuotaikomis.

Antra priežastis – gimstamumo mažėjimas dėl visuomenės ir
ypač medicinos išsivystymo. Tai – natūralus dalykas. Šiais laikais absoliuti dauguma pagimdytų kūdikių išgyvena, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl jeigu išsilaikytų toks pat gimstamumas, kaip prieš keletą šimtų metų, būtų didžiulė gyventojų perprodukcija, Žemė paprasčiausiai negalėtų tiek išmaitinti. Todėl gimstamumas visų pirma ir mažėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šioms šalims, beje, būdinga ir dar viena priežastis – padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį. Juk šiuolaikinėje visuomenėje nepakanka užauginti pamaitintus ir aprengtus vaikus, reikia juos išleisti į mokslą, o ne tik išmokyti rašto. O kokį darbą šiuolaikinėje visuomenėje gali dirbti neturintis aukštos kvalifikacijos žmogus?

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 784 žodžiai iš 1423 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.