Gimstamumo skirtumai pasaulyje
5 (100%) 1 vote

Gimstamumo skirtumai pasaulyje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI PASAULYJE

TURINYS

Įvadas

3

Gimstamumas Europoje

4

Gimstamumas Amerikoje

6

Gimstamumo pasaulyje statistiniai duomenys

8

Gimstamumas Azijoje ir Afrikoje

9

Išvados

11

Šaltiniai ir naudota literatūra

12

ĮVADAS

Nors dabar kasmet žmonija išauga „vos“ 90 milijonų, nors mus kankina

epidemijos, civilizacijos ligos ir stichinės nelaimės, nors trūksta maisto

ir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yra

prognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienos

dabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus (dažniausiai

spalvotasis). Demografinio sprogimo apimtį padidina ir komunikacijos,

bendravimas tarp žmonių ir skirtingų kultūrų. Pasaulis bus tankiau

gyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos ieškant

geresnio gyvenimo taps kasdieniniu reiškiniu.

Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinis

sprogimas, susijęs su gyvenimo trukmės ilgėjimu dėl medicinos ir higienos

išsivystymo (skiepų ir pigių vaistų atsiradimo) bei santykiniu gyvenimo

lygio pagerėjimu.

Vaikų kiekį šeimose sąlygoja tradicijos ir ekonominiai poreikiai (darbo

rankos kaimuose), o ne maisto kiekis.

Kinta visas etninis klimatas, nes didėja migracijos sparta. Žmonių,

migravusių į aukštos ekonomikos šalis po antrojo pasaulinio karo skaičius

išaugo iki 100 milijonų.

XX a. pradžioje planetoje buvo 1,5 milijardo žmonių, 2000 m. yra daugiau

nei 6 mlrd. žmonų. Prognozuojama, kad ateityje pasaulio gyventojų augimas

dramatiškai susikoncentruos šiuo metu mažiau išsivysčiusiuose rajonuose.2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln. žmonių,

Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050 metais

Amerikoje gyvens 420mln., Europoje – 430mln. žmonių.

Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,

kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena

moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.

Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai

žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko

vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų

sumažėti 100 milijonų.

Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per

ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų

duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50

metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6

milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį

27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius

nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur

gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais

italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,

ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.

žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko

duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –

apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek

sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia

susimąstyti…Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,

prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime

iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar

Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,

kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir

Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas

lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis

vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o

italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti

europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,

palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti

pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje

išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią

gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms

vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.

Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 658 žodžiai iš 2173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.