GIMSTAMUMO SKIRTUMAI PASAULYJE
TURINYS
Įvadas
3
Gimstamumas Europoje
4
Gimstamumas Amerikoje
6
Gimstamumo pasaulyje statistiniai duomenys
8
Gimstamumas Azijoje ir Afrikoje
9
Išvados
11
Šaltiniai ir naudota literatūra
12
ĮVADAS
Nors dabar kasmet žmonija išauga „vos“ 90 milijonų, nors mus kankina
epidemijos, civilizacijos ligos ir stichinės nelaimės, nors trūksta maisto
ir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yra
prognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienos
dabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus (dažniausiai
spalvotasis). Demografinio sprogimo apimtį padidina ir komunikacijos,
bendravimas tarp žmonių ir skirtingų kultūrų. Pasaulis bus tankiau
gyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos ieškant
geresnio gyvenimo taps kasdieniniu reiškiniu.
Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinis
sprogimas, susijęs su gyvenimo trukmės ilgėjimu dėl medicinos ir higienos
išsivystymo (skiepų ir pigių vaistų atsiradimo) bei santykiniu gyvenimo
lygio pagerėjimu.
Vaikų kiekį šeimose sąlygoja tradicijos ir ekonominiai poreikiai (darbo
rankos kaimuose), o ne maisto kiekis.
Kinta visas etninis klimatas, nes didėja migracijos sparta. Žmonių,
migravusių į aukštos ekonomikos šalis po antrojo pasaulinio karo skaičius
išaugo iki 100 milijonų.
XX a. pradžioje planetoje buvo 1,5 milijardo žmonių, 2000 m. yra daugiau
nei 6 mlrd. žmonų. Prognozuojama, kad ateityje pasaulio gyventojų augimas
dramatiškai susikoncentruos šiuo metu mažiau išsivysčiusiuose rajonuose.2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln. žmonių,
Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050 metais
Amerikoje gyvens 420mln., Europoje – 430mln. žmonių.
Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,
kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena
moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.
Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai
žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko
vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų
sumažėti 100 milijonų.
Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per
ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų
duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50
metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6
milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį
27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius
nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur
gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais
italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,
ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.
žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko
duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –
apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek
sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia
susimąstyti…Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,
prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime
iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar
Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,
kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir
Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas
lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis
vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o
italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti
europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,
palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti
pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje
išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią
gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms
vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.
Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas