Globalines xxa katastrofos
5 (100%) 1 vote

Globalines xxa katastrofos

ĮVADAS

Žemė- tai mažytė planeta, kurioje gyvybė išsirutuliojo prieš keletą milijonų metų, tai didžiausias ir gražiausias gamtos stebuklas, kurį turime saugoti ir branginti. Dabar gyvename XX amžiuje, tačiau kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios palyginti su beribėmis Gamtos jėgomis, vis dar labai menkos.

Atrodo, kad tokiame galingame pasaulyje viskas turėtų būti tobula ir nesugriaunama, tačiau taip nėra. Kasdien išgirstame, jog pasaulį sukrečia vis daugiau katastrofų ir nelaimių: Žemės drebėjimai, laivų ir lėktuvų avarijos, teroro išpuoliai, potvyniai, karai. Visos šios tragedijos žmonijai teikia tik neigiamas pasekmes: nusineša nekaltų žmonių gyvybes, niokoja gamtą ir aplinką, teršia orą, kenkia žmonių sveikatai…

Daugelį katastrofų: Žemės drebėjimus, didžiuosius potvynius, ugnikalnių įšsiveržimus – mūsų civilizacija išmoko prognozuoti, tačiau dėl neapgalvotos žmogaus veiklos nyksta augalai, “serga” jūros. Tai ir yra skaudžiausia, kad vienas iš tų nelaimių kaltininkų – žmogus(teroro išpuoliai, karai, avarijos).Aišku, neatsiejama katastrofų sukėlėja yra GAMTA, kurios veiksnių nepajėgia sulaikyti nei žmonija, nei sudėtingiausi įrenginiai.

Tokio masto nelaimių pasitaiko beveik kiekviename amžiuje, o mažesnių, kurios irgi reikalauja aukų ir sukelia kančias vyksta kur kas dažniau; tiesa, joms ištikus, žūsta ir sužalojama mažiau žmonių.

Taigi mes šiuo projektiniu darbu stengsimės ne tik išsiaiškinti XXa globalinių katastrofų priežastis, eigą, pasekmes, tačiau ir jomis supažindinti kitus, pasaulio gerove besidomiančius žmones. Mes pabandėme išskirti kelias didžiausias katastrofas. Tai Rugsėjo 11-osios teroro išpuolis Amerikoje, Černobylio tragedija, Hirosimos ir Nagasakio nelaimė, Žemės drebėjimai. Visos šios katastrofos yra gerai žinomos, nes jos įvyko XX amžiuje “sudrebino” visą pasaulį ir nusinešė daugybę gyvasties.

Černobylio katastrofa

Prieš septynioliką metų balandžio 26-ąją 1 valandą 23 minutės ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės energobloke įvyko avarija ,kurios metu sprogo reaktorius ir į aplinką buvo išmesta didžiulis kiekis radioaktyvių medžiagų .Žuvo žmonės, dešimtys tūkstančių susirgo spinduline liga, didžiulė teritorija iki šiol lieka netinkama gyventi.

1986-1991 m. likviduojant avarija ir jos padarinius Černobylyje dirbo dešimtys tūkstančių mokslininkų ir specialistų , per 340 tūkstančių kariškių .Į šį skaičių įeina ir civiliniai gyventojai, kurie karinių komisariatų buvo pakviesti kaip rezervistai. Be to, elektrinės darbuotojų miestą Slavutičių statė civiliai gyventojai, savanoriai, kurie dirbo už pinigus ir lengvatas, galiausiai, studentai.

Manoma, kad Černobylio katastrofa įvyko energijos bloke atliekant eksperimentą buvo padarytos kelios klaidos, dėl kurių reaktorius tapo nevaldomas ir įvyko keletas sprogimų .Pagal paskutinius specialistų įvertinimus į aplinką buvo išmesta radioaktyviųjų medžiagų, kurių bendras aktyvumas 10Bq. Dešimt tūkstančių kilometrų atstumu nuo Černobylio AE buvo užfiksuotas gamtinio fono padidėjimas. Labiausiai iš visų tuometinių respublikų nukentėjo Baltarusija.

„….Pirmiausia reikia praplėšti Baltarusiją gaubiančią nežinojimo uždangą. Juk pasauliui mes terra incognita – nežinoma ,neištirta žemė .Apie Černobylį visi girdėjo, bet jį sieja tik su Ukraina ir Rusija.

„Narodnaja gazieta“,

1996 m. balandžio 27 d.

„Baltarusijoje nėra nė vienos atominės elektrinės. Iš veikiančių buvusios TSRS teritorijoje geografiniu požiūriu arčiausiai Baltarusijos sienos išdėstytos AE ir RBMK tipo reaktoriais: šiaurėje – Ignalinos, rytuose – Smolensko, pietuose – Černobylio….

Mažai Baltarusijai (10 mln. gyventojų) tai buvo nacionalinė nelaimė. Po Černobylio šalis neteko 485 kaimų ir gyvenviečių: iš jų 70 jau palaidotų po žeme. Šiandien kas penktas šalies gyventojas gyvena užterštoje teritorijoje. Tai 2.1 mln. žmonių, iš jų – 700 tūkst. vaikų. Tai demografinio merdėjimo faktorių radiaciją užima pagrindinę vietą. Gamelio ir Mogiliovo srityse (labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos vietose) mirštamumas viršijo gimstamumą 20%“. Pauliukevičius “Prieš penkioliką metų buvo Černobylis“„Klaipėda”Nr.95,2001m. Balandžio 23-25d. 17p.

Jodo smūgis

“Radiobiologiniu požiūriu svarbiausieji žmonių apšvitą nulėmę radionuklidai buvo jodas ir cezis .Jodo išmetimo kiekiai Gamelio apskrityje buvo tokie dideli ,jog specialistai tai pavadino „jodo smūgiu“ Deja ,jodo profilaktika buvo pradėta tik trečią dieną po avarijos .Labiausiai nukentėjo vaikai. Vaikų skydliaukės vėžys dabar jau pripažintas kaip Černobylio AE avarijos pasekmė .Ilgaamžis radionuklidas(70 proc.)buvo užteršta visa Baltarusijos teritorija. Didžiausia tarša ceziu, stronciu, plutono izotopais rasta 30 kilometrų zonoje. Baltarusijos teritorijoje yra ir tokių vietų,pvz.,30 km nuo Minsko , kur
radioaktyviųjų izotopų leistini lygiai yra visiškai panašus į rastus greta Černobylio AE.

Radionuklidų daugės

Laikui bėgant, dirvožemyje didėja americio kiekiai. Tai radioaktyvaus plutono dukterinis produktas .Šio alfa spindulio poveikis yra daug pavojingesnis nei kitų radionuklidų .Jis įkvepiant su dulkėmis ypač pavojingas nosiaryklės, plaučių audiniams, stiprus poveikis vidaus organams ir audiniams.Praėjus14 metų po Černobylio avarijos šio radionuklido aktyvumas dirvožemyje padidėjo du kartus, ir tai vienintelis radionuklidas ,kurio kiekis didės iki 2060 metų. Tai viena didžiausių problemų, nes nėra patirties , kaip americis veiks gyvąją gamtą.

Uždraustoji zona

Šiuo metu Baltarusijos teritorija suskirstyta į zonas, priklausomai nuo dirvožemio taršos radionuklidais ir metinės defektinės dozės. Vadinamoji “uždraustoji zona“ užima 1,7 tūkst. kv .km iš šios zonos gyventojai buvo iškeldinti dar 1986 metais. Visos šios žemės nėra naudojamos žemės ūkio reikmėms. Šiuo metu čia sukurtas Polesės valstybinis ekologinis draustinis, kurio pagrindiniai uždaviniai yra užkirsti kelią radionuklidams patekti į mažiau užterštas teritorijas, saugoti miškus nuo gaisrų , kenkėjų, vykdyti radioekologinį monitoringą ,kurio metu, atliekant mokslinius tyrimus, stebėti, kaip keičiasi augalų ir gyvūnų pasaulis: sukurti technologijas ,kurias panaudojus galima būtu atnaujinti žemes, užterštas radionuklidais….

Katastrofos padariniai buvo jaučiami ir kitose valstybėse. 1986 metų balandžio 29 aukštas radiacijos fonas buvo užregistruotas Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Rumunijoje, balandžio 30 Šveicarijoje ir šiaurės Italijoje, gegužės 1-2 – Prancūzijoje, Belgijoje ,Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, šiaurės Graikijoje, gegužės 3 – -Izraelyje, Kuveite, Turkijoje… Išmestos į didelį aukštį dujinės ir lakiosios medžiagos plito po pasaulį: gegužės 2 jų užregistruota Japonijoje, gegužės 4 – Kinijoje, 5-tą Indijoje ,gegužės 5 ir 6- JAV ir Kanadoje.

Nereikėjo nei savaitės, kad Černobylis taptų viso pasaulio problema…”

A. Butienė “Pavojingų teršalų kiekis didės dar 60 metų” “Klaipėda”Nr97, 2002 balandžio 24d.5p

Černobylis ir Lietuva

“Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Praslinkus pirmiesiems radioaktyvių dulkių debesims virš mūsų šalies, buvo pradėti siųsti likviduoti šios avarijos padarinius ir mūsų gyventojus. Jie važiavo ne savo noru. Tačiau nors ir prievarta, savo sveikatos ir gyvybės kaina ,jie gelbėjo pasaulį, Europą, savo šalį nuo branduolinio monstro .Iš Lietuvos į Černobylį buvo išvežta apie 7200gyventojų. 564žmonės jau mirę, Klaipėdos apskrityje gyvena572 likvidatoriai, iš kurių 40 jau mirę, o 23 pripažinti invalidai.

Nors praėjo jau 15 metų, tačiau Černobylis vis primena save: kraujo ir sąnarių ligomis, naujomis netektimis, netylančiomis diskusijomis dėl Ignalinos atominės likvidavimo…”

Skaudūs prisiminimai

Penkių žmonių, kurie dirbo Pripetės mieste, po Černobylio katastrofos prisiminimai.

„Vežė dirbti į Pripetės miestą, 3 km nuo atominio reaktoriaus. Dirbome 8 valandas, pietus atveždavo į darbo zoną .Turėjau personalinį dozimetrą ,kuris kabojo man ant kaklo. Po darbo atiduodavai dozimetrą karo medikams .Jie nustatė dozę – 22,33 R. Dukart gulėjau ligoninėje .Sveikata labai prasta, kankina skrandžio skausmai, maisto nevirškinimas, vėmimas.“

„Dirbau Pripetėje su autokranu. Kroviau į mašinas rites su kabeliais iš aikštės šalia sprogusio reaktoriaus, kuris vis skleidė radiaciją, o iškraudavome prie kito reaktoriaus. Retsykiais duodavo dozimetrus. Kai juos surinkdavo po valandos, sakydavo, kad jie perpildyti. Apsaugos priemonės – tik marlinės kaukės, kuriomis prisidengdavome nosį, ir burną .Kokią dozę mes iš tikrųjų gaudavome dirbdami – niekas nesakė. Gydžiausi, buvau pasiųstas į komisiją invalidumui gauti. Kadangi neturėjau nė trisdešimties metų, tai pasakė, kad invalidumo negausiu, nes esu per jaunas. Niekas man nesakė kokios ligos buvo nustatytos. Vilniuje tyrė skydliaukę, sakė, kad yra pakitimų“

„30 km. zonoje buvau du mėnesius. Gyvenome palapinėje, kurios buvo pastatytos rapsų lauke. Atmintyje liko smėlio audros, nes gruntas buvo baltas smėlis, o lietus nelijo maždaug pusantro mėnesio. Kad vėjas nepustytų smėlio, stovyklos teritorija buvo nupurkšta kažkokia sintetine medžiaga, nuo kurios paviršiuje susidarė plutelė. Vienintelį kartą maždaug po dviejų savaičių skydliaukės blokavimui buvo atvežtas kalio jodidas, kurio visiems neužteko. Jo dalijimas po tiek laiko buvo nereikalingas, nes mūsų skydliaukės jau buvo prisotintos radioaktyviojo jodo. Gautos apšvitos dozės buvo nerealios, nes radiacinės tarnybos viršininkas savo dozę “surinko“ per pusantro mėnesio neišeidamas iš stovyklos ribų“

„Dirbau Pripetės mieste, valėme patalpas. Kovo mėnesį ,artėjant pavasariui, buvo daug sniego .Radiacijos dozė buvo fiksuota 0,6 rentgeno per dieną. Nuo radiacijos apsisaugoti duodavo respiratorius. Mano nuomone, mes gaudavome didesnes dozes negu žymėdavo. Kaip ir visur tarybinėje armijoje žmonių sveikata nelabai kam rūpėjo. Labiau rūpėjo propaganda, esą ten nepavojinga dirbti. Pamenu kartą buvo atvažiavusi iš Maskvos kažkokia komisija – keletas
uos lydėdavo pulkininkas chemikas, kuris turėjo japonišką dozimetrą. Mūsų darbo vietoje pabandė matuoti radiaciją. Kad ir ant kokios padalos statė, aparatas „zaškalival“ .Tai pastebėję generolai kaip kulkos movė iš ten. Dalinyje, pakalbėjus su kitur dirbusiais, visi pasakojo, kad ir pas juos panašiai nutikę. “

„Mes dirbome Pripetės mieste , vežiojome vandenį, laistėme kelius , gatves. Jeigu griūdavo koks nors namas mums reikėdavo laistyti vandeniu, kad nedulkėtu. Vieną darbo pamainą teko dirbti ant sarkofago. Man iš ausų ir gerklės pasipylė kraujas. Ko gero gavau per didelę radiacijos dozę. Ten tądien daugiau dirbti nereikėjo. Apie radiacinį užterštumą mes nežinojome. Tikėjome tuo, kas buvo sakoma, nes matuoti neturėjome prietaisų.“

A.Butienė “Černobylis ir Lietuva” “Klaipėda” Nr95,2002m. balandžio 25d. 7p.

Taigi Černobylio nelaimė, labai didelė XXa. globalinė katastrofa, kurios pasekmės yra jaučiamos iki šiol. Kiekvieno žmogaus širdies kertelėje tūno viltis “manęs tai nepalies, man taip nebus“, tačiau kasmet balandžio 26-ąją žiniasklaida vis primena tą datą ir vis gąsdina naujomis aukomis, ligomis, pateikia vis baisesnes medikų tyrimo išvadas.

Žemės drebėjimai

Nuo audros ir liūčių žmonės ieško prieglobsčio po saugiu namų stogu. Nuo gaisrų ir liūčių jie bėga ir jaučiasi saugiai tik atviroje vietovėje. Bet drebant žemei, baisu ir namuose , ir lauke.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1765 žodžiai iš 5826 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.