Globalizacija1
5 (100%) 1 vote

Globalizacija1

Turinys

1. Įvadas 2

2. Globalizacijos esmė 2

3. Globalizacijos plėtra 4

4. Globalizacija: už ir prieš 4

5. Globalizacija ir Lietuva 9

6. Išvados 10

7. Literatūra 11

ĮVADAS

Pasaulyje vis labiau reiškiasi globalizacijos procesai. Natūralu ir visiškai nekeista, kad į tą sūkurį įtraukiama ir Lietuva. Nors tai kol kas neatrodo, kad globalizacijos problema yra labai aktuali nūdienos visuomenei, greičiau tik tam tikriems jos sluoksniams, tačiau galima drąsiai konstatuoti, kad kuo toliau, tuo labiau globalizacijos poveikis stiprėja ir ryškėja. Ir tai lemia ne tik pasaulinės prekybos, euroatlantinės integracijos, kultūrinių mainų su kitomis šalimis procesai, bet ir paprasčiausias “atstumų sumažėjimas”, kurį nulėmė tiek transporto modernizacija, tiek ir naujos, daug pažangesnės komunikacijos sistemos.

Aukščiausiame politiniame ir ekonominiame lygyje globalizaciją galime apibūdinti kaip rinkų, politinių ir juridinių sistemų denacionalizavimą, pakelti taip vadinamą globalinę ekonomiką. Politinės ir ekonominės pertvarkos vietinėse ekonomikose rezultatas, jog žmonių gerovė ir aplinka yra plačiai diskutuojama tarptautinėse organizacijose, valdymo institucijose ir akademinėje visuomenėje.

Komerciniame lygmenyje yra kalbama, kad globalizacija yra procesas, kai kompanijos, įmonės tampa globalinės (pasaulinės) ekonomikos dalimi ir nori save realizuoti užsienio rinkose. Pirmiausia savo produktus ir paslaugas jie pritaiko užsienio rinkai. Tačiau apie globalizaciją turime kalbėti ne tik ekonominiu lygmeniu, bet kultūriniu, socialiniu. Čia ir kyla didžiausios diskusijos ir debatai.

Šio referato tikslas – trumpai aptarti globalizacijos esmę, jos plėtros požymius, pagrindines ir žymiausias organizacijas skatinančias globalizaciją ir taip pat jėgas, kurios kovoja prieš ją.

Globalizacijos esmė

Globalizacija yra pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai. Tarpusavio ryšiai gali būti patys įvairiausi, pradedant prekyba, investicijomis ir baigiant žmonių, pinigų ir informacijos srautais. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje bei su tuo susijusi technologijos pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniams tarpusavio ryšių tarp pasaulio valstybių augimui. Apie ekonominę valstybių tarpusavio priklausomybę ir jos pasekmes pradėta kalbėti jau gana seniai, pradėjus augti transnacionalinių kompanijų veiklai .

Tačiau naujos ir tik esamam laikmečiui būdingos yra technologijų suteikiamos galimybės žmonėms greičiau, lengviau ir pigiau pasiekti tolimiausius pasaulio kraštus. Būtent todėl kai kas įvardina šiuolaikinę pasaulio bendruomenę kaip „globalinį kaimą“, kuriame apie įvykį iš karto sužino visi kaimo gyventojai. Šis atstumų „sumažėjimas“ daro didelį poveikį valstybių tarpusavio santykiams bei ekonomikos raidai .

R. Vilpišauskas savo straipsnyje „Globalizacija – griaunanti jėga ar naujos galimybės?“ teigia, jog globalizacija reiškia augantį nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimą, arba tai, kas dar vadinama delokalizacija, kadangi vyriausybėms vis sunkiau kontroliuoti prekių, asmenų ar pinigų judėjimą, nekalbant apie informacijos kontrolę. Nors toks valstybių funkcinio ir teritorinio suvereniteto neatitikimas kai ką gąsdina, jis pirmiausia apriboja diktatūrų ir autoritarinių režimų galimybes ir suteikia daugiau pasirinkimo demokratinių šalių visuomenėms. Pati globalizacija iš dalies reiškia laisvių ir demokratijos plitimą pasaulyje po Šaltojo karo pabaigos. Tuo pačiu ji sąlygoja ekonominių pasaulio politikos reikalų santykinės svarbos padidėjimą lyginant su tradiciniais užsienio politikos klausimais, pirmiausia karinės galios didinimu. Pasaulio prekybos organizacijos derybos šiuo metu susilaukia ne mažiau, o gal ir daugiau pasaulio visuomenės dėmesio nei derybos dėl karinės ginkluotės mažinimo.

V. Pugačiauskas savo straipsnyje „Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika“ globalizaciją apibrėžia kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės“. Šis procesas ir skiriasi nuo internacionalizacijos — intensyvėjančių ryšių tarp valstybių, kurios vis dėlto tebelieka pagrindiniai veikėjai — tuo, kad randasi valstybių sienas ir pasidalijimus pereinantys tinklai, vienokiu ar kitokiu laipsniu apjungiantys valstybes į bendriją, kur veikia vieningi principai ir vertybės“.

Globalizacija – tai procesas, apimantis ne tik ekonomiką, bet ir kultūrą, naujas technologijas bei valdymą. Tai nėra naujas reiškinys, tačiau dabartinėje eroje įgyja išskirtinių bruožų. Naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau įtraukia viso pasaulio žmones. Globalizacija vieniems žmonėms atveria didžiules pasirinkimo galimybes, kitiems – apriboja jas, sukuria naujus pavojus žmogaus saugumui ir turtingose, ir skurstančiose šalyse, atskiria ir suskaldo visuomenes. Skirtingos pasirinkimo galimybės suskirsto žmones į raštingus, turtingus, turinčius sąlygas lengvai pasiekti informaciją bei naudotis naujomis technologijomis ir neraštingus, skurstančius,
neturinčius galimybės naudotis informacija.

Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis, politinis, kultūrinis, teisinis, socialinis procesas,t.y., kokybiniai pokyčiai visuomenės gyvenime.

Globalizacijos plėtra

Globalizacijos plėtros požymiai:

1. Ekonominis aspektas. Kapitalo koncentracija, stambių finansinių kompanijų ir grupių augimas peržengia valstybių ribas ir veikia vientisoje ekonominėje erdvėje.

2. Politinis aspektas. Valstybės ribos praranda reikšmæ, valstybė vis mažiau kontroliuoja finansų rinkas.

3. Integracinis aspektas. Europos bendrija 1985 m. Liuksemburge priėmė dokumentą, kuris įsigaliojo 1987 m., dėl laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo.

4. Techninis aspektas. Naujos transporto ir ryšių galimybės užtikrino greitą prekių, paslaugų, finansinių išteklių judėjimą.

5. Visuomeninis aspektas. Susilpnėjimas tradicijų, socialinių ryšių visuomenėse užtikrino gyventojų, darbo jėgos mobilumą.

6. Rinkų liberalizavimas. Internacionalizacija ne tik mainų, bet ir gamybos multinacionalinių kompanijų forma.

Pagrindiniais globalizacijos plėtros veiksniais yra laikoma technologinė pažanga ir transnacionalinių kompanijų formavimasis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 902 žodžiai iš 2981 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.