Globalizacijos įtaka nacionalinėms strategijoms
5 (100%) 1 vote

Globalizacijos įtaka nacionalinėms strategijoms

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Globalizacijos grėsmės 4

1.1 Terorizmo grėsmė 4

1.2 Grėsmės ekonominiam saugumui 5

1.3 Kultūrinis suvienodėjimas 6

2. Nacionalinių strategijų reakcija į globalizacijos iššūkius 8

2.1 Reakcija į terorizmo grėsmę 8

2.2 Reakcija į grėsmes ekonominam saugumui 9

2.3 Kultūrinio suvienodėjimo problemos sprendimas 10

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Šiandieninės globalizacijos sąlygomis kinta daug valstybinių ir tarpvalstybinių elementų. Pasibaigus Šaltajam karui ir sparčiai kintant saugumo politikos darbotvarkėms, tuo pačiu dėl visuotinės integracijos atsirandant naujiems spręstiniems klausimams iškilo naujų strategijų poreikis.

Šio darbo uždavinys – apžvelgti, kaip globalizacija paveikia valstybių strategijas ir strategines koncepcijas. Kadangi gilintis iš naujos pusės tokio pobūdžio ir lygmens darbe sunku, darbo tikslas yra pateikti vyraujančias tyrinėtojų nuomones strategijų globalėjimo klausimu, arba kaip nacionalinės strategijos „reaguoja“ į globalizacijos keičiamą politinę ir kitokią darbotvarkę.

Reikia paminėti, jog literatūros šia tema yra pakankamai gausu, tačiau iškilo kitų problemų: darbe aprašomi klausimai, kaip ir jų sprendimui numatomi būdai ir priemonės yra pakankamai dinamiški (ypač kalbant apie su saugumu susijusius klausimus), todėl kartais sunku pasirinkti tinkamus ir nepasenusius šaltinius.

Darbe daug kur remiamasi Lietuvos pavyzdžiu. Iš vienos pusės taip buvo pasielgta todėl, kad aprašyti daugiau valstybių tokio pobūdžio darbe tiesiog fiziškai nepakaktų vietos, antra vertus, kai kurių klausimų sprendimo keliai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kuriose siekiama panaikinti panašaus tipo problemas, yra labai panašūs.

Kaip galima pastebėti, darbe bandoma surasti valstybių strategijų pokyčius (arba strategines „reakcijas“) pakankamai nedaugelyje sričių. Taip, vėlgi, pasielgta dėl to, kad norint aprašyti daugiau jų reikėtų nebe kursinio darbo apimties; todėl pasirinkti trys, darbą rašiusiojo nuomone, akivaizdžiausi visuotinės integracijos sukelti spręstini klausimai.

1. Globalizacijos grėsmės

1.1 Terorizmo grėsmė

Šiuolaikinis terorizmas dažniausiai yra tarptautinis terorizmas, kitaip tariant, beveik visada turintis tarptautinių pasekmių.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbe minimas terorizmas yra jo globalėjimas. Šiandien teroristinės grupuotės yra ne tik pajėgios rengti išpuolius bet kurioje pasaulio vietoje, bet ir sukelti pasekmes, turinčias globalų pobūdį. Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV iš tiesų parodė, jog nė viena pasaulio valstybė nepriklausomai nuo jos politinės, geografinės situacijos, dydžio ar galios, negali jaustis saugi.

Vis dažniau teroristinės grupuotės siekia įgyti masinio naikinimo ginklus, įskaitant ir branduolinius. Globalizacija ir visuotinė kompiuterizacija skatina stiprina kibernetinio terorizmo grėsmę – sukurta daugybė potencialių teroristinio pobūdžio atakų scenarijų. Atsitiktinės, tačiau realios krizės patvirtina, jog tokie scenarijai – realūs ir įmanomi.

Per pastaruosius trejetą metų buvo pasiektas visuotinis sutarimas, kad ši grėsmė yra ypač rimta ir kad terorizmas nepripažįsta sienų. Anksčiau į terorizmą buvo žiūrima greičiau kaip į pavienius nacionalinius reiškinius, pabrėžiant teroristų grupių skirtumus, o dabar tarptautinis terorizmas suprantamas kaip viena, tačiau daugybę išraiškų turinti problema. Anksčiau buvo ignoruojami svarbūs saitai, todėl nepakankamai įvertinta plataus bendradarbiavimo tarp vyriausybių svarba , kas vėlgi reikalauja strategijų peržiūrėjimo ir pritaikymo.

Dar vienas paminėtinas globalizacijos, kaip terorizmo, pavadinkime, skatintojos, aspektas yra tai, jog pažengusioms demokratijoms šis procesas sudaro galimybes plėstis bei pasiekti dar aukštesnį gerovės lygmenį, kai tuo tarpu mažiau arba mažai pažengusiose valstybėse lobsta negausus politinis elitas, o likusi dalis negailestingos konkurencijos sąlygomis lieka skurde. Anot politologės E. Dranseikaitės, kaip tik dėl šios priežasties skirtinguose pasaulio regionuose globalizacijos pasekmės vertinamos nevienodai; yra labai daug tokių, kurie yra nukentėję, arba mano tokiais esą. Ir būtent šia prasme globalizacija “maitina pykčiu” antivakarietiškai nusiteikusius režimus, ideologijas, asmenis (taip pat ir teroristus), kurie siekia nubausti visus nesėkmių kaltininkus.

Taip pat reikia paminėti cituotame straipsnyje minimą komunikacijos aspektą. Išaugusios komunikacijos galimybės sudarė sąlygas terorizmui plėstis ir plėsti savo geografiją, taip lengviau užtikrinant savo pagrindinį savo tikslą – viešumą. Globalizacijos amžiuje, anot autorės, atstumai prarado prasmę; teroristai panaudodami modernias informacines sistemas ir technologijas, yra pajėgūs rengti išpuolius bet kurioje pasaulio vietoje, o atstumai nuo geopolitinių ir karštųjų taškų negarantuoja saugumo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 2352 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.