Globalizacijos procesas privalumai ir problemos
5 (100%) 1 vote

Globalizacijos procesas privalumai ir problemos

TURINYS

TURINYS………………………………………………………………………………………..2

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………….3

2. Globalizacijos privalumai……………………………………………………………….4

2.1. Komunikacijos, technologijos ir prekyba……………………………………..4

2.2. Modernizacija…………………………………………………………………………..5

2.3. Radijas…………………………………………………………………………………….5

2.4. Turizmas………………………………………………………………………………….6

2.5. Moterys……………………………………………………………………………………7

2.6. Išvada……………………………………………………………………………………..7

3. Globalizacijos problemos……………………………………………………………….7

3.1. Tautiškumas…………………………………………………………………………….7

3.2. Kalba………………………………………………………………………………………8

3.3. Religija……………………………………………………………………………………8

3.4. Migracija…………………………………………………………………………………9

3.5. Kultūra…………………………………………………………………………………..10

3.6. Aplinka………………………………………………………………………………….12

4. Globalizacija Lietuvoje………………………………………………………………..13

IŠVADA………………………………………………………………………………………..13

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………….14

NAUDOTA INTERNETINĖ LITERATŪRA…………………………………….14

1. Įvadas.

Globalizacija – procesas, reiškinys, tam tikras fenomenas, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų (socialinių) darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.

Pagal sritis, kuriose pasireiškia globalizacija, gali būti išskiriamos tokios globalizacijos formos:

Ekonominė globalizacija,

Kultūrinė globalizacija,

Politinė globalizacija,

Technologinė globalizacija,

Mokslinė globalizacija,

Religinė globalizacija,

ir kt.

Dabar, paskutiniųjų dešimtmečių bėgyje, yra pasaulyje įvykę didelės permainos, iš kurių viena yra vadinamoji globalizacija, dėl kurios vyksta žmonijos susivienijimas politinėse, ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika.

Globalizacijos procesų pagrindas – informacija ir inovacijos. Šių procesų poveikis mūsų visuomenei įvairialypis. Globalizacija sudaro palankias sąlygas sparčiai perimti pasaulinę patirtį ir pritaikyti šalies reikmėms, laisvai judėti kapitalui, įgyvendinti esminius darbo organizavimo pokyčius, keisti žmonių santykius. Tačiau globalizacija gali kelti ir nemažų pavojų. Akistatoje su globalizacijos procesais vėl tampa aktualūs tautinio ir kultūrinio tapatumo išsaugojimo bei puoselėjimo klausimai, iškyla „protų nutekėjimo“ problema. Vykstant globalizacijos procesams, didėja konkurencija darbo rinkose, mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa, vis svarbesni tampa dirbančiųjų mąstymo, kalbiniai, matematiniai, informacinių technologijų taikymo gebėjimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, švietimas turi padėti kurti bendrą mūsų visų ateitį, užtikrinti aukštą piliečių dorinę brandą, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Išsilavinę, kompetentingi žmonės yra brangiausias šalies turtas, svarbiausia jos sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga. Todėl būtina rūpintis visuotiniu švietimo prieinamumu, suteikiamo išsilavinimo ir kompetencijų kokybe.

Globalizacija visų pirma gali būti suprantama kaip visų Šiuolaikinio socialinio gyveni¬mo aspektų (nuo kultūrinio iki kriminalinio, nuo finansinio iki dvasinio) tarpusavio ryšio plėtotė, gilėjimas ir greitėjimas pasauliniu mastu. Tai, kad kompiuterių progra¬muotojai Indijoje dabar teikia paslaugas realiu laiku savo darbdaviams Europoje ir JAV, o aguonų auginimas Birmoje gali būti susijęs su narkotikų vartojimu Berlyne ar Belfas¬te, rodo, kaip šiuolaikinė globalizacija susieja vieno pasaulio regiono bendruomenes su procesais kitame kontinente. Tačiau bendrai pripažįstant realų ar nujaučiamą globa¬laus tarpusavio ryšio intensyvėjimą, iš esmės nesutariama dėl pačios globalizacijos są¬vokos, jos priežastingumo dinamikos ir struktūrinių jos pasekmių, jei tokios išvis yra.

2. Globalizacijos privalumai

Globalizacija – procesas, kurį skatina itin galingos ekonominės ir technologinės pajėgos. Žinome, jog šis procesas kartu teikia naudos ir reikalauja savos kainos, ne tik
materialios, bet ir socialinės. Globalizacija reiškia išaugusias žmonių bendravimo galimybes visame pasaulyje. Vis mažiau pastangų reikia, kad galėtume bendrauti su kitu žmogumi. Globalizacijos proceso metu vyksta žmonijos susivienijimas politinėse, ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika.“

2.1. Komunikacijos, technologijos ir prekyba

Per paskutinius dešimtmečius pasaulyje vyksta elektronikos revoliucija, kuri yra pralaužusi valstybių sienas ir pradėjusi jungti pasaulį į žmonijos vienetą. Tai yra naujosios globalizacijos proceso padariniai. Dėl globalizacijos proceso vyksmo ir pasekmių atsiranda žinių ir pažinimo naujų sričių, kurių integracija į ankstesnes pažinimo erdves leidžia susiformuoti nau¬joms vertybėms ir naujiems idealams, tuo pagrindu sudarant prielaidas kelti ir įgyvendinti naujus vystymosi tikslus; naujų žinių ir pažinimo sričių atsiradimas dėl transformacijų vyksmo ir pasekmių gali būti traktuojamas kaip globalinių erd¬vių plėtotė, kadangi globalinių erdvių mastas ir dydžiai suvoktini adekvačiai turi¬moms žinioms ir pasiektam pažinimo lygiui. Komunikacijos globalizacija tiesiogiai veikia mokslo ir žinių globalizaciją. Pasaulio ekonomika, rinkos ir prekyba yra tapusi labai paprastais susirišimais, kurie galimi visame pasaulyje sekundžių greičiu. Dabar pasaulis yra tapęs vientisa rinka, kurioje daiktai, patarnavimai, kapitalas bei darbo jėga yra dalijami ir keičiami visur. Tarptautinė prekyba susieja tolimas rinkas, todėl pavyzdžiui, Vakarų prekybos centruo¬se nebepastebimas vaisių ir daržovių sezoniškumas. Šių produktų dėl pasaulinės preky¬bos galima nusipirkti ištisus metus. Plačiai prieinama technologija leidžia mažos Britani¬jos bendrovės išleistą knygą užsisakyti bet kuriame pasaulio knygyne. Prekyba revoliu-cionizavo visą pramonės sektorių – šiandien mažai ūkio šakų pasikliauja vien vidaus rinkomis ar savoje Šalyje pagamintais komponentais ir žaliavomis. Nors, pavyzdžiui, sta¬tybų pramonė pirmiausia naudoja vietines medžiagas, samdo vietinį darbą ir tenkina vidaus paklausą, tačiau kapitalinę įrangą galima įsivežti, o kai statybos įmonių nuosavy¬bė tampa vis labiau tarptautinė, galima parduoti ir pagalbines paslaugas.

Ištekliai yra „išlaisvinami iš geografinių „varžtų“ (naudingos iškasenos transportuojamos po visą pasaulį; anksčiau tą ribojo didelės gabenimo išlaidos), iš teisinių kliūčių kaip išimtinės platinimo privilegijos, patentai, autorinių teisių apsaugos režimas iš socialinių kliūčių – naujovės vis labiau plinta visame pasaulyje dėl didesnio išsilavinimo vaidmens, stereotipų ir prietarų reikšmės mažėjimo (tokie naujadarai kaip elektra, radijas, TV, telefonas sunkiai brovėsi į visuomenės gyvenimą), kuris svarbus esant visuotiniams mainams ir tarptautiniam judėjimui.

Informacinių technologijų procesai kaip skaitmenizacija bei interneto plėtra leidžia pasiekti vis daugiau išteklių, subjektų nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; ieškančiam asmeniui nebūtina keisti savo fizinę vietą, norint pasiekti norimus dalykus. Nusipirkti norimą daiktą ar paslaugą nebūtina kur nors eiti ar net važiuoti: virtualaus pasaulio teikiamos galimybės nepaprastai išplečia apsirūpinimą materialiais bei kitokiais pragyvenimo šaltiniais, medžiagomis bei kt. dalykais. Judėjimo greitis nuolat didėja; anksčiau vandenyną perplaukti buvo galima per keletą dienų – dabar – per kelias valandas viršgarsiniu lėktuvu. Be to, kroviniai, prekės tarptautinio transporto dėka vis greičiau pasiekia savo adresatą. Žmonėms labai svarbus yra laikas. Vis labiau įsigali nuostata: laikas – pinigai, reiškianti, kad operatyvi veikla, greitai reaguojant į kokius nors įvykius, kainuoja daugiau, jei norima sureaguoti greičiau (paslaugos suteikimas „dabar“, „šiandien“ kainuoja brangiau negu jos suteikimas vėliau, „rytoj“); be to delsimas tiek ekonomine, tiek ir kitokia prasme gali atnešti didesnius nuostolius, jei nepagrįstai delsiama veikti (reaguoti).

2.2. Modernizacija

Globaliosios kultūros tema vis dar gana nauja, bet šis fenomenas susisieja su modernizacijos procesu, apie kurį buvo kalbama daug ilgesnį laiką. Modernizacijos šaknys taip pat vakarietiškos, nors dar kalbame apie laikus, kai Amerika turėjo mažiau įtakos pasauliniame kontekste. Kad ir kaip būtų, globalioji kultūra yra modernizuojanti. Ji save suvokia ir yra kitų suvokiama kaip labai moderni, o tai reiškia susipriešinusi su tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu ir tradicinėmis vertybėmis. Jaunas, perspektyvus afrikietis, besirengiantis darbui tarptautinėje bendrovėje; provincialus Kinijos biurokratas, teikiantis paraišką lankomajam vizitui į Jungtines Valstijas; Vladivostoko paauglys, žinantis naujausias roko žvaigždes, jų šokius bei dėvintis marškinėlius su Amerikos universitetų pavadinimais, – visi jie modernaus gyvenimo būdo ar bent modernios pasaulėžiūros siekiantys individai. Čia mums ypač svarbus individualizuojantis modernizacijos aspektas. Dėl priežasčių, į kurių aiškinimą nesileisiu, modernizacijos procesas dažnai ištraukia individą iš tradicinių (buvusių savaime suprantamais) tapatumą teikiančių dalykų ir nubloškia prie kiekvieno iš jų sumanumo. Dėl transformacijų
pasekmių susiformuoja naujos globalinių erd¬vių struktūros su joms būdingomis funkcionavimo ir vystymosi technologijomis bei organizacinėmis formomis; naujų struktūrų, naujų technologijų ir organizaci¬nių formų atsiradimas keičia globalinių erdvių turinį ir gali būti suvokiamas kaip naujos kokybės pasireiškimas šiose erdvėse. Kylanti globalioji kultūra (nesvarbu, ar elito, ar masių) suteikia pagrindą, kuris padaro šį skausmingą kitimą prasmingą ir pakeliamą.

2.3. Radijas

Iš visų modernios elektroninės žiniasklaidos priemonių radijas buvo globalizuojamas lengviausiai. Ištakos glūdi dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje, kai radijas buvo plė¬tojamas kaip telegrafo alternatyva stengiantis išvengti brangių povandeninių kabelių ar tarpžemyninių linijų, kurių kiekviena buvo nukreipta į užsienio pavojų ir atakų pre¬venciją. Prancūzijos ir Anglijos vyriausybės dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą radijo pa¬grindu pradėjo konstruoti imperinius ryšių tinklus. Sukūrus trumpųjų bangų dažnius, radijo technologija tapo paprastesnė ir dėl to atpigo transliacijos tinklai ir radijo imtu¬vai. Dėl šių aplinkybių radijo transliacijos vis labiau plėtėsi į tarptautinę erdvę ir jo naudojimo bei nuosavybės globalizacija prasidėjo gerokai anksčiau negu kitų elektro¬ninės žiniasklaidos priemonių.

Pirmojo pasaulinio karo tarpukariu radijas ir toliau funkcionavo kaip imperinių ir karinių valdymo komandų perdavimo grandinė, Europoje ir Amerikoje ėmė ryškėti nacionalinių ir vietinių radijo stočių, transliuojančių muziką, žinias ir sporto komenta¬rus, kūrimas.

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globalizacijos plėtrai tinkančių formų, kadan¬gi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Si for¬ma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijo¬mis. Tačiau santykinai lengvą kultūrų maišymąsi šioje sferoje rodė daugelio garsių at¬likėjų populiarumas visame pasaulyje; mažai rasime dalykų, įvaizdžių ir žinių, globa¬liškesnių nei tie, kurie susiję su Madonos, Michaelo Jacksono ir Špice Girls vardais.

Migracija ir judėjimas padėjo muzikos stiliams bei atlikimo menui pasklisti toliau už jų kilmės vietų ir leido susitikti bei maišytis iki tol nesusiėjusioms muzikos tradicijoms. Bene ryškiausias toks pavyzdys gali būti Afrikos muzikos tradicijų atėjimas per prekybą vergais į Ameriką. Tačiau nedidelė publikuotų muzikos leidi¬nių apyvarta, komerciniai orkestrai, vieši koncertai ir globojama muzikos kūryba suda¬rė muzikos skambesio užrašymo, saugojimo, transportavimo ir atgaminimo technologi¬jų kūrimo prielaidas. Šios srities pažanga – tai įvairiausi grotuvai, elektromagnetinės juostelės ir kasetės, o visiškai neseniai – kompaktinės plokštelės. Be to, muzikos indust¬rija rėmėsi didėjančia muzikos perdavimo būdų gausa: asmeninės stereosistemos, po¬pmuzikos radijo stotys, televizija, muzikiniai videokanalai. Šio vystymosi pagrindu per pastaruosius aštuoniolika metų iškilo didelis ir sudėtingas įrašų artistų, įrašų ga¬mybos ir marketingo paslaugų bendrovių institucinis kompleksas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1756 žodžiai iš 5590 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.