Globalizacijos teigiamos ir neigiamos puses
5 (100%) 1 vote

Globalizacijos teigiamos ir neigiamos puses

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..3

1.Globalizacijos samprata……………………………………………………………………………………….4

1.2 Kam naudinga globalizacija……………………………………………………………………………….4

1.3 Charakteristika…………………………………………………………………………………………………5

1.4 Formos…………………………………………………………………………………………………………….6

1.5 Globalizacijos parametrai…………………………………………………………………………………..7

1.6 Globalizacija ir uždarumas…………………………………………………………….7

1.7 Globalizacija ir integracija…………………………………………………………….8

1.8 Globalizacijos teigiamos – neigiamos savybės………………………………………………………9

Išvados…………………………………………………………………………………….11

Literatūra………………………………………………………………………………….12

Įvadas

Globalizacija kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tačiau tinkamai pasinaudojus jų suteikiamomis galimybėmis, mokslo ir technologijų pažanga augantys ryšiai tarp šalių gali sudaryti tvirtą pagrindą šalių ekonomikos augimui. Bet kokiu atveju, neigti globalizacijos poveikį yra beprasmiška, o bandyti apsisaugoti nuo jo – ekonomiškai nenaudinga. Globalizacija yra neišvengiamas procesas – kurio vis tiek nesustabdysi, todėl geriausia kiek įmanoma daugiau pasinaudoti jos privalumais bei sumažinti galimas neigiamas pasekmes.

1.Globalizacijos samprata

Ekonomikos globalizacija – tai sudėtinga, turinčia daug įvairių aspektų problema. Ji pastoviai skatina daugybės naujų mokslinių diskusijų atsiradimą. Todėl šiandien yra labai daug nuomonių apie globalizaciją ir ją tiesiog neįmanoma paprastai, vienareiksmiškai apibūdinti. Ji sukuria daugybę problemų, kurios keičia visuomenę ir kurios vadiname globalinėmis pasaulio problemomis. Kitą vertus, globalizacija dar naudojama apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint omeni didejanti ūkį ir visuomeninę integraciją, bei intesyvejančius savitarpio ryšius.

Globalizacija – šiuolaikinis transportas ir ryšio priemonės bet kokios šalies rinką daro atvirą įvairioms prekėms, paslaugoms bei kitiems ekonominiams ištekliams. Beveik visų šalių išvežamos ir įvežamos produkcijos poreikį didina tarptautinis darbo pasidalijimas. Dideliam, įvairių kompanijų skaičiui pasaulis tapo vieninga rinka, o prekių eksportas ir importas tapo sistematine operacija. Nacionalinės ekonomikos vis labiau persipina tarpusavyje regioniniame ir tarptautinis ūkis tampa dar vieningesniu kompleksu. Išsivysčiusios šalys skiria mokslo, darbo, o ne gamtos ištekliams bei jų panaudojimui. Tai žymiai sumažina gamtos išteklių panaudojimo poreikį. Šiandien ūkio ir pramonės produkcijos dalis pasaulinėje prekyboje žymiai mažėja.

Sparčiai auga tarptautinių technologijų mainai. Didelis ekonominės informacijos kiekis ir jos lengvas pasiekiamumas kartu su vis pigesniomis transporto ir ryšio priemonėmis tapo galingu tarptautinio kapitalo judėjimo varikliumi. Taip transnacionalinės kompanijos, turėdamos naujos informacijos visose pasaulio šalyse, turi galimybę steigti savo kompanijos filialus bei įmones, sekmingai dirbti, ir keistis informacija.



1.2 Kam naudinga globalizacija

Pagrindinės ekonomikos globalizacijos procesas yra didžiosios industrinės valstybės, bankai, transnacionalinės korporacijos (naftos, automobilių gamybos, kt.). Globalizacijos kritikai teigia, kad būtent šių korporacijų bei turtingų šalių interesus ir atstovauja Pasaulinė prekybos organizacija, Pasaulio bankas, vaidinantys svarbų vaidmenį šiame procese. Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti taip pat nemažų problemų, kurios atėjo su šiuo procesu. Bene viena dažniausiai pasitaikančių apraiškų, surišta su globalizacija, yra tai, kad šis procesas tik remiasi technologija, ekonomika. Jis nėra surištas nei su bet kokiomis aukštesnėmis vertybėmis, nei su morale. Dėl to nereikia stebėtis, matant, kad visuose globalizacijos paliestuose kraštuose vyksta korupcija: suktybės, vagystės, išnaudojimas ir neretai žmogaus teisių laužymas. Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai ir jos vertybėms. Vertybės, kultūra, žmogaus teisių gerbimas priklauso ne nuo technologijos, bet nuo tautų ir individų, kuriose visa tai formuojasi.

1.3 Charakteristika

Pagrindinės globalizacijos charakteristikos yra šios:

 Judrumo

 Judėjimas

 Kalbinės

 Vietos reikšmės nykimas

 Greitis

 Laiko svarba

 Visuotinumas

Judrumo: didėjimas, plėtra: ištekliai, subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi susietais tik su konkrečia geografine ar fizine vieta, tampa judrūs. Informacinės duomenų bazės,
anksčiau buvo sietos tik su konkrečia materialia laikmena.

Judėjimas: išteklių perkėlimas tarptautiniu mastu iš vienos vietos į kitą. Globalizuotame pasaulyje sėkmingai juda ne tik informacija, žinios, materialiniai, finansiniai, žmogiškieji ištekliai, bet ir technologijos, idėjos, patirtis, kultūrinės, dvasinės bei kitokios vertybės, kurios gali būti panaudojamos kituose žemynuose ar pasaulio dalyse.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 628 žodžiai iš 2076 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.