Globalizacijos vertinimas
5 (100%) 1 vote

Globalizacijos vertinimas

Turinys

1. Globalizacijos samprata………………………………………………………………………2

2. Globalizacijos poveikis ekonomikai……………………………………………………..3

3. Išvados……………………………………………………………………………………………….8

4. Literatūra…………………………………………………………………………………………..10

1. Globalizacijos samprata

Klausimas: Kas yra globalizacijos viršunė?

Atsakymas: Princesės Dianos mirtis.

Klausimas: O kodėl?

Atsakymas: Anglų princesė kartu su vaikinu Egiptiečiu užsimuša Prancūzų tunelyje, važiuodami Vokišku automobiliu su Olandišku varikliu, vairuojamu Belgo vairuotojo, prilupusio Škotiško viskio, tuo metu kai ant Japoniškų motociklų juos persekioja paparaciai Italai, gydomi Amerikiečių gydytojų Braziliškais vaistais!

Maža to, šitą laišką tau atsiuntė Lietuvis, pasinaudojęs žydo B.Gateso technologijomis, kurias anas pavogė iš Taivaniečių!

Acidal, 2002-07-25, (www.ebiz.lt)

Šis pavyzdys, publikuojamas interneto puslapyje, bene aiškaiusiai paprastam žmogui atsako į klausimą, kas yra globalizacija.

Ką bendro turi elektroninė prekyba, Indų restoranas Vilniuje, CNN, bankų susiliejimai Europoje ir palūkanų normų išaugimas Estijoje 1997 pabaigoje? Visus šiuos dalykus jungia tai, apie ką pastarąjį dešimtmetį vis dažniau diskutuoja ekonomistai, politologai, politikai ir verslininkai. Visi jie yra vieno reiškinio, vadinamo globalizacija, požymiai. Kas yra globalizacija, apie kurią pataruoju metu mėgstama kalbėti ir Lietuvoje, ir ką ji reiškia valstybių politikai bei jų piliečių gerovei?

Globalizacija yra pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai. Tarpusavio ryšiai gali būti patys įvairiausi, pradedant prekyba, investicijomis ir baigiant žmonių, pinigų ir informacijos srautais. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje bei su tuo susijusi technologijos pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniams tarpusavio ryšių tarp pasaulio valstybių augimui. Tiesa, prekybos ir investicijų svarba šalių ūkiams nėra naujas reiškinys žmonijos istorijoje. 19 a. pabaigoje prekyba sudarė panašią industrinių valstybių BVP dalį kaip ir šiuo metu. Apie ekonominę valstybių tarpusavio priklausomybę ir jos pasekmes taip pat pradėta kalbėti jau gana seniai, pradėjus augti transnacionalinių kompanijų veiklai.

Tačiau naujos ir tik esamam laikmečiui būdingos yra technologijų suteikiamos galimybės žmonėms greičiau, lengviau ir pigiau pasiekti tolimiausius pasaulio kraštus. Būtent todėl kai kas įvardina šiuolaikinę pasaulio bendruomenę kaip „globalinį kaimą“, kuriame apie įvykį iš karto sužino visi kaimo gyventojai. Šis atstumų „sumažėjimas“ daro didelį poveikį valstybių tarpusavio santykiams bei ekonomikos raidai.

Globalizacija reiškia augantį nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimą, arba tai, kas dar vadinama delokalizacija, kadangi vyriausybėms vis sunkiau kontroliuoti prekių, asmenų ar pinigų judėjimą, nekalbant apie informacijos kontrolę. Nors toks valstybių funkcinio ir teritorinio suvereniteto neatitikimas kai ką gąsdina, jis pirmiausia apriboja diktatūrų ir autoritarinių režimų galimybes ir suteikia daugiau pasirinkimo demokratinių šalių visuomenėms. Pati globalizacija iš dalies reiškia laisvių ir demokratijos plitimą pasaulyje po Šaltojo karo pabaigos. Tuo pačiu ji sąlygoja ekonominių pasaulio politikos reikalų santykinės svarbos padidėjimą lyginant su tradiciniais užsienio politikos klausimais, pirmiausia karinės galios didinimu. Pasaulio prekybos organizacijos derybos šiuo metu susilaukia ne mažiau, o gal ir daugiau pasaulio visuomenės dėmesio nei derybos dėl karinės ginkluotės mažinimo.

2. Globalizacijos poveikis ekonomikai

Globalizacijos terminas atsirado kaip ekonomikos transnacionalinio funkcionavimo ir informacijos charakteristika nacionalinių valstybių sienų skaidrumo sąlygomis. Globalizacijos tendencijos planetoje kilo dėl įvairių žmonijos problemų: maisto, aplinkos apsaugos, žaliavų ir energijos aprūpinimo, gyventojų migracijos, ginklavimosi varžybų, socialinių problemų, pasaulio ekonominių išteklių įsisavinimo, kosminės erdvės užvaldymo, silpniau išsivysčiusių planetos regionų atsilikimo įveikimo, urbanizacijos ir kitų.

Globalizacija viena šių visų problemų išspręsti negali, tačiau ji teikia puikias technines, informacines ir ekonomines galimybes žmonijai pačiai jas sklandžiai ir moksliškai išspręsti. Be to, globalizacija yra įvairialypė ir iš vidaus prieštaringa (V.Kavaliauskienė, 2002). Šio proceso varomoji jėga yra pasaulinė ekonomika. Jos mikroelementas ir aktyvusis veiksnys – transnacionalinė įmonė, pirminis ir reguliuojantis kriterijus – tarptautinio kapitalo rentabilumas.

Svarbiausi globalizacijos veiksniai – ekonominis, informacinis ir technologinis – pakeitė žmnijos egzistencijos sąlygas iš esmės, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Jų įtaką žmonių gyvenimui ir veiklai vertinti yra ypač sunku, rizikinga ir nedėkinga(V.Kavaliauskienė, 2002). Juk globalizacija, teikianti šalims informacinius, technologinius ir ekonominius
pranašumus, sustiprina kiekvienoje šalyje vykstančio reiškinio, proceso intensyvumą ir didina jo dalyvių-subjektų poliarizaciją.

Šiuolaikiniame ekonominiame pasaulyje greta ekonominių subjektų savo veiklą atlieka ir neekonominiai – antisubjektai ir pseudosubjektai, tik imituojantys ekonominę veiklą. Jų veiklos rezultatai visuomenės pajamų ne tik nedidina, bet dar ir mažina. Dėl to globalizacijos poveikis bendrai ekonomikai yra ypač prieštaringas.

Šio poveikio pobūdis atskirose šalyse ir globaliu mastu, t.y. jo teigiamumas, neigiamumas, tiesiogiai priklausys nuo ekonominių ir neekonominių subjektų santykio tam tikru laiku ir konkrečioje vietoje, t.y. tam tikroje šalyje, kontinente ir visame pasaulyje. Mažėjant socialinei organizacijai, kyla organizuoto nusikalstamumo lygis ir ypač tose srityse, kuriose tiesioginės visuomenės kontrolės nėra, o žiniasklaida jose veikia kryptingai(V.Gavelis, 2002). Dėl visaverčių subjektų gyvybingumo silpninimo, prastės jų veiklos rezultatai, menkės visuomenės pajamos, didės neformali ekonomika, klestės antisubjektai, keisis ekonominių ir politinių jėgų santykis globaliu mastu(V.Kavaliauskienė, 2002).

Nepriklausomai nuo globalizacijos padarinių ir jų įvertinimo pozityvumo globalizacija vyksta objektyviai ir nesustojamai, todėl būtina į tai atsižvelgti. Globalizacija nepaliaujamai spartina informacinės visuomenės kūrimą.

Šiuolaikinio mokslo ir technologijos darna leis žmonijai netrukus pakeisti sąvoką „agrarinė“ ar „industrinė“ visuomenė į „globalią informacinę visuomenę“, kurios svarbiausias kūrimo tikslas – užtikrinti žinių, informacijos prieinamumą visuomenei ir sudaryti galimybes naudotis informacija kaip strateginiu visų visuomenės veiklos sričių plėtros ištekliu.

Informacinės visuomenės kūrimo sėkmė priklauso nuo realių ekonominių ir neekonominių galimybių, lemiamų šalies gyventojų kultūrinio lygio, jų aktyvumo, kvalifikacijos ir komunikavimo pobūdžio. Naujos informacinės technologijos iš esmės keičia ekonominės ir neekonominės sričių funkcionavimą.

Greta šių naujų, ypač žmonijos egzistencijai teigiamų aplinkybių globalios rinkos ekonomikoje atsiranda ir pradeda veikti papildomi rizikos veiksniai, labai apsunkinantys žmonijos būklę. Pavyzdžiui, naujų technologijų teikiami pranašumai panaudojami ne tik socialios, legalios veiklos plėtotei, bet ir naujų rūšių nusikalstamai veiklai. Pastarosios mastas tiesiogiai priklauso nuo informacinių duomenų apsaugos sistemos funkcionavimo efektyvumo. Tragiški 2001 m. rugsėjo įvykiai JAV yra visų šių papildomų rizikos veiksnių veikimo globalioje rinkoje „materiali integruota iliustracija“, ryškiai parodanti šiuolaikinės žmonijos egzistencijos globaliai subrendusias problemas(V.Kavaliauskienė, 2002).

Pasaulio valstybės įvairiai reaguoja į augančią tarpusavio ekonominę priklausomybę. Viena iš šių bandymų išraiškų – ekonominė konkurencija tarp valstybių, ribojant pasaulio ekonomikos poveikį bei siekiant „apsaugoti“ savo ekonomiką nuo išorės spaudimo muitais, kvotomis, pinigų srautų apribojimais ir kitokiomis priemonėmis. Kraštutiniu atveju tokie veiksmai gali pavirsti „prekybiniais karais“, šitaip tarsi perkeliant konfliktinius valstybių galių didinimo bandymus į ekonomikos sritį. Tačiau paprastai tokie bandymai yra ekonomiškai nenaudingi visoms protekcionizmo politiką vykdančioms šalims ir negali būti naudingi, nes rinka iš esmės skiriasi nuo galios santykių(R.Vilpišauskas, 2002).

Šiuo atžvilgiu globalizacija iliustruoja laisvų ekonominių ryšių tarp valstybių naudą visoms dalyvaujančioms šalims. Tiesa, išaugęs kapitalo mobilumas apriboja ekonominės politikos galimybes ir sukuria spaudimą vykdyti rinkai naudingą politiką. Būtent šioje srityje yra prasminga kalbėti apie valstybių konkurenciją, kadangi konkuruojama ekonomikos reguliavimo priemonėmis, siekiant sukurti palankesnį klimatą investicijoms. Išaugusi tarpusavio priklausomybė apriboja galimybes vykdyti savarankišką pinigų ar fiskalinę politiką, tačiau apribojimas savaime negali būti vertinamas neigiamai. Tokiu būdu rinka gali apriboti netinkamą ekonominę politiką, pavyzdžiui, biudžeto išlaidų didinimą prieš rinkimus. Vienas iš pastarojo meto netinkamų Lietuvos vyriausybės atsako į išorės ekonomikos pokyčius pavyzdžių yra sprendimas padidinti vidaus rinkos apsaugą, reaguojant į ekonominę krizę Rusijoje(R.Vilpišauskas, 2002). Pasak autoriaus, kaip rodo paskutinių metų Lietuvos ūkio raida, protekcionistinės priemonės negali apsaugoti nuo išorės konkurencijos, jos tik gali sulėtinti pokyčių tarptautinėje ekonomikoje poveikį, tačiau už tai vėliau tenka tiesiogine prasme mokėti visiems piliečiams ir pasitikėjimą prarandančiai vyriausybei.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1312 žodžiai iš 3914 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.