KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS – VADYBOS FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
GOTIKA
Referatas
KAUNAS, 2004
TURINYS
ĮŽANGA…………………………………………………………….
………………………………………………………………….
………………………3
1. GOTIKOS ISTORINIAME – KULTŪRINIAME KONTEKSTE……………………………………….4
2. GOTIKOS MENINIS STILIUS……………………………………………………………..………..…….5
3. GOTIKA LIETUVOJE…………………………………………………………………….………………..7
4. VĖLYVOSIOS GOTIKOS PAMINKLAS. KAUNO PERKŪNO NAMAI……….………………….…..9
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………….………..…..….10
ĮŽANGA
Gotikinės architektūros didybė pribloškia, stulbina, jai nėra lygių
viduramžių miestuose. Gotiškoji katedra kaip kokia karalienė iškyla virš
kreivų gatvelių ir mažų namų žavėdama savo grakštumu, puošnumu ir lengvumu.
Didinga viduramžių istorijos dvasia dvelkia raudonos gynybines pilys, keri
savo paslaptingumu.
Smailos arkos, aštrūs profiliai, architektūros masės skaidymas
dekoratyviniais elementais, sudėtingi skliautų raštai, geometriniai akmens
raizginiai ir vitražai languose, gausios skulptūros pastatų fasaduose ir
viduje, smailos, ažūrinės bokštų viršūnės – nenuostabu, kad tai neretam net
šių dienų žmogui palieka didelį įspūdį. Tik ar kiekvienas žino jog tai
gotika? Nors literatūros apie didingąją gotiškąją architektūrą yra iš tiesų
daug, bet toli gražu ne kiekvienas galėtų daug papasakoti apie gotikos
istorinį bei kultūrinį kontekstą pasaulyje bei Lietuvoje, apibūdinti
pagrindinius gotikos bruožus, paminėti bent keletą gotikinės architektūros
paminklų?
Būtent šiomis temomis ir bus kalbama 1 – 3 dėstymo skyriuose. Na, o 4-
jame pateikiama vieno iš vėlyvosios gotikinės architektūros šedevrų
Lietuvoje – Kauno Perkųno namų – analizė. Būtent šį paminklą pasirinkti
paskatino tai, kad jis yra visai šalia – Kauno senamiestyje, neretai pro jį
praeiname ir neretai net neatkreipiame dėmesio. Praeiname pro šalį net
nepagalvodami kokį unikalų gotikinės architektūros paveldą turime savo
mieste, Kaune.
Taigi, gotika – kas tai?
GOTIKOS ISTORINIAME – KULTŪRINIAME KONTEKSTE
Terminas Gotika kilęs iš germanų genties – gotų – pavadinimo. Tai –
architektūros ir meno stilius, susiformavęs XII a. Prancūzijoje ir vyravęs
XIII-XV a. Europoje.
Gotika susijusi su viduramžių miestų – komunos gyvenimu, su miestų
kova dėl nepriklausomybės nuo feodalinio senjoro. Tai naujas ir
svarbiausias etapas vidurinių amžių istorijoje, pakeitęs feodalinį
susiskaldymą. Gotikinis menas paplito visoje Europoje, bet geriausius
vaisius davė Prancūzijos miestuose
Dvyliktas šimtmetis. Katalikiškos Europos ūkis, išjudintas Kryžiaus
žygių, aktyvėjo. Atsirado vis daugiau laisvų nuo feodalų priespaudos
valstiečių, jų gamyba vis labiau tapo prekine. Augo ir stiprėjo miestai,
didėjo jų reikšmė visuomenės gyvenime. Miestiečiai, siekdami
nepriklausomybės nuo feodalų, parėmė karalių kovą vienijant
susiskaldžiusias valstybes. Už tai jie gavo savivaldą, kitas privilegijas.
Miestui reikšmingiausiu žmogumi tapo amatininkas. Tai specialistas, daugelį
metų amato mokęsis pas kitus meistrus ir besididžiuojantis savo
pasiekimais. Gyvenamuosius namus, feodalo pilis, kulto pastatus ėmė statyti
ne nuo žemės ūkio darbų atitrūkęs valstietis, o profesionalus
statybininkas. Statė ne aklai, o pagal matematiškai paskaičiuotus
brėžinius. Taigi, nenuostabu, kad to meto miestai statė brandesnius
pastatus, išsiskiriančius ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu. Storus mūrus
keitė grakštesnės, vitražais pasipuošusios sienos. Dėl erdvės stokos
gynybinėmis sienomis apsuptame mieste, statiniai stiebėsi į viršų.
Formavosi naujas architektūros stilius – gotika. Statybos srityje lyderiais
ilgam tapo Prancūzijos amatininkai.
Religįja visdar buyo pagrindinė pasaulėžiūros forma, todėl gotikos
menui didelę įtaką turėjo katalikų bažnyčia, kuri, anot .F. Engelso, buvo
aukščiausias „feodalinės santvarkos apibendrinimas.. ir. sankcionavimas“.
Pagyvėjęs miestų ekonominis gyvenimas skatino veikti, o skvarbus žmogaus
protas ieškojo to, kas nauja. Universitetuose brendo kritinė mintis, plito
disputai, erezijos, kurios silpnino bažnyčios įtaką. Taigi, gotikos mene
susipynė religiniai įsitikinimai, laisvos mintys, stiprėjantis racionalusis
pradas ir
realistinės tendencijos.
Gotika pergyveno 3 etapus: ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį.
• Ankstyvasis raidos laikotarpis (XII a. pabaiga – XIV a. pradžia)
susijęs su Paryžiaus, kaip Europos kultūros centro, dominavimu.
Šio laikotarpio pabaigoje susiformavo gotikinio stiliaus
pagrindai.
• Brandžiuoju laikotarpiu (XIV a.) langų ertmės taip išplatėjo,
kad užėmė didžiąją sienų plotų dalį (kulto pastatus pradėta
statyti tarsi šiandienos šiltnamius – į siaurus rėmus įstatomi
platūs ir ilgi stiklai). Kulto statiniai įgijo jiems būdingą
gotikinę išvaizdą. Ryškiausi to meto statiniai: Dievo motinos
katedra Paryžiuje, Reimso, Karkasono katedros Prancūzijoje,
Londono Vestminsterio abatija, Strasbūro ir Kelno katedros
Vokietijoje.
• Gotikinių statinių išbaigtumas ir prabangumas buvo pasiektas
vėlyvuoju laikotarpiu (XIV a. pabaiga-XV a. pradžia). Šiuo
laikotarpiu gotika paplito beveik visoje Europoje. Daugelyje
šalių buvo jaučiama Prancūzijos architektų įtaka. Tačiau
Anglijoje susiformavo savitas stilius: perėmę ir ištobulinę
normandiškus skliautus, architektai sukūrė vėduoklinius ir
žvaigždinius skliautus (1 pav .).
[pic]
1 pav. Glosterio katedra Anglijoje (po 1330m.). Interjeras
GOTIKOS MENINIS STILIUS
Gotika labiausiai reiškėsi architektūroje. Gotikos bazilikinė sistema
išsivystė iš romaninio stiliaus, pradėjus naudoti skliautus su nerviūromis
(nerviūra – išsikišusi, profiliuota skliauto briauna), smailias arkas, o
taip pat kontraforsus (vertikali išsikišusi mūrinės sienos atrama sienai
sutvirtinti arba skliautų perdangų skėtimo jėgoms atremti) ir arkbutanus
(išorinė atraminė pusalkė, perkelianti skliauto skėtimo jėgas į apatinius
ramsčius – kontraforsus) skėtimosi jėgoms atremti.(2 pav.). Buvo statomos
gotikinės miestų katedros, rotušės, prekybiniai pastatai, kelių aukštų
gyvenamieji namai. Statyta iš tašyto akmens, o kur jo nebuvo – iš plytų.
Gotikos meistrų sukurta nauja karkasinių konstrukcijų ir dekoro sistema
įgalino padidinti pastato aukštį, sumažinti spaudimą sienoms, praplėsti
angas; vidaus erdvę ir architektūros kompoziciją darė vertikalią. Taigi,
statytojai, atsisakė storų sienų, masyvų mūrą pakeitė plačiais, aukštais
langais.
[pic]
2 pav. pagrindiniai Gotikos architektūros elementai
Gotikai būdingos smailos arkos, aštrūs profiliai, architektūros masės
skaidymas dekoratyviniais elementais, sudėtingi skliautų raštai,
geometriniai akmens raizginiai ir vitražai languose, gausios skulptūros
pastatų fasaduose ir viduje, smailos, ažūrinės bokštų viršūnės teikė