GRAIKIJA
VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ Graikija (Hellas), Graikijos Respublika (Dėm okratia tės Hellados) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. Plotas – 132 000 km 2 (su salomis); gyventojų – 10 046000. Valstybinė kalba — graikų. Sostinė — Atėnai. Ginkluotąsias pajėgas sudaro sausumos kariuomenė (~ 170 000 žm.), karinės oro (~ 25 000 žm., ~290 kovos lėktuvų) ir jūrų (~ 19 500 žm., ~93 kovos laivai) pajėgos. Iš viso — 199500. Sulaukus 21 metų atliekama žmonių Visuotinė karo prievolė. Tarnybos trukmė 28—32 mėn. Švietimas ir mokslo įstaigos. Pirmasis pradinio privalomojo mokslo įstatymas priimtas 1834m. 1929m. įvestas nemokamas 6 metų pradinis mokslas 6—12 m. vaikams. 1964m. pradėta demokratinė švietimo reforma, kuria buvo siekiama pailginti pradinio mokslo laiką ir įvesti modernią prof. lavinimo sistemą. Po 1967m. fašistinio perversmo demokratinė reforma nutraukta, privalomojo mokslo įstatymus faktiškai nustota vykdyti. 12% gyventojų buvo beraščiai. Bendrasis ir specialusis vidurinis mokslas mokamas. Į darželius priimami 3,5—5,5 metų vaikai. Pradinė mokykla — šešiametė. Vidurinė mokykla (valstybinė ir privati) 2 tipų: 3 metų gimnazija (nepilnoji vidurinė mokykla) ir 3 metų licėjus (pilnoji vidurinė mokykla), į kurį priimami baigusieji gimnaziją. Veikia 2—6 metų profesinės mokyklos, į kurias priimami baigusieji l—3 gimnazijos klases. Yra Atėnų (įkurtas 1837m.), Salonikų (įkurtas 1925m.), Patrų (įkurtas 1966m.), Janinos (įkurtas 1964m.) universitetai, Atėnų politechnikos institutas (įkurtas 1836m.). Graikijos aukštosiose mokyklose studijavo 85000 studentų. Mokslinio tyrimo darbams vadovauja Koordinavimo mokykla (įkurta 1926m.), leidžianti moksleiviškus žurnalus ir knygas, konsultuojanti vyriausybę mokslo klausimais. Gamtos ir humanitarinių mokslų darbus universitetuose organizuoja ir finansuoja Mokslinių tyrimų fondas. Svarbiausios mokslo tyrimo įstaigos: Brandos tyrimų centras „Demokritas“ (įkurtas 1961m.), Atėnų higienos institutas, Pastero institutas (įkurtas 1919m.), Onkologijos institutas (įkurtas 1938m.), Vidurinių amžių ir Nacionalinė dailės galerija (įkurta 1900m.). Olimpijoje, Delfuose, Korinte, Rodo ir Kretos salose veikia archeologinia i muziejai. Politika. Graikijos Respublika yra parlamentinė demokratija. Įstatymus leidžia sostinėje Atėnuose. Įstatymus aprobuoja Prezidentas. 300 Parlamento narių, išskyrus 12 valstybės deputatų, skiria politinės partijos, proporcingai balsų skaičiui, gautam per rinkimus. Parlamentas renka Prezidentą penkeriems metams. Šalis yra suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą. PRAMONĖ IR TRANSPORTAS PRAMONĖS produkcija sudaro ~30% bendrojo nacionalinio produkto. Pramonė daugiausia naudoja atvežtinę žaliavą ir kurą. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: spalvotoji metalurgija, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Rusvųjų anglių iškasama prie Atėnų, Ptolemajo, Florinos, Eubojos saloje ir Peloponeso pusiasalyje. Didelė jų dalis sunaudojama elektros energijos gamybai. Geležies rūda kasama prie Lavrijo, Larimnos, Stratonikėjos ir Egėjo jūros salose, piritas — Makedonijoje ir Peloponese, magnezitas — Chalkidikės pusiasalyje, Eubojos ir Lesbo salose, chromo rūda — prie Haliakmono upės ir Tėbų, baritas — Milo saloje, boksitas — Korinto įlankos pakrantėje, mangano rūda (nedaug) — Peloponeso pusiasalyje, prie Dramos ir Andro saloje, marmuras gaunamas Peloponese, Egėjo jūros salose. Elektrinių galia 2252 MW. 59% elektros energijos tiekia šiluminės elektrinės, naudojančios vietines rusvąsias anglis ir atvežtinį kurą. Larimnoje lydomas plienas, ketus, nikelis, prie Dėlių — aliuminis. Laivai statomi Skaiamangoje, Eleusine; automobiliai ir traktoriai iš importinių dalių surenkami Atėnuose, Pirėjyje ir Salonikuose. Chemijos pramonėje gaminama: mineralinės trąšos, gumos gaminiai, vaistai, skalbimo priemonės, sieros rūgštis, plastikas, terpentinas, dažai, sintetinis pluoštas. Seniausia yra tekstilės ir maisto pramonė. Audžiami vilnoniai, medvilniniai, sintetiniai audiniai, kilimai. Maisto pramonė gamina vyną, aliejų, cukrų, vaisių konservus, sultis. Pagal aliejaus gamybą Graikija užima III vietą pasaulyje (po Italijos ir Ispanijos). Tabakas apdirbamas daugiausia Makedonijoje, Tesalijoje, Atėnuose, Pirėjyje. Atėnų aglomeracija gamina ~70% Graikijos pramonės produkcijos. TRANSPORTAS. Geležinkelių yra 2600 km; iš jų 1600 km priklauso valstybei. Automobilių kelių ~ 36 000 km, iš jų 14000 km plentų . Automobilių ~720 000, iš jų ~ 620 000 lengvųjų . Svarbiausia transporto šaka — jūrų transportas. Graikijos jūrų laivynas turėjo 3500 laivų. Be to, graikai savininkai kontroliuoja 1296 kt. valstybių laivus.
Kreta – ne tik pati piečiausia Graikijos sala, bet ir pats piečiausias Europos taškas. Nepaprastai kontrastingas kraštovaizdis, besidriekiantis 300 km. ilgyje, palieka neišdildomą
įspūdį. Čia ir sniego kepurėmis pasipuošę didžiuliai kalnai, ir kvapą gniaužiantys tarpekliai, ir derlingos žemės bei smėlėti paplūdimiai, įvairiausių smaragdo atspalvių krištolinis vanduo.
Švelnus Viduržemio klimatas ir 300 dienų per metus šviečianti saulė, pakankamas drėgmės kiekis užtikrina kelis derlius metuose.
Didžiausia Graikijos sala siūlo tiek įdomybių, kad vienų atostogų ikrai neužteks aplankyti visas patraukliausias vietas. Didžiulis vaisių, daržovių, jūros gėrybių bei vynų pasirinkimas patenkins išrankiausio gurmano poreikius. O kur dar geriausiu pasaulyje pripažintas medus, jogurtas ir alyvų aliejus…
Kretos sostinė Heraklionas yra vienas didžiausių Graikijos miestų. Jį sudaro dvi dalys. Pirmoji – Naujoji – su šiuolaikinėmis parduotuvėmis, parkais ir daugybe aikščių. Antroji – Senamiestis su Venecijiečių fontanais, Lodzija, turgumi, senomis ir šiuolaikinėmis gražiomis gatvėmis. Didelį susidomėjimą kelia archeologinis Herakliono muziejus.
Kažkada miestas buvo pačiu svarbiausiu Venecijos gyventojų uostu Viduržemio jūros rytuose. Galingos XVI a. gynybinės sienos, pastatytos aplink miestą, išliko iki šių dienų. Šiandien Heraklionas – didelis jūros uostas, prekybos ir turizmo centras.
LANKYTINOS VIETOS IR PRAMOGOS
Ramaus poilsio mėgėjams – puikios sąlygos mėgautis paplūdimio malonumais kone aštuonis mėnesius per metus, o tiems, kas renkasi aktyvų poilsį – didžiulė pasiūla maršrutu tiek automobiliu, tiek laivais, tiek pėsčiomis. Kretos sala – tikras rojus mitologijos ir istorijos mėgėjams. Garsios vietovės, vienuolynai, bažnyčios ir nepaprastai jaukūs vietos kaimeliai, kurių ypatinga atmosfera, sukuriama temperamentingųjų Kretos gyventojų, suteikia ypatingą amžinos šventės ir vasaros jausmą.
Knoso rūmai. 16 000 kv.m. ploto rūmai buvo trijų ar keturių aukštų kompleksas su paradiniais ir gyvenamaisiais kambariais, koridoriais, sandėliais. Įspūdingos griuvėsių liekanos perkelia į karaliaus Mino civilizaciją
Samarijos tarpeklis. Tik apsilankius viename ilgiausių Europos tarpeklių galima pamatyti visą Kretos kalnų grožį. Tai viena įspūdingiausių mūsų planetos vietų. Pasigrožėsite Samarijos kiparisų miškais, pereisite išdžiūvusią upę ir atsigaivinsite prie švariausių kalnų šaltinių, akmenuotu taku nusileisite prie pat Libijos jūros kranto.
Spinalonga – kadaise buvęs fortas, praėjusiame amžiuje naudotas kaip kolonija raupsuotiesiems.
Lasičio plokštikalnis. Jo oloje, kaip byloja legendos, gimė vyriausiasis graikų dievas Dzeusas. Pėsčiomis ar ant asiliukų pasiekus aukštai kalnuose esančią Dikčio olą, galima nusileisti į jos vidų ir pasižvalgyti į stalaktitus ir stalagmitus. Čia vinguriuoja ir požeminė upė. Ant plokštikalnio sukasi 10 000 vėjo malūnų.
Kretos folklorinis vakaras. Jame tiesiog būtina apsilankyti 🙂
Kurortai
Rethymno atsiskleidžia XVI a. venecijos architektūros grožis – Didieji vartai. Loggija – kadaise buvęs miesto didikų poilsio ir susitikimų klubas, dabar archeologijos muziejus, Rimondi fontanas, fortas ant Paleokastro kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus miesto vaizdas. Miesto krantinėje įsikūrę daugybė jaukių kavinukių, tradicinių tavernų. Ir dienomis, ir vakarais čia verda gyvenimas.
Skaleta – idiliškas ir ramus kaimelis su keletu barų, tavernų ir puikių paplūdimių.
Panormas – nedidelis miestelis, per paskutiniuosius metus tapęs puikiu kurortu vakarinėje Kretos dalyje. Tai puiki vieta ne tik ramaus poilsio ieškotojams, bet ir pramogų mėgėjams.