Graikija-viskas apie ją
5 (100%) 1 vote

Graikija-viskas apie ją



Graikijos pavadinimo kilmė ir aiškinimas

Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – „Ellas“ arba „Elada“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti „Saulės žmonėmis“. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. „Europos kultūros ir demokratijos lopšys“, „Pasaulio stebuklų tėvynė“.



VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ

Graikija (Hellas), Graikijos Respublika (Dėmokratia tės Hellados) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. Plotas – 132 000 km2 (su salomis); gyventojų – 10 046000. Valstybinė kalba — graikų. Sostinė — Atėnai.

Ginkluotąsias pajėgas sudaro sausumos kariuomenė (~ 170 000 žm.), karinės oro (~ 25 000 žm., ~290 kovos lėktuvų) ir jūrų (~ 19 500 žm., ~93 kovos laivai) pajėgos. Iš viso — 199500. Sulaukus 21 metų atliekama žmonių Visuotinė karo prievolė. Tarnybos trukmė 28—32 mėn.

Švietimas ir mokslo įstaigos. Pirmasis pradinio privalomojo mokslo įstatymas priimtas 1834m. 1929m. įvestas nemokamas 6 metų pradinis mokslas 6—12 m. vaikams. 1964m. pradėta demokratinė švietimo reforma, kuria buvo siekiama pailginti pradinio mokslo laiką ir įvesti modernią prof. lavinimo sistemą. Po 1967m. fašistinio perversmo demokratinė reforma nutraukta, privalomojo mokslo įstatymus faktiškai nustota vykdyti. 12% gyventojų buvo beraščiai. Bendrasis ir specialusis vidurinis mokslas mokamas. Į darželius priimami 3,5—5,5 metų vaikai. Pradinė mokykla — šešiametė. Vidurinė mokykla (valstybinė ir privati) 2 tipų: 3 metų gimnazija (nepilnoji vidurinė mokykla) ir 3 metų licėjus (pilnoji vidurinė mokykla), į kurį priimami baigusieji gimnaziją. Veikia 2—6 metų profesinės mokyklos, į kurias priimami baigusieji l—3 gimnazijos klases. Yra Atėnų (įkurtas 1837m.), Salonikų (įkurtas 1925m.), Patrų (įkurtas 1966m.), Janinos (įkurtas 1964m.) universitetai, Atėnų politechnikos institutas (įkurtas 1836m.). Graikijos aukštosiose mokyklose studijavo 85000 studentų. Mokslinio tyrimo darbams vadovauja Koordinavimo mokykla (įkurta 1926m.), leidžianti moksleiviškus žurnalus ir knygas, konsultuojanti vyriausybę mokslo klausimais. Gamtos ir humanitarinių mokslų darbus universitetuose organizuoja ir finansuoja Mokslinių tyrimų fondas. Svarbiausios mokslo tyrimo įstaigos: Brandos tyrimų centras „Demokritas“ (įkurtas 1961m.), Atėnų higienos institutas, Pastero institutas (įkurtas 1919m.), Onkologijos institutas (įkurtas 1938m.), Vidurinių amžių ir Nacionalinė dailės galerija (įkurta 1900m.). Olimpijoje, Delfuose, Korinte, Rodo ir Kretos salose veikia archeologiniai muziejai.

Politika. Graikijos Respublika yra parlamentinė demokratija. Įstatymus leidžia sostinėje Atėnuose. Įstatymus aprobuoja Prezidentas. 300 Parlamento narių, išskyrus 12 valstybės deputatų, skiria politinės partijos, proporcingai balsų skaičiui, gautam per rinkimus. Parlamentas renka Prezidentą penkeriems metams. Šalis yra suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą.

ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ

Nuo viduramžių kultivuojamos metalo kaldinimo, medžio drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo tradicijos. Tautiniai drabužiai įvairūs ir gausiai ornamentuoti (yra ~2000 variantų). Gyvenvietės siejamos su aplinka, statomos daugiausia su terasomis. Dominuoja dviaukščiai kubo ir kito pavidalo gyvenamieji namai iš medžio ar akmens su vidaus galerijomis. Liaudies architektūros tradicijos ir bizantinio stiliaus bruožai būdingi viduramžių kulto pastatams. Buvo statomos kryžminės kupolinės cerkvės iš lauko akmenų ir keturkampės bažnyčios su trimis apsidiomis ir dvigubu narteksu. Sunkiai prieinamose kalnuotose vietose pastatyta tvirtovių, didelių vienuolynų kompleksų (Atonos Chalkidikės pilį pradėta statyti XIII a.; Meteorą Tesalijoje pradėta statyti XIV a.). Liaudies dailės motyvai ir bizantinio stiliaus elementai būdingi viduramžių bažnyčių freskoms, ikonų tapybai, grafikai. XIII—XV a. pastatyta gotikinių kulto pastatų. XVI—XVII a. kulto architektūrai turėjo įtakos italų renesansas. Interjerai buvo puošiami freskomis. Tapyboje susiformavo makedonų (XIII—XV a.) ir Kretos (XVI—XVII a.) mokyklos. Nuo XVI a. graikų tapytojai laikėsi italų tapybos tradicijų. XIX a. suklestėjo nacistinė architektūra ir dailė. Atėnai buvo rekonstruojami pagal 1832 metais sudarytą planą (architektas S. Kleantis, 1802—1862 ir kt; 1839 pertvarkytas Vokietijos architekto L. fon Klencės); Atėnuose pastatyta Nacistinė biblioteka (1832m.), universitetas (1837m., abu projektavo danų architektas H. Hansenas), bizantiniai kulto pastatai. 1806 metais Kerkyros įsteigta pirmoji dailės mokykla. 1863m. dailės mokykla įsteigta Atėnuose. Dailėje įsivyravo pasaulietinė tematika. Tapyboje dominavo portretas. Realių
portretų nutapė N. Kunelakis (1829—1869), buitinių kompozicijų sukūrė N. Litras (1832—1904) ir N. Gizis (1842—1901). XIX a. tapybai turėjo įtakos vokiečių (ypač Miuncheno) akademizmas. Romantinių peizažų nutapė J. Altamūras (1852—1878) ir K. Volanakis (1837—1907). Akademizmo bruožai būdingi L. Socho (1862—1911) ir K. Dimitriadžio (1881—1943) skulptūroms. XX a. pr. architektūroje dominavo neoklasicizmas ir funkcionalizmas. Nuo 1920m. sparčiai auga miestai, ypač uostamiesčiai (Atėnai, Salonikai). Susiformavo naujas daugiabučio gyvenamojo namo tipas su lodžiomis ir terasomis ant plokščio stogo (archit. K. Kicikis, g. 1892m.). Statomos vilos (ypač pajūryje) ir ultramodernūs pastatai, muziejai, viešbučiai. Restauruojami šiandieniniai miestai. Projektus kuria daugiausia architektūrinės firmos (K. Doksiadžio, g. 1913m., ir kt.). XX a. dailėje paplito įvairios modernistinės kryptys. XIX a. tapybos tradicijas plėtoja A. Georgiadis (g. 1892m.) ir E. Tomopulas (g. 1878m.). Realistinių paveikslų nutapė J. Karuchis (g. 1910m.), J. Moralis (g. 1916m.). Viduramžių ir liaudies dailės tradicijų laikosi F. Kondoghjs (g. 1895m.) ir S. Vasilėjus (g. 1902m.). Antikos meno motyvai būdingi D. Galanio (g. 1879m.) ir J. Tombro (g. 1889m.) grafikai, A. Socho (g. 1888m.) ir M. Tombro (g. 1889m.) skulptūroms. Simbolinių kompozicijų ir peizažų nutapė K. Partenis (g. 1879m.). Po II pasaulinio karo realistinių tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių sukūrė tapytojai V. Semerdzidis (g. 1911m.), skulptoriai Ch. Kapralas (g. 1909m.), grafikai V. Katrakis (g. 1914m.) ir A. Tašas (g. 1914m.). Nuo XX a. 6-tojo dešimtmečio modernistinių kūrinių sukūrė dailininkai A. Kondopulas (g. 1905m.), N. Chadzikiriakas-Gikas (g. 1906m.), L. Lameras (g. 1913m.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 966 žodžiai iš 3171 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.