Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – „Ellas“ arba „Elada“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti „Saulės žmonėmis“. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. „Europos kultūros ir demokratijos lopšys“, „Pasaulio stebuklų tėvynė“.
Graikija-Pietryčių Europos šalis,pats balkanų pusiasalio galas.Gausybė kalnų užima aštuonis dešimtadalius visos šalies teritorijos. Šitie kalnai , dažniausiai aukšti,kaip ir
2920 metrų siekentis Olimpo kalnas,mitologinė graikų dievų buveine,nusidriekia iki pat jūros.
Olimpinės žaidynės
Žymiausia visoje Graikijoje buvo Olimpijoje Dzeuso garbei rengiama šventė.
Pirmoji Olimpijada įvyko 776 m.pr.Kr.Vėliau jos buvo rengiamos kas ketverius metus. Olimpiniai žaidimai vykdavo vasaros metu ir trukdavo penkias dienas.Per šventę būdavo nutraukiami visi karai ir ginčai tarp polių.Olimpinėse žaidynėse pagrindinės rungtys buvo bėgimas,bėgimas su ginklais, karinės imtynės ir kovos.Per šventę vykdavo mugės, poetai deklamuodavo savo eiles, oratoriai sakydavo iškilmingas kalbas.Nugalėtojai buvo apdovanojami alyvmedžio vainiku, jam būdavo pastatoma statula.Pergalė teikdavo pasididžiavimą nugalėtojo gimtajam miestui bei giminėms,todėl būdavo dosniai apdovanojamas.Populiariausios sporto šakos buvo bėgimas, penkiakovė ir vežimų, kinkytų dviem ar keturiais žirgais,varžybos.Moterys
Olimpinėse žaidynėse nedalyvavo.Joms buvo uždrausta net pasirodyti šventės dienomis prie Olimpijos. Kas ketverius metus buvo rengiama speciali šventė moterims-Heraja. Jos metu vyko mergaičių bėgimo varžybos.Senosios olimpinės žaidynės,kaip pagoniška šventė,buvo uždraustos 394m., o vėl pradėtos rengti tik
1896m.
Graikų-persų karai:
Graikų miestų,įsikūrusių Mažojoje Azijoje,sukilimai paskatino Darijų I pradėti karą prieš graikus: 492 m.pr.Kr.jo karo laivyno žygis į Graikiją baigėsi nesėkme.
490 m.pr.Kr Darilus I surengė jūros žygį į graikų miestus.Pirmiausia persai užėmė Eretriją.Po to jie išsilaipino maratono lygumoje,už 42 kilometrų nuo Atėnų.Tai sukėlė Atėnuose visuotinį samyšį ir nerimą.Iš spartos nebuvo sulaukta pagalbos.Atėnų kariuomenei ,sudaryta iš 10 000 hoplitų ,ėmė vadovauti Miltiadas.Persų buvo daugiau ,bei graikai mokėjo kautis rikiuotėje.Svarbiausią persų jėgą sudarė kavalerija .Maratono mūšyje didelė raitelių dalis nebuvo panaudota ,nes jie nespėjo atvykti į mūšio vietą.Persai neatlaikė smarkaus graikų puolimo ir ėmė be tvarkos bėgti.Tik nedaugelis spėjo sėsti i laivus ir išplaukti į Aziją.Pasakojama ,kad vienas atėnietis nubėgo 42 kilometrus, norėdamas pasiekti Atėnus.Pranešęs džiugią žinią apie pergalę,jis mirė iš nuovargio.Mūšyje žuvę atėniečiai buvo palaidoti maratono lauke.
Darijaus I sūnus Kserksas vėl puolė Graikiją: 480m.pr.Kr.patyrė didžiulį spartiečių pasipriešinimą,ginant Termopilių perėją (graikai gavo galimybę pasitraukti iš Atėnų);
Tais pačiais metais persai patyrė triuškinantį pralaimėjimą Prie Salamino salos.
479m.pr.Kr graikai sutriuškino persus sausumoje (prie Platėjos miesto)ir jūroje (prie Mikalės iškyšulio);nors karo baigtis buvo aiški, tačiau karo veiksmai dar tęsėsi 30m.
(daugiausia jūroje)
449m. sudaryta Kalijo taika (Persija pripažino Mileto ir kitų graikų miestų Egėjo jūroje ir Mažojoje Azijoje nepriklausomybę).
Karo metu sunkiai ,bet susidarė Panheleninė politinė organizacija-478m.buvo sudaryta atėnų jūrų arba Delo sąjunga (nesutarimai tarp Atėnų ir spartos baigėsi ,
Atėnai tapo Helados kariniu hegemonu).
Atėnų demokratija
Atėnai buvo gausiausiai gyvenamas polis,kurį sudarė Atėnų miestas ir Atikos apylinkės. VI a.pr.Kr. Atėnuose susikūrė demokratija,kurios pradininku laikomas Solonas.
Tautos susirinkime kiekvienas laisvas pilietis vyras nuo 18 metų amžiaus galėjo balsuoti ir rekšti savo nuomonę. Šalį valdė vyriasybe tapusi 400-ų taryba ( vėliau –500-ų taryba ), kurią sudarė piliečiai nuo 30 metų. Jie buvo renkami burtų keliu vieniems metams.
Teismų nariai taip pat buvo renkami burtų keliu. Aukščiausiaisis teismo organas- prisiekusiųjų teismas. Jo nariai galėjo pakeisti kiekvieną tautos pasirinkimo išrinkto pareigūno sprendimą.
Buvo priimtas ostrakizmo įstatymas- valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas iš Atėnų dešimčiai metų. Kasmet tautos susirinkimas nutardavo, ką ištremti iš šalies. Asmuo, kurio vardą daugiausią kartų užrašydavo ant puodo šukės, ir budavo ištremiamas.