Graikija9
5 (100%) 1 vote

Graikija9

Graikija

Graikija – šalis Balkanų pusiasalyje. Vakarinę Balkanų pusiasalio dalį skalauja Jonijos jūra, pietinė – Viduržemio jūra. Viduržemio jūros pakrantėse tokios nuostabios sąlygos intensyviai prekybai, kad kultūros centrai iš Rytų persikelia čia; Graikija – pirma Europos šalis, kurioje taip suklesti kultūra. Statomos šventyklos ir teatrai; steigiamos mokyklos, o įstatymus balsavimu tvirtina tautos susirinkimas. Vėliau Europos demokratijos graikų miestą – polį – laikys pavyzdžiu.

Ši klestinčios visuomenės Graikija kursto Rytų despotų godumą, bet pirmus antpuolius Va.pr.Kr. pradžioje graikai atremia. Tuo metu jų civilizacija pasiekia apogėjų.

Metalų amžius ir prekyba Viduržemio jūros pakrantėse

1. Bronzos amžius Europoje

Antrame tūkstantmetyje Europoje vyksta nauja techninė revolicija: imta naudoti metalą.

Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Rytuose vystoma bronzos gamyba. Dauguma Europos sričių priklauso nuo atgabenamo alavo, vario as abiejų šių metalų; dėl to bronzos amžiuje suklesti prekyba. Taigi Viduržemio jūros pakrantės tampa nauju ekonominiu centru.

Prekybinių kelių kryžkelė buvo Kreta; Knoso rūmai, kruopščiai organizuotos, biurokratinės visuomenės centras su galingu valdovu priešakyje, virto pirmąja iš tiesų susiformavusia Europos valsybe. Tam tikra prasme ši sala – Graikijos tiltas į Rytus; šitaip užmezgami pirmieji Europos ryšiai su Mesopotamijos ir Egipto civilizacijomis.

Kretiečiai keliauja į Kiprą apsirūpinti variu ir lydo jį su alavu, atgabentu iš Ispanijos ir tolimos Didžiosios Britanijos. Iš Egipto plaukia javai, auksas, dramblio kaulas, papirusas ir visa ta įtaka, kokią jaunai kultūrai paprastai daro senesnė, labiau išsivysčiusi kultūra. Kretos menui, gyvūnų kultui bei religijai daro poveikį Egiptas. Kretiečiai perima egiptietišką hieroglifų raštą, piktografinį raštą: iš jo išsirutulioja skiemeninis raštas, vadinamas ,,linijiniu A”, neatitinkantis graikiško rašto. Bandymai iššifruoti linijinį A raštą iki šiol buvo bevaisiai. Iššifravus jį galima būtų ištyrinėti gausybę molio lentelių, rastų Kretoje, ir geriau pažinti salos gyvenimo sąlygas tuo laikotarpiu, bet, deja, šiandien turime tenkintis archeologiniais radiniais.

Kreta – turtinga sala, gaminanti vyną ir alyvas, vilną ir tekstilę. Svarbų vaidmenį čia vaidina amatininkai ir menininkai – tai liudija gausus rastų vazų, ąsočių, statulėlių ir papuošalų kiekis.

Intensyvi ekonominė ir kultūrinė salos veikla maždaug 2000-1450 m.pr.Kr. laikotarpiu buvo pavadinta Minojo civilizacija pagal karalių Minoją, kurį graikai mini daugybėje mitų. Tie mitai gali pasirodyti neįtikimi, tačiau kasinėjimai vis dėlto liudija, jog jie paremti tiesa. Kaip pavyzdį paminėsime Europos ir jaučio mitą, taip pat mitą apie Minotaurą Labirinte, bandžiusį praryti narsųjį karalaitį Tesėją – šį galiausiai išgelbėjusi karalaitė Ariadnė.

2. Pirmasis Europos raštas

Knosas buvo sugriautas maždaug 1450m.pr.Kr. Dėl jo sugriovimo priežasčių iki šiol tebesiginčijama. Viena iš teorijų nurodo gamtos katastrofą, sukeltą išsiveržusio Teros ugnikalnio šiaurinėje Kretoje; vulkanologai gali paliudyti, kad šis išsiveržimas sukėlė staigų jūros potvynį ir nuklojo Kretą pelenais. Kita teorija Kretos žūtį aiškina invazija iš žemyninės Graikijos.

Pastaroji teorija remiasi faktu, jog Minojo laikotarpiu Peloponese susikūrė klestinti ir galinga graikų civilizacija su įtvirtintais miestais, kaip Pilas vakarų pakrantėje, Tirintas ir ypač Mikėnai. Miestų sienos sukrautos iš tokių didžiulių akmens luitų, kad po kelių amžių graikų poetas Homeras pavadins ją kiklopų sienomis, nes, pasak jo kiklopai, arba milžinai, galėjo iš vienos vietos į kitą perkelti akmenis, sveriančius iki 15 tonų. Vokiečių archeologo Heinricho Šlymano XIXa. Atlikti kasinėjimai šį Homero aprašymą patvirtino.

Tuose galinguose ir klestinčiuose miestuose įsikūrę karingi gyventojai su tvirtais vadais priešakyje ir viešpataujanti klasė, valdanti už sienos įsikūrusius ir savo valdovams žemę dirbančius valstiečius. Tie karaliai minimi ,,Iliadoje”, kur Homeras aprašo Trojos karą.

Nors ir įkvėptas organiškų, vingrių minojinio meno linijų, turtingas Mikėnų karių bendruomenės menas darosi vis griežtesnis, schemiškesnis ir vienodesnis.

Graikai perima ir minojinį raštą, vadinamąjį ,,linijinį A”, jo pagrindu sukurdami linijinį B raštą, paremtą graikų tarme, todėl anglui Maiklui Ventrisui 1952m. pavyksta jį iššifruoti. Raštas – nepaprastos svarbos posūkis tiek įvaldžiusiai jį visuomenei, tiek istorikams, interpretuojantiems praeitį. Jis nubrėžia ribą tarp ,,priešistorės” prieš rašto išradimą ir ,,istorijos” po jo.

Nuo Peloponeso krantų pirmieji graikai vagoja jūras. Jie prekiauja su Kreta, Kipru ir Egiptu. Trojos karas – vienas jų pastangų prasiveržti į Šiaurės jūrą epizodas. Be to, jie palaiko ryšius su tautomis, įsikūrusioms Dunojaus, Oderio ir Elbės pakrantėse iki pat Skandinavijos. Mikėnuose ir Pile rasta iki 1500 gabalų gintaro iš Baltijos jūros, o tai įrodo, kad prekyba siekdavo tolimas pakrantes.

Žydinti Mikėnų 1600-1100m. pr.Kr. bronzos civilizacija daro įtaką Vidurio Europos gentims. Šiose gentyse buvo valdančioji klasė,
kurios turtų gausą liudija laidojimo aukos, rastos kapuose ir dažnai atgabentos iš Viduržemio jūros sričių.

Mikėnų lūtai (1600-1200m.pr.Kr.)

Mikėnų akropolį 1874m. aptiko H.Šlymanas. Liūtų vartus supa didžiulės sienos, kaip manė Herodotas ir Euripidas, pastatytos kiklopų. Jos saugojo tikrą lobį: apie 20 000 varinių, bronzinių ir, svarbiausia, auksinių daiktų, išdėliotų penkiuose kapuose.

2. Geležies amžius ir graikų viduramžiai: 1100-750m.pr.Kr.

XIIa.pr.Kr. turtinga Mikėnų bronzos civilizacija patiria lemtingą smūgį. Archeologams pavyko nustatyti, kad Mikėnai, Tirintas ir kiti Peloponeso miestai buvo sugriauti; vėlesnio laikotarpio randamų daiktų reta ir jie nereikšmingi. Mažėja gyventojų; kapų negausu, jokių monumentalių laidojimo kamerų su gausiomis aukomis kaip Mikėnų laikotarpiu. Šitais skurdo laikais lavonai deginami. Auksinių ir bronzinių papuošalų, puodininkystės ir namų ūkio daiktų gamyba beveik nutrūksta, kaip ir prekybiniai ryšiai. Plataus masto prekybą pakeičia mainai ir autarkija.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 1790 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.