Graikų pasaulis
Senovės Graikijoje, Atėnų mieste, apie 470-399 m. prieš Kristų gyveno filosofas Sokratas. Nors buvo laikomas išmintingiausiu savo laikų žmogumi, jis nieko nežinojo apie Ameriką nei apie elektrą ar mikrobus. Iš ryto apsisiausdavo audeklo atraiža – ir keliaudavo į turgaus aikštę.
Daugeliu atžvilgiu senovės graikų visuomenė mums gali pasirodyti primityvi ir tamsi. Tačiau po 500 pr. Kr. Graikų idėjos pasidarė tokios reikšmingos, kad pakeitė pasaulį. Net ir praėjus pustrečio tūkstantmečio, Vakarų valstybinį ir kultūrinį gyvenimą daug kur tebeveikia senovės graikų mąstysena bei gyvensena.
Daugelis šiuolaikinių valstybių yra demokratinės ir laikosi principo “liaudies valdžia – liaudies labui”. Ši valstybės valdymo forma išsirutuliojo Graikijoje. Žodis “demokratija” susideda iš dviejų graikiškų žodžių: dēmos (“tauta, liaudis”) ir kratos (“valdžia”).
Galbūt dar svarbiau, kad graikai sukūrė pasaulio mąstymo būdą, vadinamą filosofija. Jiems labai rūpėjo viską pažinti ir suprasti. Graikišku žodžiu philosophos vadiname žmogų, kuris nori būti išmintingas. Iš senovės Graikijos atėjo daugelis mūsų patarlių. Pavyzdžiui, graikų posakis: “Toks su tokiu, kaip varnas su varnu”,- lietuviškai gal skambėtų taip: “Kas su varna gyvena, varna ir krankia”; ”Varnas varnui akies nekerta”.
Žodis idėja taip pat graikiškas. Graikų idėjomis remiasi šių laikų gamtos mokslai ir medicina, matematika ir geografija. Graikų architektūros pavyzdžiu suprojektuota daug namų ir visuomeninių pastatų.
Graikai sugalvojo ir sporto varžybas. Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės tęsia tradiciją tų varžybų, kurios kas ketveri metai vykdavo pietų Graikijos mieste Olimpijoje. Tokie žodžiai kaip atletika, stadionas, ir maratonas, yra kilę iš graikų kalbos. Dar graikai sukūrė dramą. Žodžiai teatras, komedija, tragedija taip pat yra graikiški.
Niekas gerai nežino, iš kur graikai kilę. Istorikai mano, kad ši tauta susidarė iš genčių, atėjusių iš Indijos ir Centrinės Europos. O istorikas Martinas Bernalas knygoje “Juodoji Atėnė” tvirtina, kad graikai atsikėlė iš Egipto ir Afrikos.
Graikai nebuvo pirmoji civilizuota tauta. Kretoje, didelėje saloje į pietus nuo žemyno Graikijos, archeologai atkasė prabangių rūmų griuvėsius, datuojamus apie 2000 pr. Kr. Ten gyveno vadinamieji Mino kultūros žmonės. Apie 1600 pr. Kr. Panaši civilizacija suklestėjo ir žemyne – Mikėnuose. Šie žmonės turėjo raštą, istorikų vadinamą linijinių B raštu. Beje, Vidurio Rytuose raštas buvo žinomas dar prieš 3000 pr. Kr. ir visų tūkstantmečių anksčiau įsikūrė pirmieji miestai.
Apie 1200 pr. Kr. Mikėnai buvo sugriauti. Tolesnius keturis šimtmečius istorikai pavadino “tamsiaisiais amžiais” (graikų viduramžiais). Tai buvęs karų, antpuolių ir genčių kilnojimosi metais. Paskui, po 800 pr.Kr., palengva ėmė skleistis graikų civilizacija. Išplito geležies gavyba ir apdirbimas. Graikai išmoko rašyti naudodamiesi finikiečių raidynu. Pradėjo žiesti puikius molio indus, išpuoštus ornamentais ir žmonių figūromis. Gyventojų ėmė gausėti.
Graikai save vadino helenais (tai romėnai juos pavadino graikais), o savo šalį – Helada. Kitataučius jie niekino ir vadino barbarais (svetimos kalbos graikų ausiai skambėjo juokingai-bar-bar).
Tačiau seniausiais laikais Graikija nebuvo vieninga valstybė. Ją sudarė nepriklausomi miestai–valstybės. Nors vienus miestus nuo kitų skyrė gamtos kliūtys, gyventojai laikėsi panašių papročių, juos siejo ta pati religija ir kalba.
Apie VIII a. pr. Kr. Graikijoje buvo keli šimtai atskirų miestų–valstybių. Patys graikai juos vadino poliais. Polį sudarė miestas ir aplinkiniai kaimai. Miesto centre buvo turgaus aikštė, vadinama agora. Joje būdavo prekiaujama, vykdavo gyventojų susirinkimai. Agorą supo miestiečių namai, amatininkų dirbtuvės, šventyklos. Miesto centre, dažniausiai ant kalvos, būdavo įtvirtinta miesto dalis, vadinama akropoliu.
Graikų poliai buvo maži. Daugumoje jų gyveno keli tūkstančiai gyventojų, rečiau – keliasdešimt tūkstančių. Labai retai polio gyventojų skaičius pranokdavo 100 000. Daugiausia gyventojų buvo Atėnuose, o didžiausias pagal plotą miestas buvo Sparta. Miestus graikai dažniausiai statydavo prie jūros.
Kiekvienas miestas-valstybė turėjo savitą valdymo tvarką. Mūsų vartojamas žodis politika yra kilęs iš graikiško žodžio polis, reiškiančio miestą. Kai kuriuose miestuose klestėjo demokratija. Kituose valdžią buvo paveržę ir viešpatavo tironai. Pasak legendos, Spartos valdymo sistemą ir įstatymus sukūrė karalius Liukurgas. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė visada kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei, o taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdieninius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą, arba gerusiją, sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerintai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tačiau dauguma miestų-valstybių paklusdavo turtingiems
žemvaldžiams ir didikams-aristokratams. Žodis aristokratas susideda iš graikiškų žodžių aristos (geriausias)ir kratos (valdžia). Buvo manoma, kad aristokratai geriausiai moka tvarkyti valstybės reikalus.