Graikų meilės dievai
5 (100%) 1 vote

Graikų meilės dievai

Jau Senovės Graikijoje mitai turėjo didelę reikšmę žmonių gyvenime. „Mitas-gr. mythos –žodis, be to, padavimas, legenda, sakmė, ypač apie dievus ir didvyrius1“. Mitai valdė žmones. Jie buvo perduodami iš kartos į kartą. Graikai manė, kad mitais reikia tikėti. Mitai pabrėžia svarbiausias visuomenės vertybes ir problemas, nes jie kelia esminius klausimus: iš kur atsirado žmogus, dėl ko gyvena, kaip turi elgtis ir t.t. Žmonės nuoširdžiai tikėjo dievų dangiška kilme. Dievai buvo tokie pat realūs kaip ir žmonės.

Kaip ir kiekviena tauta, graikai turėjo daug dievų ir deivių, kuriais tikėjo, juos garbino, aukojo

jiems įvairias aukas, nes bijojo dievų nemalonės. Jų manymu, dievai gyveno Olimpo kalne. Vis-

siems dievams vadovavo vienas, visų galingiausiais dievas- Dzeusas. Visi dievai buvo nemirtin-

gi, tačiau ir labai žmogiški: jie mylėjo, neapkentė, pavydėjo ir buvo vieni kitiems neištikimi. Nors buvo jie ir labai galingi, galėjo daug kam pakeisti gyvenimą, daug ką suardyti, tačiau meilės ker-ams buvo tokie bejėgiai, kaip ir paprasti žmonės. Meilės dievai turėdami didelę galią pavergdavo net stipriausius dievus, tarp jų ir Dzeusą.

Taigi graikų mituose sutinkami du pagrindiniai meilės dievai- Afroditė ir Erotas, kurie vaidino gana svarbų vaidmenį tiek žmonių, tiek ir dievų gyvenime.

„Afroditė(gr.Aphroditē), rom.Venera, grožio ir meilės deivė2“. Afroditė gimė iš Urano kraujo (netoli Kipro salos), kuris tiško į jūrą ir pavirto puta. Ta puta buvo paliesta Dzeuso žaibo. Ne veltui Afroditė reiškia „gimusi iš putos“.Geldutėje atplaukė į Kiteros salą, kur ją pasitiko jaunosios horos. Tačiau kitame mite ji laikoma esanti Dzeuso ir Dionės dukra. Ji turi pačią didžiausią meilės galią. Niekas negali prilygti jos grožiui: „aukšta, liekna, švelnių veido bruožų, auksu vilnijančiais plaukais, vainiku dabinančiais jos nuostabią galvą, Afroditė- grožio ir amžinos jaunystės įsikūnijimas3“. Afroditę nuolat supo žydinčios bei kvepiančios gėlės, čiulbantys paukščiai, nimfos. Jos dėka žemė duoda derlių, žmonės myli vienas kitą, gimdo vaikus. „Žmonės ją įsivaizdavo kaip derlingumo, amžino pavasario ir gyvybės deivę4“. Meilė valdo tiek dievus, tiek ir žmones. Tačiau jai nepavaldžios trys deivės: Atėnė (išminties, karo ir amatų deivė), Artemidė (medžioklės ir mėnulio deivė) ir Hestija(židinio deivė).

______________________________

1Antikos žodynas. V. Alma littera,1998. P. 333.

2Ten pat. P. 13.

3N.Kunas. Senovės Graikijos legendos ir mitai. K. „Šviesa“,1988. P. 45.

4A.Veličkienė. Antikos mitologijos žinynas. K. „Šviesa“.1995. P. 26.

1

Vienuose mituose Afroditės vyru yra laikomas Arėjas- karo dievas. „Deivė Afroditė ateina į pagalbą vyrui, kai šis mūšio įkarštyje susitinka su Atėne5“. Su Arėjumi susilaukė Afroditė 5 vaikų: Eroto, Anteroto, Fobo, Deimos ir Harmonijos. Afroditės sūmumi yra laikomas ir Hermafroditas- Hermio ir Afroditės vaikas.

Kituose šaltiniuose „Afroditė- šlubio kalvio Hefaisto žmona, buvusi vyrui neištikima, o vyras ją nutvėręs su Arėjumi6“. Tačiau Hefaistas myli savo žmoną. Jis nukala auksinius vartus Afroditės sodui, apjuosia auksine tvora. Afroditės sodas nepaprastas- „čia viešpatavo amžinas pavasaris.Už tvoros žydėjo amžinai žaliuojantys augalai, nepūtė joks vėjas7“. Afroditė padaro žmones laimingiais, jei jie aukoja ir tarnauja jai. Ji atgaivino menininko Pigmaliono sukurtą statulą, kad ši taptų jo žmona. Tačiau kartais būna ji ir labai kerštinga. Kartą ji įsimylėjo labai gražų jaunuolį –Narcizą. Tačiau jis mylėjo vien tik savo atvaizdą vandenyje, todėl Afroditė nubaudė jį- pavertė gėle.

Dovanodama meilę ir grožį kitiems, Afroditė įsimyli taip pat. Ji mylėjo Kipro karaliaus sūnų Adonį, tačiau medžiodamas mirtinai susižeidė ir mirė. Suradusi Adonio kūna, Afroditė gailiai verkė, pasi-

gailėjo jos Dzeusas ir paprašė Hado, kad išleistų Adonį.Pusę metų gyvena Adonis Hado karalystėje,

o kitą pusę su Afrodite. Nors ir labai mylėjo Afroditė mirtingąjį Anchisą, tačiau nepadarė jo nemirtingu, tačiau padovanojo jam sūnų Enėją. Jos pagrindinis palydovas-Himenajas(santuokos dievas). Jis visur ir visada padeda Afroditei. Jos palydoje sutinkami ir „erotai“(nimfų vaikai), taip pat trys Charitės(žavesio deives), Himeira (Aistra).Afroditės dosnumas begalinis. Ji teikia žmonems ne tik meilę, bet ir grožį. Ji padarė Faoną(dievų keltininką) pačiu gražiausiu vyru iš visų, už jo malonumą, kai jis kėlė Afroditę,pasivertusią sena moterimi, į kitą krantą.Tačiau Afroditė būna ir labai apsukri. Norėdama, kad Eridės obuolys, skirtas gražiausiai iš visų, atitektų jai, paperka Parį, pažadėdama jam gražiausią moterį pasaulyje ir atiduoda jam Menelajo žmoną- Heleną.

Afroditės šventu paukščiu laikomas balandis. Šis paukštis simbolizuoja ištikimą meilę. Ne veltui ir jos auksinį vėžimą traukia balandžiai. „Kur tik ji pralekia, ten vešliai pražysta augmenija, laukiniai miško gyvuliai pripranta prie žmonių ir ieško sau poros, o į žmogaus sielą įsiskverbia laimingos meilės šviesa8“.

Afroditė buvo taip pat laikoma ir santuokos deive. Simbolis buvęs vėžlys. „Deivės archaiškumą patvirtina ir garsioji
Afroditės juosta, atiduota Herai, kad šioji sugundytų Dzeusą. Juostoje įausti

_________________________

5N.Kunas. Senovės Graikijos legendos ir mitai. P. 45.

6Antikos žodynas. P. 13.

7Imrė Trenčeni- Valdaptelis. Mitologija. V. „Mintis“.1972. P. 162.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 890 žodžiai iš 1773 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.