Adomas Mickevičius romantizmo epochos menininkas. Jis parašė daug poemų tačiau mano manimu gražiausia yra ,,Gražina‘‘ kurioje rašytojas atskleidžia geriausias moters savybes.
Gražina kunigaikščio Liutauro žmona. Ji išlaikė savo nuostabu groži nors jau nebe pirmos jaunystės. Tačiau šios moters graži ne tik išorė, bet ir vidus. Gražina ugiu nenusileido savo vyrui –milžinui galingam-. Tarnai kartais net sumaišydavo kunigaikšti su savo žmona kai ji eidavo per rūmus. Ji išsiskyrė tuo, kad nerūpėjo jai moteriški darbai, o kovos ir medžioklė buvo jos mėgstamiausi dalykai. Su vyru ji dalinosi viskuo džiaugsmais, širdim ir ne vien tik savo lova. Jai buvo svarbiausia dvasinis ryšys su vyru. Gražina liūdinti paguosdavo valdova, jai brangūs buvo vyro reikalai, su Gražina protingai pasitarus aiškėjo bylos, sąjungos ir karas. Tačiau Liutauras tą viska slepia, nes žmonės tai sužinoją su panieka i ji žiūrėtų. Ji nemėgo atvirauti. Gražina buvo bebaimė, nes nebijojo pasipriešinti kryžiuočiams. Ji stoja i kovą su kryžiuočiais ir kaunasi kaip tikras karys. Gražinos meilė tokia stipri, kad ji net paaukoja savo gyvybę dėl vyro ir savo krašto. Ir po jos mirties dar niekas nesuprato, kad ten ne Kunigaikštis o gražuolė Gražina. Žmonės tai suprato tik tada kai pamatė ji gyvą ir labai nustebo, nes jų manimu ant laužo kabėjo narsusis karys Liutauras. Kunigaikštis permetęs akis ir neradęs savo žmonos suprato, kad tai ji manoji Gražina. Nusiminęs Liutauras paliepė uždekti lauža ir šoko i liepsnas pas savo meilę.