Adomo Mickevičiaus poema „Gražina“ mums leidžia suvokti senųjų laikų gyvenimą. Poetas aiškiai išdėsto visus mūšio minusus, kurie kelia grėsmę Lietuvai. O grėsmę kelia dižiausi senosios Lietuvos priešai-kryžiuociai.
Gražina buvo nepaprasta moteris. Ji kunigaikštienė, ištekėjusi už kunigaikščio Liutauro, kuris turėjo didelę valdžią. Kunigaikštienės klausė daug žmonių, ji turėjo tarnus. Net jos vyrui dažnai prireikdavo žmonos išminties. Gražina jam patardavo, svarbius klausimus padėdavo išspręsti.
• „Ji liūdesy paguosdavo valdovą, Jai brangūs buvo vyro reikalai.
Su Gražina protingai pasitarus, Aiškėjo bylos, sąjungos ir karas.“
Moteris buvo labai išmintinga, patyrusi. Mat ji jau buvo nebe pirmos jaunystės.
Liutauro žmona Gražina buvo neapsakyto grožio. Neiviena negalėjo jai prilygti. Jos sudėjimas buvo kaip kario, o ūgiu nenusileido savo vyrui.
• „Didžiavos ji viena visoj pily, Kad nuo Liutauro-milžino galingo- Ūgiu nė kiek neatsiliko ji.“
Daugelis net pilyje sisitikusią ją maišė su kunigaikščiu ir lenkėsi kaip Liutaurui.