Greitumas ir jo ugdymas
5 (100%) 1 vote

Greitumas ir jo ugdymas

Klaipėdos verslo kolegija

Referatas

Greitumas ir jo ugdymas

Darbą atliko:

Klaipėdos verslo kolegijos

I kurso teisės studentė

Ina Kuzina

Darbą tikrino:

Dėstytojas A. Pleskys

Klaipėda

2004

Žmogaus organizmas turi mobilizuoti savo funkcines galias sportiniam pratimui atlikti pasitelkdamas tokias fizinias ypatybes kaip greitumas, jėga, ištvermė, vikrumas ir lankstumas. Sprinteris turi pasižymėti kaip tik šiomis ypatybėmis.

Greitumas ir reakcija

Greitumas yra žmogaus gebėjimas atlikti veiksmą ar seriją veiksmų per minimalų laiko vienetą. Tai viena iš svarbiausių sprinterio savybių, nuo kurios priklauso jo rezultatyvumas. Greito judėjimo komponentai yra reakcija, atskiro ir viso judesio greitis. Greitumo komponentai judesiui labai svarbūs, nors tarpusavyje gali būti nesusiję: galima pasižymėti greita reakcija, bet būtų lėtų judesių ir atvirkščiai.

Būtina skirti greitumą ir greitį. Greitumą vadiname fizine ypatybe, o greitis yra tik tos ypatybės kiekybinė pusė, matuojama nueitu keliu per laiko vienetą (cm/s). Reakcijos greitis itin reikšmingas judesio pradžioje.

Taigi gretį sudaro trys elementai.

Pirmasis – psichomotorinės reakcijos greitis. Psichomotorine reakcija vadinamas laiko tarpas nuo receptoriaus padirginimo iki raumens susitraukimo pradžios. Psichomotorinės reakcijos greitis ypač svarbus bėgant trumpus nuotolius.

Antrasis – maksimalus judesių dažnumas, priklausantis nuo centrinės nervų sistemos paslankumo, motorinių centrų gebėjimo greitai pereiti iš dirginimo į slopinimą ir atvirkščiai.

Trečiasis – raumens susitraukimo greitis, t. y. vienkartinio judesio greitis, kuris priklauso nuo siunčiamų iš centrinės nervų sistemos į raumenį impulsų dydžio, nuo raumens gebėjimo tuos impulsus priimti, taip pat nuo raumens treniruotumo, jėgos, mechaninės energijos gamybos greičio pačiame raumenyje.

Greitumo treniruočių krūvis ir metodai

Greitumą ugdančios treniruotės lemiamas veiksnys – didelis (net iki maksimalaus) judesių intensyvumas. Tokioje treniruotėje, mobilizuodamas visas savo jėgas, sportininkas turi stengtis pasiekti maksimalų greitį arba jį viršyti. Kaip tai pavyks, priklauso nuo sportininko techninio pasirengimo.

Ugdant greitumo ypatybę labai svarbu įvertinti ir tokį krūvio komponentą, kaip poveikio trukmė. Norint nustatyti optimalią greitumo pratimo trukmę būtina žinoti, kokia yra individuali laiko trukmė maksimaliam greičiui pasiekti bei kiek gali išlaikyti sportininkas maksimalų arba artimą maksimaliam greitį.

Ne mažiau svarbus krūvio komponentas yra poilsio trukmė. Poilsio intervalai tarp krūvio turi skatinti optimalų darbingumo atsistatymą. Būtina, kad pieno rūgšties koncentracija skeleto raumenyse, pasiekusi maksimumą praėjus 2—3 minutėms po krūvio, iš esmės sumažėtų. Atsistatymo trukmė gali svyruoti nuo 4 iki 6 minučių. Tai priklauso nuo krūvio intensyvumo, poilsio trukmės ir individualių organizmų atsistatymo savybių. Tai – orientacinės ribos, kurias kai kada galima peržengti.

Krūvio kiekis – tai taip pat vienas iš komponentų, lemiančių sėkmingą greitumo lavėjimą. Maksimalaus intensyvumo krūvio kiekis dėl didelio nervų sistemos bei periferinio nervų ir raumenų aparato apkrovimo palyginti nedidelis tiek vienoje treniruotėje, tiek visoje serijoje pratybų. Tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti ir į sportininko individualias savybes. Per vieną treniruotę maksimalaus intensyvumo krūvis vidutiniškai pakartojamas nuo 5 iki 10 kartų.

Mikrociklo metu (net ir per varžybas) greitumas ugdomas treniruojantis ne daugiau kaip 2 – 4 kartus per savaitę. Labai svarbu gerai išmokti greitumą lavinančius pratimus (bėgimas smulkiu žingsneliu, bėgimas aukštai keliant kelius ir kt.) ir juos atlikti tiksliai, dideliu greičiu.

Kai kurios psichologinės rekomendacijos

greitumui ugdyti

Šių rekomendacijų esmę sudaro greitumo psichologinės struktūros komponentų įsisąmoninimas, taip pat papildomų orientyrų judesio laiko parametrams įvaldyti nuolatinis ieškojimas. Bendra sąlyga yra motyvaciniai-emociniai veiksniai, veiksmingi taikant varžybų metodą. Esant emociniam pakilimui, greičiau mobilizuojamos maksimalios valios pastangos didžiausiam greičiui pasiekti. Gera pramakšta taip pat yra būtina psichologinė greitumo ugdymo sąlyga. Jos metu galima atlikti greitumą ugdančius arba judesių dažnumą didinančius pratimus.

Pateikiamos rekomendacijų grupės sudarytos pagal jų psichologinę paskirtį. Į tą skirstymą reikia žiūrėti kaip į sąlyginį: daugelis rekomendacijų gali turėti kitą paskirtį.

Didesnio greičio jutimo ir vaizdinio formavimas

Greičio, didesnio už bet kada sportininko pasiektą greitį, pojūtis yra subjektyvus orientyras, padedantis mobilizuoti pastangas greičiui padidinti.

Didesnio greičio jutimui ir vaizdiniui susiformuoti padeda jo įsisąmoninimas:

– darant greitesnius judesius (didesniu dažniu) partneriui padedant ar naudojant specialius traukius;

– bėgant pavėjui, bėgant nedidesne kaip 2 – 3˚ nuokalne ir t. t.;

– pagreitinant judesį pagalbinėmis priemonėmis.

Visi šie pratimai neleidžia stabilizuotis judesių greičiui, susidaryti dinaminiam stereotipui, kurį būna nelengva įveikti didinant greitį.

Didesnio greičio jutimo orientyras neturi
pranokti maksimalaus neseniai pasiekto greičio, viršyti tik tiek, kad sportininkas justų realią galimybę jį pasiekti. Antraip pageidaujamo efekto nebus, gali prasidėti traumos.

Psichinių procesų greičio lavinimas

1. Tobulinti sprinterio gebėjimą greitai perkelti ir paskirstyti dėmesį.

2. Lavinti sprinterio sensorinius-percepcinius gebėjimus, t. y. greitai ir tiksliai pastebėti varžovo parengiamuosius judesius sportiniam veiksmui atlikti.

3. Lavinti gaunamos informacijos apdorojimo tikslumą ir spartą greitam sprendimui apie varžovo ketinamus daryti veiksmus iš jo elgesio, balso, mimikos, parengiamųjų veiksmų ir t. t.

4. Tobulinti sprinterio taktinį mąstymą.

Visus šiuos gebėjimus, kitus pažintinius psichinius procesus, jų greitį ugdo specialūs pratimai, ypač judrieji ir sporto žaidimai, kai padidinami reikalavimai dėmesiui, suvokimui, mąstymui.

Metodinės rekomendacijos

judesio greičiui ugdyti

Ilgametė sportinė patirtis rodo, kad iš visų fizinių savybių lėčiausiai lavėja greitumas.

Jaunųjų sprinterių metinį rengimo ciklą turėtų sudaryti du puscikliai, kurių kiekvienas apimtų parengiamąjį ir varžybų periodus. Norint pasiekti aukščiausią specialų darbingumą per pagrindines varžybas, tikslinga tokia metinio ciklo treniruočių periodizacija.

Pirmasis parengiamasis periodas skirstomas į du etapus: bendrojo rengimo (bazinį), trunkantį 6 savaites, ir specialiojo rengimo, trunkantį 4 savaites. Pirmasis varžybų periodas tęsiasi 7 savaites, jaunieji bėgikai dalyvauja 4 – 6 varžybose. Antrasis parengiamasis periodas susideda taip pat iš dviejų etapų: bendrojo rengimo (6 savaitės) ir specialiojo rengimo (4 savaitės). Antrasis varžybų periodas trunka net 22 savaites, jį galima padalyti į tris etapus: ankstyvąjį varžybų (9 savaitės), specialiojo rengimo (4 savaitės) ir pagrindinį varžybų (9 savaitės).

11 – 17 amžiaus grupėms visais metinio ciklo periodais numatomi tokie uždaviniai: visapusiškas fizinis rengimas, lengvosios atletikos specialių parengiamųjų pratimų mokymas, pagrindinių fizinių savybių ugdymas.

Greitumas ir jį lemiantys veiksniai

Greitumas – žmogaus ypatybė atlikti judesius, veiksmus tam tikromis sąlygomis per trumpiausią laiką.

Skiriami šie greitumo požymiai:

1) vienkartinis judesio greitis;

2) judesių dažnumas;

3) reakcijos laikas.

Yra skiriamos šios greitumo rūšys:

1) didžiausiasis greitumas,

2) greitumo jėga,

3) greitumo ištvermė.

Greitumą lemia keletas veiksnių.

1. Nervinių procesų paslankumas, t. y. kaip greitai raumenų jaudinimą keičia slopinimas, ir atvirkščiai. Nuo šio veiksmo priklauso raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo greitumas.

2. Raumenų jėgos išugdymo lygis. Daugelio sporto šakų judesius reikia atlikti ir greitai, ir didele raumenų jėga. Tokie turi būti sprinto bėgiko ar šuolininko atsispyrimai, krepšininko judesiai kovojant dėl kamuolio ir pan. Pagerinus jėgos rodiklius, šiuos judesius galima atlikti greičiau, sėkmingiau. Geri jėgos rodikliai leidžia padidinti judesių greitumą ir dažnumą.

3. Raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas. Specialiais pratimais galima padidinti raumenų elastingumą, sumažinti raumenų antagonistų pasipriešinimą ir pagerinti sąnarių paslankumą. Tai ypač svarbu atliekant didelės amplitudės judesį.

4. Sporto technikos tobulumas. Įvaldžius racionalią judesių formą, lengva padidinti jų greitį. Ypač svarbus yra gebėjimas atpalaiduoti raumenis antagonistus. Ši ypatybė padeda lengvai, be įtampos ir susikaustymo atlikti judesį, tobulai įvaldyti sporto techniką esant dideliam greičiui.

5. Ištvermės išugdymo lygis. Daugelyje sporto šakų didžiasiąjį judesių greitį reikia išlaikyti ilgesnį laiką. Tam reikia specialiosios ištvermės. Labai geri ištvermės rodikliai taip pat padeda didinti judesių greitį bei tempą.

6. Valios savybės. Atliekant judesius didžiausiuoju greičiu, svarbu sutelkti valios pastangas užduočiai įvykdyti. Valios pastangos padidina efektorinių nervinių impulsų dažnumą, o tai savo ruožtu leidžia pagreitinti judesius. Daug lemia kovinga priešstartinė būsena.

7. Biocheminiai vyksmai raumenyse. Svarbu, kiek raumenyse yra energinių medžiagų (ATF ir kreatinfosfato) atsargų, koks ATF skilimo ir ATF resintezės greitis. Įveikiant didžiausiojo intensyvumo krūvį (500 m bėgimas), organizmas stokoja deguonies (O2), dėl to kraujyje pagausėja pieno rūgšties. Organizmo buferinių sistemų pajėgumas greitai pašalinti deguonies trūkumą yra labai reikšmingas atliekant įvairius greitumo pratimus.

Greitumas, jo raiškos formos ir jį lemiantys veiksniai matyti 1 lentelėje.

1. Receptoriaus padirginimas

2. Nervinių impulsų sklidimo greitis nuo receptoriaus iki smegenų sensorinės zonos

3. Impulsų priėmimas ir perdavimas į judėjimo zoną

4. Impulsų kelias iš sensorinės zonos į judėjimo

5. Impulsų priėmimas judėjimo zonoje ir siuntimas į raumenis

6. Impulsų kelias judėjimo nervais iki raumenų

7. Impulsų priėmimas raumenyje

8. Mechaninės energijos gamyba raumenyje ir raumenų susitraukimo pradžia

Judesio reakcijas sudaro:

1. Sensorinė fazė – trunkanti nuo signalo atsiradimo momento iki pirmųjų raumenų aktyvumo požymių.

2. Priešmotorinė fazė – elektromechaninis tarpsnis tęsiasi nuo elektrinio raumenų aktyvumo atsiradimo
iki judesio pradžios. Šis tarpsnis yra stabiliausias ir trunka 0,025 – 0,06 sek.

3. Judėjimo fazė – trunka nuo judesio pradžios iki jo pabaigos (pvz., smūgis į kamuolį).

Įvairūs vieno žmogaus receptoriai (regos, klausos, proprioreceptoriai ir kt.) gali būti nevienodo dirglumo. Pasitaiko, kad vienas žmogus geriau reaguoja į šviesos dirgiklius, bet blogiau į garso, arba atvirkščiai. Be to, gali skirtis nervinio impulso sklidimo neuronų aksonais greitis – šis rodiklis labai priklauso nuo aksonų storio (kuo storesnis aksonas, tuo greičiau sklinda nervinis impulsas).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1554 žodžiai iš 5179 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.