Grįžusių iš įkalinimo įstaigų žmonių adaptacijos visuomenėje problemos
5 (100%) 1 vote

Grįžusių iš įkalinimo įstaigų žmonių adaptacijos visuomenėje problemos

11

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje egzistuja be galo daug prblemų: savižudybės, alkoholizmas, emigracija, narkomanija, smurtas, bedarbystė ir t.t. Kiekvienas iš šių išvardintų aspektų yra savaip sudėtingas ir savaip svarbus. Tačiau yra dar viena , ne mažiau svarbi problema. Tai asmenų grįžusiu iš įkalinimo įstaigų adaptacija visuomenėje. Visuomenėje, kuri dažniausiai yra priešiškai nusiteikusi buvusių kalinių atžvilgiu. Toks nusiteikimas padalina visuomenę į dvi konfliktuojančias puses (į buvusius kalinius ir asmenis, kurie turi neigiamą požiūri į juos). Tai primena kovą, kurioje nebūna nugalėtojų. Šiuo atveju abi pusės nukenčia. Buvęs kalinys grįžes iš kalėjimo susiduria su labai daug problemų. Jis negauna darbo, kartais net neturi, kur gyventi, nuo jo būna nusisukusi šeima, o didžioji visuomenės dalis yra abejinga. Įšėjęs į laisvę kalėjęs asmuo pasijunta atstumtas ir ignoruojamas. Tai gali jį paskatinti vėl nusikalsti. Taigi, šis procesas primena užburtą ratą. Buvusių kalinių adaptacija – aktuali Lietuvos socialinė problema. Ši problema yra svarbi visų pirma todėl, kad nuteistųjų skaičius Lietuvoje vis nemažėja. Nemažai kalinčių asmenų patenka į kalėjimą net po antrą, trečia kartą. Atrodytų, kad asmuo, padaręs nusikaltimą ir išbuvęs kalėjime jam skirtą laiką, tarsi išperka savo kaltę ir tampa lygiu su laisvėje esančiais žmonėmis, tačiau, kodėl tada žmonės grįžę iš kalėjimo susiduria su priešiška visuomene, sunkiomis įsidarbinimo galimybėmis, ignoravimu, netoliarancija ir net psichologiniu izoliavimu? Kodėl dauguma žmonių yra susidarę nuomonę, kad buvęs kalinys negali pasikeisti, ir ar patys kalėję asmenys pakankamai turi motivacijos integruotis į visuomenę?

Šios esė objektas – buvusių kalinių adaptacinės problemos. Esė tikslas – atskleisti buvusių kalinių adaptacines problemas.

Teorinėje dalyje pirmiausia aptarsiu visuomenėje vyraujantį požiūrį į buvusius kalinius, tada paminėsiu problemas, su kuriomis susiduria kalėję asmenys ir pabaigoje įvertinsiu pagalbą, kurios sulaukia žmogus išėjęs iš įkalinimo įstaigos.

Teorinė dalis

Visuomenės požiūris į buvusius kalinius.

Išėjęs į laisvę, kalinys patenka į ganėtinai nepalankiai jo atžvilgiu nusiteikusią aplinką. Nuteistas asmuo patenka į kalėjimo aplinką. Kalėjime, deja, egzistuoja tam tikra kalėjimo subkultūra , kurios sudedamosios dalys yra elgesys, kalbos manieros, išvaizda, pažiūros. Patekęs į kalėjimą, jis turi adaptuotis, nes kitu atveju kalinio gyvenimas gali tapti sunkiai pakeliamu. Tokia prievartinė adaptacija nori nenori kalinį paverčia kalinių subkultūros atstovu. Kalinių subkultūros atstovai, ypač, jeigu ilgai sėdėję, išėję į laisvę, visuomenėje tampa išskirtinais žmonėmis. Dažniausiai kaliniai atpažįstami dėl išvaizdos: tatuiruotės, dantys, dažnai ir apranga signalizuoja aplinkiniams, kad asmuo yra sėdėjęs. Antroje vietoje yra elgesys, kalba, elgesio manieros, pomėgiai gali išduoti buvusi kalinį. Visa tai paverčia kalėjusį asmenį atstumenčiu visuomenės akyse, todėl ir kyla neigiamas požiūris į tokius asmenis.

Visuomenė buvusius kalinius linkusi apibūdinti stereotipiškai, dažniausiai neigiamai. Iš buvusių kalinių tikimasi tam tikro stereotipinio elgesio; visuomenė dažnai sudaro tokias sąligas, kad kalinys negali pasielgti kitaip, nei iš jo buvo tikėtasi, tuo patvirtindami visuomenės sukurtus stereotipus. Tokiu būdu sukuriamos prielaidos kalinių diskriminacijai. Kalinių diskriminavimo priežastimi gali būti ir visuomenės noras apsiginti nuo nerimo, įtampos, tuo būdu bandant padidinti savo vertę.

Žinoma, ne visi žmonės turi neigiamą požiūri į kalėjusius asmenis. Internete padaryta apklausa “Ar kalėjęs žmogus jau nebe žmogus?” parodė, kad yra asmenų, kurie nesmerkia kalinių: “Na, niekad nemaniau, kad teistas žmogus, jau nebežmogus…Tiesiog žinojau, kad jis padarė kiek didesnę klaidą, nei aš darau kasdien…” arba: “Kodėl žmonės juos taip atstumia? Kodėl mes ir tie, kurie darome klaidas, nemokame jiems atleisti ir padėti atsistoti į doros kelią, juk patys nesame šventieji, mokame teisti, o kaip supratimas ir atleidimas. Juk patys gyvenyme esame padarę daug klaidų, didesnių ar mažesnių.”. Mano nuomone, šie žodžiai nėra visai teisingi, nes kalėjusių asmenų klaidos žymiai didesnės nei tos, kurias mes darom kasdien, juk kai kurie nusikaltimai būna ypač žiaurus. Aisku, tai taip pat nereiškia, kad buvęs kalinys negali pasikeisti į gerąją pusę, bet aš manau, kad tokių būna labia nedaug, ypač tu asmenų tarpę, kurie padarę sunkų nusikaltimą (žmogaus sužalojimas, žmogžudystė, seksualinė prievarta ir pan.)

Kalėjusių asmenų problemos.

Išėjęs į laisvę, buvęs kalinys susiduria su be galo daug problemų: neturi darbo, būsto, jo išsilavinimas dažniausiai yra menkas, bankai nesuteikia paskolos , o artimieji dažniausiai nutraukia ryšius su buvusiu kaliniu. Visuomenė tokį asmenį linkusi ignoruoti, todėl tikėtina, kad nesulaukęs tinkamos pagalbos buvęs kalinys įvykdys naują nusikaltimą.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 800 žodžiai iš 1539 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.