Grožio kultas visuomeneje
5 (100%) 1 vote

Grožio kultas visuomeneje

TURINYS

ĮVADAS 1

1.GROŽIO SUVOKIMAS 2

1.1Tas nekeičiamai besikeičiantis idealas 2

1.1.1 Lietuvos žurnalistikos į taka jaunimui 3

1.1.2. Požiūris į save 4

1.2. Grožio estetika skirtingomis epochomis 5

1.2.1. Senovės Graikijos ir Senovės Romos grožio samprata 7

1.2.2. Grožio kanonai nuo Viduramžio iki XIX amžiaus 8

1.2.3. Moterims, kad taptų gražesnėmis ir protingesnėmis reikėjo prieštarauti gamtai 12

1.3. Patrauklumas 12

1.3.1. Patrauklumo svarba žmogaus gyvenime 13

1.4. Plastinė chirurgija. Už ir Prieš 13

1.4.1. Ar plastinės operacijos kelia grėsmę sveikatai? 14

1.4.3. Galimų plastinių operacijų sąrašas 15

1.4.4 Plastinių operacijų kainos 16

2. GROŽIO KULTAS VYRAUJANTIS VISUOMENĖJE 18

2.1 Atlikto tyrimo analizė 18

IŠVADOS 26

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 27

PRIEDAS 28

ĮVADAS

Grožis – tai labiausiai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, transformuojasi įtakojamas įvairiausiu faktorių. Grožis nuolat reikalauja pastangų ir netgi aukų. Jam reikalingas pastovus dėmesys ir puoselėjimas Tai pat jis nuolat balansuoja ant ribos, kuria peržengus grožis atgimsta bjaurumo pavidale. Jis atsiranda savaime užimdamas taip ilgai saugojama grožio vieta. Bet dažnai grožis pats užleidžia vieta bjaurumui, tam kad bjaurumo akivaizdoje žmones pradėtu iš naujo vertinti, puoselėti ir branginti groži. „Grožis susijęs su dvasine sveikata. Jei žmogus sutaria su savimi, jaučiasi ramus, jis yra ir gražus, ir sveikas. Darna, ramybė, vidinė harmonija – siekiamybė. Be to, svarbu jausti saiko jausmą. Man patinka laikytis tam tikro asketizmo, mūsų namuose mažai daiktų. Kai kažko yra labai daug, aplanko sumaištis, o ji sielą apsunkina.”

Amžiais žmonės bandė pasiekti tobulo grožio viršūnę, tam kad pajausti pilnavertį estetinį pasitenkinimą.

Aklas pasiaukojimas siekiant priartėti prie grožio etalono, neretai įtakojo fetišo atsiradimą, idealų garbinimą, sudievinimą, asmenybes praradimą, destrukciją, galų gale toks apsėdimas mintimi apie grožį pagimdydavo tikru tikriausią bjaurumą. Grožio transformacija į bjaurumą galima pastebėti kiekvienoje epochoje, kiekvienoje gyvenimo srityje: mene, madoje, literatūroje ir t.t .

Turbūt kiekvienas žmogus jaučiasi daugiau ar mažiau laimingas ir lydimas sėkmės, atsižvelgiant į tai, kaip klostosi jo santykiai su kitais žmonėmis, kokių įspūdžių tenka daugiau patirti bendraujant su priešingos lyties individais. Šioje gyvenimo srityje daug ką lemia tokia individualybės pusė kaip išvaizda, veido ir kūno grožis, nuo to priklausantis išorinis patrauklumas.

Kasdien „po grožio peiliu“ savanoriškai gulasi tūkstančiai žmonių. Daugiausia tam, kad ramiau galėtų žiūrėti į kasdien besikeičiančias dienos gražuoles iš savaitinių žurnalų viršelių ir kad nugalėtų gaižią širdperšą dėl nepasitikėjimo savimi, artimo išdavystės, nepavykusios karjeros, ir dar tūkstantis ir viena priežastis. Kiekviena jų unikali ir nepakartojama.

Šio kursinio darbo tikslas: yra atskleisti grožio svarbą žmonių gyvenime.

Uždaviniai:

 Išsiaiškinti kas yra grožis;

 Sužynoti kas įtakoja žmones atrodyti gražiai;

 Kas yra plastinė hirurgija;

 Koks Lietuvoje vyrauja grožio kultas.1. GROŽIO SUVOKIMAS

1.1 Tas nekeičiamai besikeičiantis idealas

Geriausiai parodantis grožio evoliucija ir transformacija amžiams bėgant – tai moters kūnas. Nes

O, tas idealas per amžius keitėsi labai kardinaliai.Įvairių tautų grožio kanonai galėjo skirtis, kaip diena ir naktis , kaip juoda ir balta. Storos ir laibos, aukštos ir žemos. Skirtingu kūno sudėjimu moterys egzistavo ir dar ilgai egzistuos. Tačiau jos visos turi šansą būti gražiomis ir patraukliomis.

Ir tie keli “amžino grožio etalonai” greičiausia priskiriami ne grožiui o sveikatai: simetriški bruožai, švari oda, žaižaruojančios akys.

Jaunystės ir grožio kultas egzistuoja kiekviename iš mūsų – kaip vertybė, siekiamybė, galų gale kaip estetinio pasitenkinimo šaltinis. Kol esi jauna, natūraliai jautiesi šito pasaulio dalis, todėl ir bandymai apibrėžti tai kaip kažkokį socialinį reiškinį atrodo juokingi ir beprasmiški. Bet su amžium pradeda kitaip atrodyti… Tarkime, kai Tau 38, kai gyveni tokį gyvenimą, kokio visada ir norėjai. Turi mėgstamą darbą, šeimą, pinigų, ir, kas labai svarbu, finansiškai užtikrintą ateitį. Ir vis tiek jauti, kaip pamažu atsėlina senatvės baimė… pradedi suprasti, kad visi anksčiau išvardinti dalykai negali kompensuoti nei blėstančio grožio, nei siautulingo, gaivališko požiūrio į gyvenimą. Tiesiog prieš savo valią tampi nuobodi, kantri ir išmintinga. Nežina, ar tai vertingos savybės šiandieniame dinamiškame pasaulyje, kai kiekvieną dieną gyvenimą pradedi tarsi iš naujo – tokia nepastovi ta realybė…Pats keisčiausias yra kankinantis virsmas – kai iš aktyvios kasdienybės scenos artistės tampi veiksmų planuotoja ir stebėtoja. Gyvenimas priverčia atlikti vaidmenis, atitinkančius amžių, norime mes to, ar ne. Tas neišvengiamybės jausmas ir yra baisiausias, ir nezinia,ar pajegsi su juo susitaikyti…

1.1.1 Lietuvos žurnalistikos į taka jaunimui

Pavarčius keletą Lietuvos žurnalų, skirtų jaunoms merginoms bei moterims, neįmanoma nesusidaryti įspūdžio, jog visi jie
stengiasi primesti savo skaitytojoms seksualios blondinės idealą.

Išėjus į miestą dargi tenka pripažinti, jog tai jiems kuo puikiausiai pavyksta. Jaunos merginos Lietuvoje iš tikrųjų atrodo įspūdingai, tačiau ne visada gerąja šio žodžio prasme. Per daug kosmetikos, aptempti rūbai, daugybę kartų keista plaukų spalva… Tai tampa kasdienybe.

Savaime iškyla klausimas – kur veda toks Lietuvos žurnalistikoje formuojamas moters idealas? Ar mes tampame „prostitučių“ šalimi? Kam naudingas toks „prostitutiškas“ jaunos lietuvaitės įvaizdis?

Egzistuoja mada, kuriai grožis – išlikimo klausimas. Jos pagrindinis siekis – išlikti, todėl ji kuria ir verčia žmones tikėti tuo, ką ji kuria. Mada kuria grožį, ji pasako, kas yra gražu, o kas ne, taip savotiškai sutalpindama grožį į tam tikrus rėmus, bei paversdama jį vienu iš daugelio daiktų, kuriuos galima nusipirkti. Tokia konvencinė grožio sąvoka yra taip įsitvirtinusi Lietuvos žmonių sąmonėje, jog neretai susidaro įspūdis tarytum svarbiausia yra grožis (ir būtent toks, kaip kaip kažkas jį apibrėžia), nes su juo ateina visa kita. Grožis yra toks aktualus, jog net maža mergaitė, paklausta, kuo užaugusi norėtų tapti, greičiausiai atsakys, kad „lėle Barbe“.

Lietuvoje egzistuoja grožio kultas. Moterims įkalta į galvą, kad taip, kaip jos atrodo atsikėlusios ryte, išeiti į gatvę jokiu būdu negalima. Merginos tiesinasi natūraliai garbanotus plaukus, jei žurnalistikoje parašyta, jog šį sezoną madingi tiesūs plaukai. Jos visos vaikšto nusidažiusios juos raudonai, jei tame pačiame žurnale parašyta, jog būtent raudona spalva madingiausia. Nebelieka klausimo, kas tinka, o kas netinka? Žurnalai masiškai gamina vienodą moters idealo modelį, primesdami jį visuomenei.Kartu galima pastebėti akivaizdžią nuogo kūno kulto įsigalėjimo tendenciją. Tarytum egzistuotų šūkis: „Kuo atviriau, tuo seksualiau, kuo seksualiau, tuo patraukliau, kuo patraukliau, tuo tau pačiam (nors tai iš esmės taikoma tik moterims), geriau gyventi“.Dr. D. Marcinkevičienės išsakyta mintis, jog „nei viename Vakarų Europos ar Amerikos universitete nepamatysi tokių studenčių kaip Lietuvoje“, verčia susimąstyti apie tokio reiškinio priežastis. Kodėl jaunos lietuvaitės įvaizdis darosi „prostitutiškas“? Ar galima šią tendenciją paaiškinti vien tik žurnalistikos įtaka? Moteris Lietuvoje tapo preke, tačiau ne todėl, kad ją tokia būtų pavertusi pasaulyje ar Lietuvoje vyraujanti mados tendencija. Ir ne todėl, kad Vakarai primetė jai tokį vaidmenį, vadovaudamiesi pragmatiniais sumetimais. „Moterys puošiasi prieš moteris, nes vyksta nuožmi konkurencija… dėl vyrų, pinigų, šypsenos, darbo, ir t.t. Aš asmeniškai nesu patenkinta savimi, tačiau į tai nekreipiu pernelyg daug dėmesio. Puošiuosi ir dažausi tam, kad sau atrodyčiau patraukli. Taip įgaunu pasitikėjimo savimi.“ Bet kodėl lietuvaitės ypatingai įdomiai „kovoja“ dėl dėmesio, pristatydamos save kaip prekę, kurią galima nusipirkti? Viena iš priežasčių greičiausiai yra ta, jog Lietuvos vyrai nevertina lietuvių moterų. „Šiuo metu moteris verta tiek, kiek ji turi ant savo kūno, kiek kilogramų numetė, kaip atrodo, kiek kremų naudoja, ar padarė karjerą, kiek turi meilužių. “Moterys Lietuvoje yra įsitikinusios, jog „jeigu panelė nesusitvarkiusi, turiu omenyje, nepasidažiusi, gerai neapsirengusi, tai jai kaip ir nėra šansų susirasti vaikiną. Nebent tas vaikinas – „lodaris“, kuris gyvenime buvo pažinojęs vos kelias moteris“. Galima daryti vieną išvadą – Lietuvos periodika nėra pagrindinis šaltinis, formuojantis dabar įsitvirtinusį lietuvaičių įvaizdį. Tai pagrįsti nėra sunku dar kelias faktais. Mada atkeliauja į Lietuvą iš tolimų pasaulio kampelių. Iš to tiesiogiai galima daryti išvadą, jog ta pati mados tendencija perskrieja visą pasaulį (arba didelę jo dalį). Tai jeigu spauda bei televizija iš tiesų daro tokią didelę įtaką moterų išvaizdai bei elgesiui, tuomet visos pasaulio moterys turėtų atrodyti panašiai. Jeigu teigtumėme, jog Lietuvos jaunos merginos „prostitutėja“, turėtumėme taip pat teigti, jog viso pasaulio jaunos merginos „prostitutėja“. Čia ir iškyla keblumų, nes paskutiniojo sakinio teiginys yra aiškiai neteisingas. Mes iš esmės negalėtumėme lyginti JAV, Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų valstybių rengimosi stiliaus, nes jis per daug stipriai skiriasi. Tai kodėl tuomet Lietuva pasižymi savo „fifočkomis“? Kas sąlygoja, jog būtent Lietuvos jaunos merginos yra vienos iš tų, kurios mano, kad tik rodydamos kuo daugiau nuogo kūno, kuo daugiau dažydamosis, avėdamos kuo aukštesnius aukštakulnius, kuo dažniau keisdamos savo plaukų spalvą ir apskritai kiekvieną sekundę tik ir besirūpindamos savo išvaizda, sugebės ko nors pasiekti gyvenime? Lietuvoje vyrauja savęs puoselėjimo kultas. Merginos yra mokomos, jog be veidrodėlio, pudros ir tušo į gatvę verčiau neiti. Išlieka tas pats opus klausimas, į kurį, deja, ,,aš“ nesugeba atsakyti. Kodėl lietuvės yra tokios imlios žurnalų kuriamiems įvaizdžiams? Kodėl tokia didelė dauguma jų save pateikia kaip prekę? Kodėl daugelis kitų valstybių, kuriose yra platinami tie patys žurnalai, nepasižymi tokiomis „fifačkomis“, kokiomis pasižymi Lietuva? Kas tai sąlygoja?
bandyti ieškoti priežasčių, suradus kitas valstybes, kuriose skatinamas kūniškumas. Greičiausiai vienos iš tokių yra Rusija, Lenkija. Iškyla tik viena idėja – pokomunistinėse valstybėse, kuriose moteris niekada nebuvo vertinama taip, kaip turėtų būti, žmonių pasąmonėje išliko toks savotiškas moters stereotipas, t.y., kad moteris nelabai ko verta, kad ji tėra silpnoji lytis.Greičiausiai šiose valstybėse moterys dar nejaučia tikrosios savo vertės, nesupranta savo vaidmens. Jos netiki, jog pačios gali ir turi kažkam vadovauti, jog pačios gali siekti karjeros. Tuomet išaiškėtų priežastys, kodėl išsivysčiusiose Vakarų valstybėse moterys, eidamos į parduotuvę nusipirkti pieno, nesipuošia, tarytum eitų į draugo gimimo dieną, ir nesidažo taip, tarytum jos lauktų fotosesija žurnalo viršeliui (o visa tai, kas be ko, vyksta Lietuvoje). Ekonomiškai turtingų Vakarų valstybių moterys žino savo vertę. Jos nesigadina sau gyvenimo dėl iškilusio spuogo ir neslepia savęs po daugybe sluoksnių pudros. Jos nesistengia rodyti visko, ką joms suteikė gamta, nes jų vertybių hierarchija skiriasi. Ir jos yra laimingos, sveikos, gražios. Galbūt kažkada ir Lietuvoje pasikeis požiūris į moterį. Pačios moters požiūris į save.

1.1.2. Požiūris į save

Keista, bet moteriškuose žurnaluose sunku surasti tokių temų, kurių nesietų moters karjera, grožis ar mada. Vyrauja banalios išorinės žmogaus vertybės, nesigilinama į moters vidinius jausmus. Ten, kur geras seksas ar daug pinigų, daugiau nieko nereikia. Vadinamosios žvaigždės demonstruoja prabangius drabužius, diktuodamos skaitytojų madą. Netgi parduotuvių savininkai naudojasi parodytais jų drabužiais. Kai praeini pro keletą parduotuvių vitrinų, gali atpažinti konkrečią „žvaigždę“, kuri vilkėjo tokius drabužius. Žurnalo skaitytoja net negalvodama griebia už šios aprangos ir siekia tapti panašia į vadinamąją žvaigždę.Taigi aiškėja, kodėl lietuvių moterys seka elito pėdomis. Viena vertus, išlikęs sovietinis požiūris – visada ir visur atrodyti nepriekaištingai, todėl mums nesuvokiama kaip užsienio kurortų restoranuose italės ar portugalės gali pietauti tik su bikiniu ir skraiste ant klubų. Kita vertus, siekiama būti gražiai visuomenei ir pamirštama, jog turi būti patraukli sau, o ne masei, bet ar tik išorinės kūniškos vertybės sudaro tikros moters įvaizdį. Ko gero, vadinamosios žvaigždės sunkiai papasakotų, kokia moteris yra grožinėje literatūroje, o ne moteriškų žurnalų viršeliuose, kokios vidinės vertybės suteikia gyvenimo džiaugsmą.

Akivaizdu, kokia moters vidinė pusė, nusako jos elgesys ir požiūris į gyvenimą. Merginos, kaip išalkusios žinių, griebia lietuviškuosius žurnalus ir ieško patirties. Nors tikros, kitokios moters paveikslų galima rasti ir grožinėje literatūroje. Čia retai aprašomos moters išorinė išvaizda, gilinamasi į vidinius išgyvenimus ir supratimą. Kad ir Paulo Coelho knygose vaizduojama moteris nėra tik įrankis, kurį reikia išoriškai papuošti. Romano „Vienuolika minučių“ veikėja yra prostitutė, jauna mergina, nuobodžiai stumianti dienas neperspektyviame provincijos užkampyje ir vieną dieną paplūdimyje pastebėta turtingo pono, ieškančio šokėjų naktiniam klubui, ryžtasi nuotykiui vykti į išsvajotąjį didmiestį, kur, dirbdama prostitute, sukaupia ne tik nemažai pinigų, bet ir atranda didžiąją gyvenimo meilę, be kita ko, žinoma, turtingą ir gražų. Banalus siužetas, tačiau autorius atskleidžia visiškai kitokią moterį, kantrią, protingą, be kaltės jausmo, su didelėmis ir nemirštančiomis vertybėmis. Jos ėjimo iki gyvenimo laimės nė vienas žingsnis nebuvo žengtas be priežasties. Tokias knygas perskaičius supranti, kad bet kokia tamsi gatvėje vaikštanti moteris gali savo viduje nešiotis daug kartų stipresnes vertybes nei puošni elito ponia.

Iš romano veikėjų dažnai reikia pasimokyti vidinių žmogaus savybių, požiūrio į išorinio kūno pavidalą.Gal iš tiesų grožio kultas egzistuoja ne žmogaus išvaizdoje. Nors kūno dalykai visais laikais nurodė individo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei: pradedant antikos laikų prostitučių tatuiruotėmis bei makiažu ir baigiant šių laikų brangiai kainuojančiomis grožio procedūromis ir operacijomis.

1.2. Grožio estetika skirtingomis epochomis

Daugybė protingų žmonių vis svarstė ir svarstė apie grožio paslaptis ir dėsningumus, apie atsiradimo priežastis viso kas nuostabu. Pavyzdžiui, Bodleris rašė, kad ji sudaryta iš dviejų sudedamųjų dalių – iš nesikeičiančios per amžius vienos paslaptingos, neturinčios tikslaus paaiškinimo, dalies, o kitos, priklausančios nuo laiko diktuojamų kanonų, madų, skonių, aistrų, dalies. Būtina sąlyga “nesikeičiančios grožio dalies” – simetrija, harmonija – kažkas vienijančio įvairovėje. Tai užbaigtumo vieningas vaizdas, atitinkamumas visų bruožų proporcijoms ir gyvybingumo jausmas tuose bruožuose.

Estetinio idealo kitimas liečia ir vieną iš pagrindinių grožio dalių – harmoniją. Nepakartojamos bet skirtingos: egiptiečių valdovė Nefertitė, antikinė Venera, nuostabioji Florencijos gražuole Simoneta, Gogeno gražuolės iš Taiti ir joga užsiimanti, sportiško kūno sudėjimo šiuolaikiška gražuolė – visos jos savo išvaizdoje turi
harmoniją, tokius kiekvienai būdingus proporcingus bruožus, kurie ir sudaro vieningą vaizdą. Natūralu, kad moteriško grožio vertintojais buvo vyrai, ir pirmasis toks vertintojas buvo Trojos valdovo sūnus Parisas (iš graikų mitologijos), Dzeusas jam patikėjo išspręsti Heros, Afines ir Afrodites ginčą dėl grožio. „Ginčo obuolį“ su užrašu „Nuostabiausiai“ – Paris atidavę Afroditei, kuri paskui buvo pagauta naudojant pudra ir lupu dažus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2571 žodžiai iš 8302 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.