Grūdinimasis
5 (100%) 1 vote

Grūdinimasis

Žmogus privalo išmokti gyventi,

nes numirti moka kiekvienas.

Gyvenimas toks, kad pusę jo praleidžiame bręsdami, dirbdami, mažiau turime galimybės rūpintis sveikata. Sulaukus brandos, atrodo, galėtum gyventi padėdamas kitiems, bet vėl žmogų užpuola ligos, jis tampa nepilnavertis, priverstas daugiau galvoti apie save nei apie gyvenimo esmę, liga padaro žmogų egoistą. Jis tampa našta šeimai, visuomenei. Nedaug yra visiškai sveikų žmonių, bet kiekvienas gali savo sveikatą saugoti, ją stiprinti. Sveikata sutelkta gamtoje, t. y. žemėje, vandenyje, ore. Kiekvienas turi galimybę šiomis dovanomis naudotis. Privalome ugdyti valią, protą, jėgą, meilę gamtai. Sveikatos rodikliai gerėja, jei žmogus geba kontroliuoti stresą, neturi žalingų įpročių, sveikai, protingai maitinas,yra aktyvus ir užsigrūdinęs.

Apsisaugoti nuo stresų galima dvejopai. Vienaip reaguodami galime pradėti rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotikus, persidirbti, gali atsirasti savęs gailėjimo, kaltės jausmas. Per ilgesnį laiką, nekontroliuojant savęs, atsiranda pirmieji ligos požymiai.Prie kitokių apsisaugojimo būdų galima priskirti reguliarią mankštą, bendravimą su sau mielais bičiuliais, meditaciją (maldą), realių tikslų siekį, bendravimą su šeimos nariais, geros nuotaikos išsaugojimą.

Visi žmonės yra skirtingi , tad bendro ir vienodo recepto sveikatai išsaugoti ir stiprinti nėra.Štai viena pagrindinė taisyklė, kurią reikia atsiminti –

Viskas “PER” : peršalimas , pervargimas , persikaitinimas , persivalgymas – alina sveikatą, o viskas “NE PER” – sveikatą palaiko ir stiprina.

Tačiau daugelio dirbančių žmonių gyvenimas toks įtemptas, kad nelieka laiko galvoti apie savo sveikatą, ieškoti galimybių jai stiprinti. Būtina siekti būdų ir metodų, kaip išsaugoti didelės žmonių dalies , ypač keturiasdešimtmečių ir vyresniųjų sveikatą , kad jie turėtų pakankamai jėgų pilnaverčiam gyvenimui. Fizinio aktyvumo kompleksinės priemonės : kūno kultūra , grūdinimasis , žaidimai ir kt. turi nepaprastą ugdomąjį poveikį žmogaus asmenybei ir sveikatai.

Grūdinimasis yra laipsniškas organizmo prisitaikymas prie išorinių poveikių, nekenkiantis sveikatai. Jo pagrindą sudaro organizmo termoreguliacinių mechanizmų treniravimas atsparumui prieš neigiamus aplinkos veiksnius įgyti, pirmiausia prieš šaltį. Žmonės pamiršo arba nevertina grūdinimosi , todėl dažnai serga sloga , kvėpavimo takų bei kitomis peršalimo ligomis. Praktikuojant grūdinimąsi, svarbiausia išsaugoti vidinės kūno temperatūros kitimus. Grūdinimasis ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet taip pat palengvina prisitaikymą prie nelengvo, besikeičiančio gyvenimo, garantuoja organizmo veiklos darną. Sveika gyvensena ir grūdinimasis – mūsų geros sveikatos pagrindas.

Žmogus evoliucijos procese grūdinosi spontaniškai, įveikdamas gamtos stichijas. Pusnuogis kūnas buvo nuolat dirginamas besikeičiančios temperatūros, vėjo, vandens, saulės. Gerėjant gyvenimo sąlygoms, organizmas pamažu prarado natūralią būtinybę grūdintis.

Besikeičiantis mūsų krašto klimatas, dažnai darganotas oras yra predisponuojantis faktorius susirgti peršalimo ligomis, kurios sergamumo suvestinėse sudaro net iki 40 procentų atvejų. Galima tvirtinti, kad ir labai užimti žmonės gali ilgai išlikti sveiki, jeigu rastų būdų ir laiko savo sveikatai stiprinti, kol dar nesusirgo. Sveikatą stiprina fizinis aktyvumas, grūdinimasis, gera psichinė būsena. Viskam reikia žinių, patirties, o svarbiausia, noro, nusiteikimo ir valios.

-2-

Kūną puoselėdamas mankštindamasis, orą, vandenį, saulę, – nekainuojančius “vaistus” vartodamas kiekvienas, gali užsigrūdinti. Nereikia sveikatos ieškoti pas gydytojus, sveikatos šaltiniai yra šalia mūsų, reikia tik išmokti jais naudotis. Be natūralių gamtos priemonių organizmui grūdinti , yra siūloma dar ir taikomosios priemonės , pavyzdžiui , bėgiojimas ristele, važinėjimasis dviračiu, masažas (savimasažas), plaukimas ir kt.

Norint pradėti grūdintis, reikia psichologinio nusiteikimo, pasitikėjimo savimi, intereso rinktis grūdinimosi priemonę. Poveikis priklausys nuo pasirinktų grūdinimosi priemonių derinimo ir jų sistemingo taikymo . Būtina laikytis laipsniškumo principo, t. y. ilginti poveikio trukmę , sieti ją su malonumu.

Grūdinimasis vandeniu

Niekam nekelia abejonių šalto vandens nauda sveikatai. Trumpalaikė šalčio dozė suaktyvina medžiagų apykaitos procesus ir apsaugines organizmo funkcijas.

Vandens panaudojimo galimybės labai plačios: apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai, dušas, maudymasis, vaikščiojimas basomis per balas, rasą, sniegą, vonios (pasineriant, gulint, sėdint). Vanduo gali būti įvairiausios temperatūros, kontrastinis, t.y. šaltą keičiant karštu. Grūdinimasis vandeniu atliekamas laipsniškai, stiprinant apsaugines organizmo sistemas. Patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros ir pratintis prie šalto vandens. Iš pradžių grūdintis trumpesnį laiką, po to – nuosekliai jį ilginti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 746 žodžiai iš 2372 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.