Grupė-komanda komandos formavimas
5 (100%) 1 vote

Grupė-komanda komandos formavimas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………….. 3

1. Komandos sąvoka……………………………………………………………………………………………. 4

1.1 Komandos ir grupių skirtumai…………………………………………………. 4

1.2 Komandų klasifikacija…………………………………………………………… 5

2. Komandos ir jų kūrimas…………………………………………………………………………………… 7

2.1 Komandos veiklos organizavimas…………………………………………… 7

2.2 Darbo sistemos ir žmonės………………………………………………………. 8

2.3 Matricinė organizacija…………………………………………………………… 9

2.4 Komandos sandara ir funkcijos……………………………………………… 10 2.4.1 Komandos vidinė sandara………………………………………. 11

2.4.2 Pagrindinės efektyvaus komandinio darbo taisyklės…. 12 2.5 Komandos kūrimas……………………………………………………………… 13 2.6 Komandų vidaus konfliktai………………………………………………….. 14

3. Komandos narių vaidmenys…………………………………………………………………………… 15

4. Komandos nugalėtojos kūrimas……………………………………………………………………….. 16

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………… 17

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………….. 18

Laboratorinio darbo aprašymas…………………………………………………………………………. 19

ĮVADAS

Jei jūsų gynėjas laikysis vienos taisyklių sstemos, o dešinysis puolėjas – kitos, jūs laimėsite nedaug varžybų. Sporto analogijos biznio situacijoms tapo beveik šablonu, bet tiesa yra tai, kad sąlygos yra tikrai panašios. Darbo organizacijoje efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo žaidžiančių komandoje žmonių savybių ir nuo to, kaip sklandžiai jie dirba kartu.

Senasis organizacinės struktūros modelis buvo pagrįstas hierarchijos nuostata, kad organizacijos aukščiausiojo lygio vadovybė žino visus atsakymus ir atsako už organizacijos tikslus bei darbo procesus. Kita vertus, besiformuojantis komandų modelis remiasi naujomis nuostatomis – kad žinios, taigi ir įžvalgumas bei atsakymai gaunami sudėjus visų organizacijos narių sugebėjimus bei žinias, kai jie sutelkiami į komandas.

Komandų fenomenas ypač tinka informacijos technologijų ir globalizacijos erai. Informacijos kanalai ir tinklai sujungia komandas visame žemyne bei pasaulyje, padeda keistis informacija bei kūrybinėmis idėjomis.

Tad kokios komandos, jų sudėtys ir jų „žaidėjai“ gali būti, kuo komanda skiriasi nuo įprastos grupės, kaip suburti darnią komandą?

1. Komandos sąvoka

Komanda vadiname du ir daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo. (5)

Dar komandomis vadinamos efektyvios darbo grupės, kurios yra pasiekusios aukščiausią lygį.

Tačiau tikriausiai geriausiai komandą apibūdintų šis apibrėžimas:

Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti.

Pagrindiniai komandos darbo bruožai yra:

1. bendradarbiavimas,

2. tarpusavio pagalba,

3. vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.

Komandinis darbas yra grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, tačiau jeigu komandą sudaro panašios arba vienodos asmenybės, komandinio darbo efektyvumas krenta, kaip besistengtų komandos nariai bendradarbiauti ir vienas kitam padėti.

Tik įvairių asmenybių bruožų samplaika įgalina komandą dirbti efektyviai, nes tuomet komandos nariai gali mokytis vienas iš kito, papildyti vienas kitą, taip pat, tarp priešingų asmenybių iškylantys konfliktai padeda nesurambėti, diskutuoti ir ieškoti geriausio sprendimo.(4)

Tačiau jei realiai organizacijoje susidariusioje komandoje nuolat vyrautų tik prieštaringos nuotaikos, komandos nariai nuolat tik konfliktuotų ir negalėtų rasti bendros kalbos, komandinio darbo efektyvumas žymiai kristų. Tad komandoje reikalinga pusiausvyra, kurią pasiekti padeda tinkamas jos narių subūrimas.

1.1 Komandų ir grupių skirtumai

Kiekviena komanda būtinai yra grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda. Komanda – tai asmenų grupė, kuri kartu dirba, kad būtų pasiektas bendras tikslas ir patenkinti kiekvieno grupės nario individualūs poreikiai.

Tokią grupę sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės. Tai, kuo jie panašūs tarpusavyje, leidžia jiems būti kartu, o tai, kuo jie skirtingi, daro buvimą kartu vaisingu ir pilnaverčiu. Taigi komanda – daugiau nei grupė žmonių, turinčių bendrą tikslą. Ji – daugiau nei grupės dalių suma.

N.T. Katzenback ir A. Smith aprašė darbo grupių ir komandų skirtumus. Šie skirtumai pateikti 1-oje lentelėje.

Komanda nuo grupės skiriasi dar ir tuo, jog pagrindiniai
komandos darbo principai yra bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba. Kiekvienas komandos narys atlieka konkrečią rolę grupės veikloje, bendrai užduočiai atlikti. Kiekvienas žmogus komandoje yra lygiavertis jos narys. Atsižvelgiant į situaciją, jis turi ir lyderiavimo, ir narystės (dalyvavimo) teisę. Priimant sprendimus, siekiama susitarimo; sprendžia visi komandos nariai.

Grupių ir komandų skirtumai

1 lentelė

Eil. Nr. Darbo grupė Komanda

1 Grupėje yra vienas ryškus jos lyderis. Jis atsako už visos grupės darbo rezultatus. Lyderiavimo atsakomybę pasiskirsto visa komanda

2 Grupės tikslai nėra specifiniai. Jie atitinka bendrus organizacijos tikslus. Komanda turi specifinius, aiškius ją vienijančius tikslus, kitaip taiant, „tikslo jausmą“.

3 Grupės laimėjimai – dažnai individualaus darbo vaisius. Komandos darbo produktas – individualaus ir visos komandos darbo rezultatas.

4 Grupės darbo efektyvumas parodo grupinio darbo rezultatų įtaką kitų organizacijos padalinių veiklai. Komandos efektyvumą nsako tiesioginis jos darbo rezultatų įvertinimas.

5 Grupės darbe egzistuoja akivaizdi individuali atsakomybė. Komandos darbe yra akivaizdi ir individuali, ir visos komandos atsakomybė.

6 Vertinamas ir atlyginamas individualus darbas. Vertinamas ir atlyginamas komandos darbas, taip pat vertinamos individualios pastangos, atliekant bendrą komandos užduotį.

7 Grupės susitikimai trumpi ir neproduktyvūs. Komandos susitikimuose sprendžiamos problemos, atvirai diskutuojama dėl iškilusių problemų.

8 Susitikimuose grupės nariai diskutuoja, nusprendžia, kam nors paveda atlikti darbus. Susitikimuose komanda diskutuoja, nusprendžia ir visi kartu padaro kas reikia. Kiekvienas prisiima rolę pagal pomėgius ir sugebėjimus.

9 Grupė laikosi visuomeninių normų ir įstatymų. Komanda turi savo vidinį elgesio kodeksą: įvairias nerašytas elgesio taisykles ir kt.

10 Grupės struktūra pateikta ją formuojant. Komanda turi savo vidinę struktūrą.

Komandos nariai pasižymi aukšta motyvacija, kai įgyvendinami bendri komandos tikslai, nes jų individualūs tikslai bei poreikiai atitinka komandos poreikius ir tikslus. Tarpasmeniniai santykiai komandoje grindžiami priėmimu, tarpusavio supratimu, abipuse pagarba, pasitikėjimu ir pripažinimu. Komanda yra pajėgi prisitaikyti prie aplinkybių ir aplinkos pasikeitimo, įvertinti savo veiklą, ją keisti, neprarasdama tam tikro efektyvumo lygio. (4)

1.2 Komandų klasifikacija

Organizacijose sukurtos komandos gali būti klasifikuojamos įvairiai, pagal skirtingus kriterijus. D.W. Johnson komandas klasifikuoja į tris tipus:

Problemų sprendimo komandos. Jas sudaro 5 – 12 asmenų, atstovaujančių įvairiems organizacijos padaliniams. Jie susitinka vieną du kartus per savaitę darbo kokybės, efektyvumo bei darbo sąlygų tobulinimo būdams aptarti.

Specialios komandos. Jos rūpinasi darbo reformomis ir naujos technologijos kūrimu bei diegimu, palaiko ryšius su tiekėjais, užsakovais bei lientais, taip pat atlieka atskirų organizacijos funkcijų koordinatoriaus vaidmenį.

Savivaldos komandos. Tai 5 – 15 žmonių, gaminančių tam tikrą produktą ar teikiančių tam tikras paslaugas. Komandos nariai išmoksta atlikti visas užduotis, tad gali keistis tarpusavyje, atlikdami įvairius darbus. Komanda pati prisiima valdymo atsakomybę: žmonės patys reguliuoja darbo bei atostogų laiką, būtinų medžiagų tiekimą, užsakymus ar naujų darbuotojų samdymą. Šios komandos J.A.F. Stoner, R.E.Freeman ir D.R.Gilbert apibūdinamos pagal šias charakteristikas:

• Komanda atsako už „santykinai visą užduotį“.

• Komandos nariai kiekvienas turi įvairių su užduotimi susijusių įgūdžių.

• Komanda turi teisę nustatyti tokiu dalykus kaip darbo metodai, grafikai, skirtingų užduočių skyrimas nariams.

• Grupės kaip visumos atliekamos veiklos rezultatyvumas – atlyginimo ir grįžtamojo ryšio pagrindas.

J.A.F. Stoner, R.E.Freeman ir D.R.Gilbert aiškina, kad ezistuoja du komandų tipai:

Formalias komandas ar grupes sukuria vadovai sąmoningai, joms skiriamos tam tikros užduotys, kad jos padėtų organizacijai siekti tikslų.

Populiariausia formali grupė – komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui.

Kitas formalių komandų tipas – komitetas. Jis yra ilgalaikis ir sprendžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus.

Kokybės būrelis – tam tikros rūšies komanda. Šios komandos susitinka aptarti darbo problemas, išsiaiškinti priežastis, pasitarti dėl sprendimų bei imtis koreguojamų veiksmų. Kai komanda užbaigia savo tyrimus ir suranda sprendimą, ji pateikia siūlymus vadovybei ir personalui.

Kai kurios formalios komandos laikinos. Jas galima vadinti užduoties „pajėgomis“, arba projekto komandomis. Šios komandos sukuriamos spręsti konkrečiai problemai ir paprastai išformuojamos, kai užduotis įvykdoma ar problema išsprendžiama.

Neformalių komandų ar grupių susikuria visur, kur tik susiburia žmonės ir tarpusavyje nuolat bendrauja. Tokių grupių susidaro ir formalioje organizacijos struktūroje. Jų nariai yra linkę aukoti kai kuriuos savo individualius poreikius komandos, kaip visumos, poreikių labui. Lyg ir atsidėkodama už tai komanda juos remia ir gina. Neformalios komandos veikla
gali pakoreguoti organizacijos interesus.

Neformalios komandos atlieka keturias pagrindines funkcijas. Pirmiausia, jos remia ir stiprina savo narių pripažįstamas bendras vertybes ir normas. Antra, jos suteikia savo nariams socialinio pasitenkinimo, padėties ir saugumo jausmą. Neformalios grupės patenkina žmogaus draugystės, paramos ir saugumo poreikius.

Trečia, neformalios grupės padeda savo nariams komunikuoti. Neformalių grupių nariai sužino apie jiems aktualius dalykus savo neformaliais ryšių kanalais, kurie dažnai papildo formaliuosius.

Ketvirta, neformalios grupės padeda spręsti problemas. Jos gali padėti sergančiam ar pavargusiam darbuotojui, arba sugalvoti būdų, padedančių įveikti nuobodulį ir rutiną.

Kai kurios dabartinės komandos turi bruožų, būdingų tiek formalioms, tiek ir neformalioms komandoms. Superkomandos, arba aukšto atlikimo lygio komandos, pavyzdys – grupės, kurias sudaro nuo 3 iki30 darbininkų, atėjusių iš įvairiausių korporacijos veiklos sričių.

2. Komandos ir jų kūrimas

Organizacijos sukurtos tikintis, kad jos leis įveikti bendrą darbą lydintį chaosą. Sukuriama struktūra, skeletas, kuris įgalina formuoti numatomus tarpusavio ryšius tarp individų, technologijų, darbo užduočių ir resursų. Ir kiekvieną kartą, kada iškyla būtinybė apjungti žmonių pastangas, teigiami jų veiklos rezultatai gali būti pasiekti tik betarpiškai taikant vienokią ar kitokią valdymo formą.

Skirtumas tarp organizacijų ir liūdnas dezorganizuotumo pasekmes iliustruoja trumpas sakinio pavyzdys „oužgerezkniulzactacijanata“. Akivaizdu, kad tai tik bereikšmis raidžių kratinys. Pabandykime jį pertvarkyti ir suteikti raidėms prasmę „organizacijaužtikrinarezultatą“. Mes gavome darbinę konstrukciją, kuri, tarp kitko, neatitinka rašybos taisyklių. Bet nedideli pataisymai, paliekant tarp raidžių tarpus, leidžia mums sužinoti, kad tai „organizacija užtikrina rezultatą“. Tikrovėje, teisinga žmonių ir daiktų organizacija turi esminę reikšmę koordinuojant bendros veiklos procesą.

2.1 Komandų veiklos organizavimas

Pagal klasikinę koncepciją darbo proceso elementai paskirstomi tarp padalinių, skyrių, pareigų ir individų, kuriems priskiriamas atitinkamas pareigų kiekis. Šis paskirstymas vykdomas tiesiogiai pagal darbo pasidalinimą ir delegavimą, ko pasekoje formuojasi valdymo hierarchija, kuri gali būti pateikta kaip organizacinė forma, kuri yra paprasta organizacija, susidedanti iš keturių valdymo lygių ir devynių operacinių vienetų.

Kiekvienos organizacijos operacijos ir valdymo struktūra turi specifinius ypatumus.

Klasikinė organizacinė struktūra turi teigiamų ir neigiamų savybių. Ji gali darbuotojui sudaryti palankias sąlygas, bet ji gali ir gniuždyti. Klasikinė struktūra nukreipta į tai, kad būtų įvykdytos darbo užduotys. Tačiau čia egzistuoja žemas psichologinio palaikymo lygis. Dėl to atsiranda būtinybė taikyti tokias valdymo sistemas, kurios užtikrintų ne tik darbo užduoties įvykdymą, bet ir psichologinį palaikymą.

Korektiškas darbų delegavimas ir pasidalinimas formuoja glaudų tarpusavio ryšio tinklą, jungiantį darbuotojus organizacijoje, veikiančioje „kaip laikrodis“. Kiekviename jos lygyje veikia funkcinės komandos, tarpusavyje susijusios su aukštesniais ir žemesniais valdymo lygiais. Kiekvienas organizacijos vadybininkas veikia kaip vienas iš pin-ryšių, palaikančių bendravimą savo grupėje su organizacijos visuma. Tuo atveju, kai visi ryšio pinai veikia nepriekaištingai, organizacija dirba kaip vieninga visuma.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1762 žodžiai iš 5793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.