Grupe organizacijos pagrindas
5 (100%) 1 vote

Grupe organizacijos pagrindas

TURINYS

Įvadas 3

1.Grupės sąvoka, grupių tikslai ir klasifikacija 4

2.Grupės funkcijos organizacijoje 7

3.Grupinio darbo organizavimas 8

Išvados

Literatūra ……. …………………………………………………………………………………………………………………….17

ĮVADAS

Grupių problemos jau seniai yra specialistų tyrimų sritis. Grupėms netrūksta dėmesio ir šiandien. Tai nulemia vis didėjantis visuomenės gyvenimo sudėtingumas, žmonių veiklos diferenciacija dėl mokslo pažangos, technikos bei technologijų sudėtingumo. Kas verčia žmones burtis į įvairius struktūrinius darinius, atsižvelgiant į veiklos kryptis, visuomeninius ryšius? Vis reikšmingesnis tampa ne individo, bet grupės žmonių veiklos rezultatas. Šiuolaikiniam verslui būdinga ir tai, kad įvairiose jo grandyse dominuoja grupinis vadovavimas. Tokią valdymo formą skatina įvairių tipų jungtinė nuosavybė, susiformavusios įvairios struktūros.Grupių vaidmuo žmonių gyvenime didėja dėl to, kad didėja būtinumas priimti grupinius sprendimus. Grupė tai galima sakyti negausi individų grupė, kurios narius jungia bendra socialinė veikla. Grupiniu darbu šiandien domimasi ir dėl to, kad grupės padeda organizacijoms greitai reaguoti ir prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos.

1.GRUPĖS SĄVOKA, GRUPIŲ TIKSLAI IR KLASIFIKACIJA

Grupės sąvoka

Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai).

Svarbiausias iš asmenybės tikslų ir poreikių – socialinis poreikis būti grupės nariu. Dažnai žmogus sutinka dirbti neįdomų ar nemalonų darbą tik dėl to, kad atsidurtų įdomesnėje ir malonesnėje socialinėje aplinkoje, nes jis tikisi ne tiek paties darbo ar atlyginimo už jį, o socialinių privalumų – kontaktų ir bendravimo su kolektyvu.

Papildomas grupės nario apibūdinimas – noras praplėsti savo interesų ratą. Žmogus jaučia, jog tam natūraliausias kelias – dirbti ar bent bendrauti su kitais. Kartais tą jausmą sukelia susivienijimo jėgos pojūtis, tačiau dažniau žmogus suvokia, kad sėkmės galimybių padaugėja, kai daugelis siekia to paties tikslo.

Grupinė dinamika – tai socialinis procesas, kai mažose grupėse bendradarbiauja individai.

Socialinė žmonių grupė – tai vieningai veikiantys žmonės, kurie nuolat sąveikauja. Grupė – sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač – nuo pavienių darbuotojų. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kažkuo daugiau negu paprastas individų sambūris.

Grupės tikslai

Bet kokia grupė visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus užsibrėžtus tikslus, kurie apsprendžia kitas grupės charakteristikas, jos padėtį klasifikacijoje.

Jei grupės tikslas – užtikrinti savo narių socialinę sąveiką, tai ji – draugiška bendrija, primenanti klubą; jei jos tikslas – garantuoti darbą, pagerinti jo sąlygas ar apsaugoti nuo vadovų piktnaudžiavimo, tai bus sąjunga, brolija ar susivienijimas pagal interesus. Jei grupės tikslai religiniai ar politiniai, tai bus religinis ar politinis susivienijimas, susijęs su bažnyčia ar valdžios struktūromis.

Darbo grupių tikslas – atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus, tačiau retai kada grupė užsibrėžusi vieną tikslą. Jų gali būti keletas, ir jie gali vienas kitą papildyti, arba vienas tikslas neturi trukdyti siekti kito. Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti. Be to, bendri grupės tikslai negali kirstis su individualiais atskirų grupės narių tikslais, todėl grupės nariai turi išsiaiškinti, ar kolektyvo tikslai atitinka jų individualius interesus. Kiekviename darbo kolektyve yra du tikslų lygiai, kuriuos vadovas privalo kuo glaudžiau susieti:

1. tikslai, skirti darbo užduotims pasiekti;

2. tikslai asmeniniams poreikiams patenkinti.

Grupių klasifikacija

Grupes galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, tačiau labiausiai priimtinas yra skirstymas į formalias ir neformalias grupes.

Formali grupė – tai grupė, kuri yra viešai identifikuojama ir turi nustatytus tikslus.

Neformali grupė – tai grupė, susidaranti individų bendrų interesų pagrindu.

Vienas pagrindinių išskirtinių formalios grupės bruožų – trumpas jų funkcionavimo laikotarpis. Kai kurioms grupėms skirtas trumpas gyvavimo laikotarpis, nes jos formuojamos trumpalaikių užduočių įvykdymui. Tokios laikinos grupės pavyzdys – vienos kompanijos komiteto nariai, kuriems liepta sudaryti kažkokią programą. Grupės nariai problemas svarsto susirinkimuose arba pasitarimuose.

Organizacijose taip pat būna ilgalaikės darbo grupės, kurių nariai sprendžia tam tikras problemas kaip savo pareigų dalį. Tokias grupes dažnai vadina komandomis.

Formalios grupės sudaromos pagal:

• Nustatytą etatų sąrašą;

• Specialiai nustatytas taisykles;

• Nustatytus organizacijos nuostatus.

Formalių grupių tipai:

1. Vadovo
sudarytos grupės- susideda iš vadovo ir jo tiesioginių pavaldinių( direktorius ir pavaduotojai)

2. Darbo grupės – sudaro darbuotojai, sprendžiantys bendrą uždavinį ir turintys tą pačią užduotį. Šios grupės savarankiškesnės už vadovo sudarytas grupes.

3. Tikslinės paskirties grupės – įvairios komisijos, komitetai, tarybos ir panašiai. Jos kuriamos ir gauna laikinus įgaliojimus kokiai nors vienai ar kelioms problemoms išspręsti.

Už formalių santykių kiekvienoje įmonėje slypi daug sudėtingesnė socialinių sąveikų tarp nedidelių neformalių grupių sistema, kurios daro nemenką įtaką formalių grupių veiklos našumui ir produktyvumui. 1 lentelėje pateikiami skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių.

1 lentelė

Skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių

Palyginimo pagrindas Neformali grupė Formali grupė

Bedri tarpusavio santykiai Neoficialūs Oficialūs

Pagrindinės koncepcijos Valdžia ir politika Teisės ir pareigos

Pagrindinis dėmesys skiriamas Žmogui Pareigybei

Lyderio valdžios šaltinis Deleguojamas vadovybės Kyla iš grupės

Vadovaujamasi Taisyklėmis Savomis normomis

Valdymo šaltiniai Skatinimas ar baudos Sankcijos

Grupės normos bei darbuotojo padėtis joje.

Grupės normos – neformalaus elgesio standartas (nerašytos taisyklės), turėjimas omenyje to, kas turi būti padaryta ir ką nedera daryti, koks elgesys priimtinas, o koks –nepriimtinas. Normų sistema klostosi drauge su grupės struktūros formavimusi. Kiekvieno grupės nario padėtis grupėje laiduoja jam kurį nors vaidmenį. Normos rodo, kaip tą vaidmenį atlikti. Kiekvienas laukia iš aplinkinių tam tikro elgesio ir pats elgiasi taip, kaip tikimasi iš jo. Žmonės įvairiai įsivaizduoja tam tikros grupės nario vaidmenį, todėl įvairiai ir elgiasi.

Formalioje darbo grupėje egzistuoja gamybos normos ir normos, ribojančios kontaktus bei bendravimą su vadovais. Daug aktyvesnis už kolegas ar labai draugiškas su vadovu darbuotojas,dažnai kolektyve sukelia šurmulį.Galima norma, draudžianti familiarumą su vadovu bet kuriomis aplinkybėmis.

Reguliuodamas pavaldinių konfliktus, vadovas privalo suprasti jų priežastis. Tada pagausės sprendimo variantų – galima keisti normas, perkelti nepopuliarų darbuotoją kitur, aptarti problemą su kolektyvu, siekiant padėti suprasti jo raidą, situacijos pokyčius. Neatsižvelgdamas į darbo grupės normas, vadovas gali imtis neadekvačių veiksmų.

Ištikimas laikymasis grupės normų labai svarbus identifikacijai su grupe. Pastebėtas teigiamas ryšys tarp ištikimybės grupei, didžiavimosi ja bei jos narių veiklos produktyvumo. Maža to, atsidavę kolektyvui eiliniai darbuotojai yra geros nuomonės apie savo vadovybę.

Kai atsakomybė už užduoties įvykdymą tenka visai grupei, o ne kuriam nors asmeniui, net kai visos grupės dalyvavimas nebūtinas, ta užduotis atliekama greičiau. Daugelyje valdymo situacijų vadovauti susitelkusiai, draugiškai grupei daug lengviau nei pavieniams darbuotojams.

Grupės veiklos sėkmė – bendras visų jos narių pastangų vaisius. Kiekvieno grupės nario padėtį lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar neigiamas viso kolektyvo įvertinimas, jo normų paisymas.

Žmogaus padėtį grupėje nulemia:

• Profesinio meistriškumo lygis;

• Asmenybės savybės: socialumas, principingumas, pasiaukojimas, teigiamas ir geranoriškas požiūris į kolegas, savarankiškumas, iniciatyvumas, teisingumas ir kt;

• Kiek jis atitinka tai, ko iš jo tikimasi bei reikalaujama; darbuotojo profesionalumo ir asmenybės savybių įtaka jo padėčiai grupėje nėra tiesioginė, ją suponuoja visa sistema susiformavusių grupės normų, vertybių, orientacijos,kolektyvo socialinės krypties pobūdis;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1269 žodžiai iš 4172 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.