TURINYS
ĮVADAS 3
1.GRUPĖS SĄVOKA, GRUPIŲ TIKSLAI IR KLASIFIKACIJA 4
1.1Grupės sąvoka 4
1.2. Grupės tikslai 4
1.3.Grupių klasifikacija 5
1.4. Grupės normos bei darbuotojo padėtis joje. 6
2.GRUPĖS FUNKCIJOS ORGANIZACIJOJE 7
3.GRUPINIO DARBO ORGANIZAVIMAS 8
3.1.Grupinio darbo esmė 8
3.2.Grupinio darbo taikymo būtinumas. 10
3.3.Efektyvaus grupinio darbo sąlygos 11
3.4.Grupinio darbo trūkumai 12
3.6.Vaidmenys grupėje 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17
ĮVADAS
Grupių problemos jau seniai yra specialistų tyrimų sritis. Grupėms
netrūksta dėmesio ir šiandien. Tai nulemia vis didėjantis visuomenės
gyvenimo sudėtingumas, žmonių veiklos diferenciacija dėl mokslo pažangos,
technikos bei technologijų sudėtingumo, kas verčia žmones burtis į įvairius
struktūrinius darinius, atsižvelgiant į veiklos kryptis, visuomeninius
ryšius. Vis reikšmingesnis tampa ne individo, bet grupės žmonių veiklos
rezultatas. Šiuolaikiniam verslui būdinga ir tai, kad įvairiose jo grandyse
dominuoja grupinis vadovavimas. Tokią valdymo formą skatina įvairių tipų
jungtinė nuosavybė, susiformavusios įvairios struktūros.Grupių vaidmuo
žmonių gyvenime didėja dėl to, kad didėja būtinumas priimti grupinius
sprendimus. Grupė tai galima sakyti negausi individų grupė, kurios narius
jungia bendra socialinė veikla. Grupiniu darbu šiandien domimasi ir dėl to,
kad grupės padeda organizacijoms greitai reaguoti ir prisitaikyti prie
dinamiškos aplinkos.
Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti grupės sampratą, tikslus
Uždaviniai:
➢ Atskleisti grupės esmę;
➢ Aptarti grupinio darbo privalumus;
➢ Atskleisti grupės funkcijas organizacijoje
➢ Išanalizuoti grupinio darbo organizavimą.
1.GRUPĖS SĄVOKA, GRUPIŲ TIKSLAI IR KLASIFIKACIJA
1 Grupės sąvoka
Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors
bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai,
priklausymas tai pačiai organizacijai).
Svarbiausias iš asmenybės tikslų ir poreikių – socialinis poreikis būti
grupės nariu. Dažnai žmogus sutinka dirbti neįdomų ar nemalonų darbą tik
dėl to, kad atsidurtų įdomesnėje ir malonesnėje socialinėje aplinkoje, nes
jis tikisi ne tiek paties darbo ar atlyginimo už jį, o socialinių privalumų
– kontaktų ir bendravimo su kolektyvu.
Papildomas grupės nario apibūdinimas – noras praplėsti savo interesų ratą.
Žmogus jaučia, jog tam natūraliausias kelias – dirbti ar bent bendrauti su
kitais. Kartais tą jausmą sukelia susivienijimo jėgos pojūtis, tačiau
dažniau žmogus suvokia, kad sėkmės galimybių padaugėja, kai daugelis siekia
to paties tikslo.
Grupinė dinamika – tai socialinis procesas, kai mažose grupėse
bendradarbiauja individai.
Socialinė žmonių grupė – tai vieningai veikiantys žmonės, kurie nuolat
sąveikauja. Grupė – sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe,
teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač – nuo pavienių
darbuotojų. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko
ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kažkuo daugiau negu
paprastas individų sambūris.
1.2. Grupės tikslai
Bet kokia grupė visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus
užsibrėžtus tikslus, kurie apsprendžia kitas grupės charakteristikas, jos
padėtį klasifikacijoje.
Jei grupės tikslas – užtikrinti savo narių socialinę sąveiką, tai ji –
draugiška bendrija, primenanti klubą; jei jos tikslas – garantuoti darbą,
pagerinti jo sąlygas ar apsaugoti nuo vadovų piktnaudžiavimo, tai bus
sąjunga, brolija ar susivienijimas pagal interesus. Jei grupės tikslai
religiniai ar politiniai, tai bus religinis ar politinis susivienijimas,
susijęs su bažnyčia ar valdžios struktūromis.
Darbo grupių tikslas – atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus,tačiau
retai kada grupė užsibrėžusi vieną tikslą. Jų gali būti keletas, ir jie
gali vienas kitą papildyti, arba vienas tikslas neturi trukdyti siekti
kito. Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie
būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti. Be to, bendri grupės tikslai
negali kirstis su individualiais atskirų grupės narių tikslais, todėl
grupės nariai turi išsiaiškinti, ar kolektyvo tikslai atitinka jų
individualius interesus. Kiekviename darbo kolektyve yra du tikslų lygiai,
kuriuos vadovas privalo kuo glaudžiau susieti:
1. tikslai, skirti darbo užduotims pasiekti;
2. tikslai asmeniniams poreikiams patenkinti.
1.3.Grupių klasifikacija
Grupes galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, tačiau labiausiai
priimtinas yra skirstymas į formalias ir neformalias grupes.
Formali grupė – tai grupė, kuri yra viešai identifikuojama ir
turi
nustatytus tikslus.
Neformali grupė – tai grupė, susidaranti individų bendrų interesų pagrindu.
Vienas pagrindinių išskirtinių formalios grupės bruožų – trumpas jų
funkcionavimo laikotarpis. Kai kurioms grupėms skirtas trumpas gyvavimo
laikotarpis, nes jos formuojamos trumpalaikių užduočių įvykdymui. Tokios
laikinos grupės pavyzdys – vieno kompanijos komiteto nariai, kuriems lieptą
sudaryti kažkokią programą. Grupės nariai problemas svarsto susirinkimuose
arba pasitarimuose.
Organizacijose taip pat būna ilgalaikės darbo grupės, kurių nariai
sprendžia tam tikras problemas kaip savo pareigų dalį. Tokias grupes dažnai
vadina komandomis.
Formalios grupės sudaromos pagal:
➢ Nustatytą etatų sąrašą;
➢ Specialiai nustatytas taisykles;
➢ Nustatytus organizacijos nuostatus.
Formalių grupių tipai:
1. Vadovo sudarytos grupės- susideda iš vadovo ir jo tiesioginių
pavaldinių( direktorius ir pavaduotojai)
2. Darbo grupės – sudaro darbuotojai, sprendžiantys bendrą uždavinį ir
turintys tą pačią užduotį. Šios grupės savarankiškesnės už vadovo
sudarytas grupes.
3. Tikslinės paskirties grupės – įvairios komisijos, komitetai, tarybos
ir panašiai. Jos kuriamos ir gauna laikinus įgaliojimus kokiai nors
vienai ar kelioms problemoms išspręsti.
Už formalių santykių kiekvienoje įmonėje slypi daug sudėtingesnė socialinių
sąveikų tarp nedidelių neformalių grupių sistema, kurios daro nemenką įtaką
formalių grupių veiklos našumui ir produktyvumui. [5] 1 lentelėje
pateikiami skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių.[1]
1 lentelė
Skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių
|Palyginimo pagrindas |Neformali grupė |Formali grupė |
|Bedri tarpusavio |Neoficialūs |Oficialūs |
|santykiai | | |
|Pagrindinės koncepcijos |Valdžia ir politika |Teisės ir pareigos |
|Pagrindinis dėmesys |Žmogui |Pareigybei |
|skiriamas | | |
|Lyderio valdžios |Deleguojamas vadovybės |Kyla iš grupės |
|šaltinis | | |
|Vadovaujamasi |Taisyklėmis |Savomis normomis |
|Valdymo šaltiniai |Skatinimas ar baudos |Sankcijos |
1.4. Grupės normos bei darbuotojo padėtis joje.
Grupės normos – neformalaus elgesio standartas.(nerašytos taisyklės),
turėjimas omenyje to, kas turi būti padaryta ir ko nedera daryti, koks
elgesys priimtinas, o koks –ne. Normų sistema klostosi drauge su grupės
struktūros formavimusi. Kiekvieno grupės nario padėtis grupėje laiduoja jam
kurį nors vaidmenį. Normos rodo, kaip tą vaidmenį atlikti. Kiekvienas
laukia iš aplinkinių tam tikro elgesio ir pats elgiasi taip, kaip tikimasi
iš jo. Žmonės įvairiai įsivaizduoja tam tikros grupės nario vaidmenį, todėl
įvairiai ir elgiasi.
Formalioje darbo grupėje egzistuoja gamybos normos ir normos,
ribojančios kontaktus bei bendravimą su vadovais. Daug aktyvesnis už
kolegas ar labai draugiškas su vadovu darbuotojas,dažnai kolektyve sukelia
šurmulį.Galima norma, draudžianti familiarumą su vadovu bet kuriomis
aplinkybėmis.
Reguliuodamas pavaldinių konfliktus, vadovas privalo suprasti jų
priežastis. Tada pagausės sprendimo variantų – galima keisti normas,
perkelti nepopuliarų darbuotoją kitur, aptarti problemą su kolektyvu,
siekiant padėti suprasti jo raidą, situacijos pokyčius. Neatsižvelgdamas į
darbo grupės normas, vadovas gali imtis neadekvačių veiksmų.
Ištikimas laikymasis grupės normų labai svarbus identifikacijai su grupe.
Pastebėtas teigiamas ryšys tarp ištikimybės grupei, didžiavimosi ja bei jos
narių veiklos produktyvumo. Maža to, atsidavę kolektyvui eiliniai
darbuotojai yra geros nuomonės apie savo vadovybę.
Kai atsakomybė už užduoties įvykdymą tenka visai grupei, o ne kuriam nors
asmeniui, net kai visos grupės dalyvavimas nebūtinas, ta užduotis atliekama
greičiau. Daugelyje valdymo situacijų vadovauti susitelkusiai, draugiškai
grupei daug lengviau negu pavieniams darbuotojams.
Grupės veiklos sėkmė – bendras visų jos narių pastangų vaisius. Kiekvieno
grupės nario padėtį lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar
neigiamas viso kolektyvo įvertinimas, jo normų paisymas.
Žmogaus padėtį grupėje nulemia:
➢ Profesinio meistriškumo lygis;
➢ Asmenybės savybės: socialumas, principingumas, pasiaukojimas,
teigiamas ir geranoriškas požiūris į kolegas, savarankiškumas,