Grupės ir sprendimų priėmimas
5 (100%) 1 vote

Grupės ir sprendimų priėmimas

TURINYS

ĮVADAS 3

1.GRUPĖS SĄVOKA, GRUPIŲ TIKSLAI IR KLASIFIKACIJA 4

1.1Grupės sąvoka 4

1.2. Grupės tikslai 4

1.3.Grupių klasifikacija 5

1.4. Grupės normos bei darbuotojo padėtis joje. 6

2.GRUPĖS FUNKCIJOS ORGANIZACIJOJE 7

3.GRUPINIO DARBO ORGANIZAVIMAS 8

3.1.Grupinio darbo esmė 8

3.2.Grupinio darbo taikymo būtinumas. 10

3.3.Efektyvaus grupinio darbo sąlygos 11

3.4.Grupinio darbo trūkumai 12

3.6.Vaidmenys grupėje 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Grupių problemos jau seniai yra specialistų tyrimų sritis. Grupėms

netrūksta dėmesio ir šiandien. Tai nulemia vis didėjantis visuomenės

gyvenimo sudėtingumas, žmonių veiklos diferenciacija dėl mokslo pažangos,

technikos bei technologijų sudėtingumo, kas verčia žmones burtis į įvairius

struktūrinius darinius, atsižvelgiant į veiklos kryptis, visuomeninius

ryšius. Vis reikšmingesnis tampa ne individo, bet grupės žmonių veiklos

rezultatas. Šiuolaikiniam verslui būdinga ir tai, kad įvairiose jo grandyse

dominuoja grupinis vadovavimas. Tokią valdymo formą skatina įvairių tipų

jungtinė nuosavybė, susiformavusios įvairios struktūros.Grupių vaidmuo

žmonių gyvenime didėja dėl to, kad didėja būtinumas priimti grupinius

sprendimus. Grupė tai galima sakyti negausi individų grupė, kurios narius

jungia bendra socialinė veikla. Grupiniu darbu šiandien domimasi ir dėl to,

kad grupės padeda organizacijoms greitai reaguoti ir prisitaikyti prie

dinamiškos aplinkos.

Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti grupės sampratą, tikslus

Uždaviniai:

➢ Atskleisti grupės esmę;

➢ Aptarti grupinio darbo privalumus;

➢ Atskleisti grupės funkcijas organizacijoje

➢ Išanalizuoti grupinio darbo organizavimą.

1.GRUPĖS SĄVOKA, GRUPIŲ TIKSLAI IR KLASIFIKACIJA

1 Grupės sąvoka

Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors

bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai,

priklausymas tai pačiai organizacijai).

Svarbiausias iš asmenybės tikslų ir poreikių – socialinis poreikis būti

grupės nariu. Dažnai žmogus sutinka dirbti neįdomų ar nemalonų darbą tik

dėl to, kad atsidurtų įdomesnėje ir malonesnėje socialinėje aplinkoje, nes

jis tikisi ne tiek paties darbo ar atlyginimo už jį, o socialinių privalumų

– kontaktų ir bendravimo su kolektyvu.

Papildomas grupės nario apibūdinimas – noras praplėsti savo interesų ratą.

Žmogus jaučia, jog tam natūraliausias kelias – dirbti ar bent bendrauti su

kitais. Kartais tą jausmą sukelia susivienijimo jėgos pojūtis, tačiau

dažniau žmogus suvokia, kad sėkmės galimybių padaugėja, kai daugelis siekia

to paties tikslo.

Grupinė dinamika – tai socialinis procesas, kai mažose grupėse

bendradarbiauja individai.

Socialinė žmonių grupė – tai vieningai veikiantys žmonės, kurie nuolat

sąveikauja. Grupė – sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe,

teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač – nuo pavienių

darbuotojų. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko

ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kažkuo daugiau negu

paprastas individų sambūris.

1.2. Grupės tikslai

Bet kokia grupė visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus

užsibrėžtus tikslus, kurie apsprendžia kitas grupės charakteristikas, jos

padėtį klasifikacijoje.

Jei grupės tikslas – užtikrinti savo narių socialinę sąveiką, tai ji –

draugiška bendrija, primenanti klubą; jei jos tikslas – garantuoti darbą,

pagerinti jo sąlygas ar apsaugoti nuo vadovų piktnaudžiavimo, tai bus

sąjunga, brolija ar susivienijimas pagal interesus. Jei grupės tikslai

religiniai ar politiniai, tai bus religinis ar politinis susivienijimas,

susijęs su bažnyčia ar valdžios struktūromis.

Darbo grupių tikslas – atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus,tačiau

retai kada grupė užsibrėžusi vieną tikslą. Jų gali būti keletas, ir jie

gali vienas kitą papildyti, arba vienas tikslas neturi trukdyti siekti

kito. Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie

būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti. Be to, bendri grupės tikslai

negali kirstis su individualiais atskirų grupės narių tikslais, todėl

grupės nariai turi išsiaiškinti, ar kolektyvo tikslai atitinka jų

individualius interesus. Kiekviename darbo kolektyve yra du tikslų lygiai,

kuriuos vadovas privalo kuo glaudžiau susieti:

1. tikslai, skirti darbo užduotims pasiekti;

2. tikslai asmeniniams poreikiams patenkinti.

1.3.Grupių klasifikacija

Grupes galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, tačiau labiausiai

priimtinas yra skirstymas į formalias ir neformalias grupes.

Formali grupė – tai grupė, kuri yra viešai identifikuojama ir
turi

nustatytus tikslus.

Neformali grupė – tai grupė, susidaranti individų bendrų interesų pagrindu.

Vienas pagrindinių išskirtinių formalios grupės bruožų – trumpas jų

funkcionavimo laikotarpis. Kai kurioms grupėms skirtas trumpas gyvavimo

laikotarpis, nes jos formuojamos trumpalaikių užduočių įvykdymui. Tokios

laikinos grupės pavyzdys – vieno kompanijos komiteto nariai, kuriems lieptą

sudaryti kažkokią programą. Grupės nariai problemas svarsto susirinkimuose

arba pasitarimuose.

Organizacijose taip pat būna ilgalaikės darbo grupės, kurių nariai

sprendžia tam tikras problemas kaip savo pareigų dalį. Tokias grupes dažnai

vadina komandomis.

Formalios grupės sudaromos pagal:

➢ Nustatytą etatų sąrašą;

➢ Specialiai nustatytas taisykles;

➢ Nustatytus organizacijos nuostatus.

Formalių grupių tipai:

1. Vadovo sudarytos grupės- susideda iš vadovo ir jo tiesioginių

pavaldinių( direktorius ir pavaduotojai)

2. Darbo grupės – sudaro darbuotojai, sprendžiantys bendrą uždavinį ir

turintys tą pačią užduotį. Šios grupės savarankiškesnės už vadovo

sudarytas grupes.

3. Tikslinės paskirties grupės – įvairios komisijos, komitetai, tarybos

ir panašiai. Jos kuriamos ir gauna laikinus įgaliojimus kokiai nors

vienai ar kelioms problemoms išspręsti.

Už formalių santykių kiekvienoje įmonėje slypi daug sudėtingesnė socialinių

sąveikų tarp nedidelių neformalių grupių sistema, kurios daro nemenką įtaką

formalių grupių veiklos našumui ir produktyvumui. [5] 1 lentelėje

pateikiami skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių.[1]

1 lentelė

Skirtumai tarp formalių ir neformalių grupių

|Palyginimo pagrindas |Neformali grupė |Formali grupė |

|Bedri tarpusavio |Neoficialūs |Oficialūs |

|santykiai | | |

|Pagrindinės koncepcijos |Valdžia ir politika |Teisės ir pareigos |

|Pagrindinis dėmesys |Žmogui |Pareigybei |

|skiriamas | | |

|Lyderio valdžios |Deleguojamas vadovybės |Kyla iš grupės |

|šaltinis | | |

|Vadovaujamasi |Taisyklėmis |Savomis normomis |

|Valdymo šaltiniai |Skatinimas ar baudos |Sankcijos |

1.4. Grupės normos bei darbuotojo padėtis joje.

Grupės normos – neformalaus elgesio standartas.(nerašytos taisyklės),

turėjimas omenyje to, kas turi būti padaryta ir ko nedera daryti, koks

elgesys priimtinas, o koks –ne. Normų sistema klostosi drauge su grupės

struktūros formavimusi. Kiekvieno grupės nario padėtis grupėje laiduoja jam

kurį nors vaidmenį. Normos rodo, kaip tą vaidmenį atlikti. Kiekvienas

laukia iš aplinkinių tam tikro elgesio ir pats elgiasi taip, kaip tikimasi

iš jo. Žmonės įvairiai įsivaizduoja tam tikros grupės nario vaidmenį, todėl

įvairiai ir elgiasi.

Formalioje darbo grupėje egzistuoja gamybos normos ir normos,

ribojančios kontaktus bei bendravimą su vadovais. Daug aktyvesnis už

kolegas ar labai draugiškas su vadovu darbuotojas,dažnai kolektyve sukelia

šurmulį.Galima norma, draudžianti familiarumą su vadovu bet kuriomis

aplinkybėmis.

Reguliuodamas pavaldinių konfliktus, vadovas privalo suprasti jų

priežastis. Tada pagausės sprendimo variantų – galima keisti normas,

perkelti nepopuliarų darbuotoją kitur, aptarti problemą su kolektyvu,

siekiant padėti suprasti jo raidą, situacijos pokyčius. Neatsižvelgdamas į

darbo grupės normas, vadovas gali imtis neadekvačių veiksmų.

Ištikimas laikymasis grupės normų labai svarbus identifikacijai su grupe.

Pastebėtas teigiamas ryšys tarp ištikimybės grupei, didžiavimosi ja bei jos

narių veiklos produktyvumo. Maža to, atsidavę kolektyvui eiliniai

darbuotojai yra geros nuomonės apie savo vadovybę.

Kai atsakomybė už užduoties įvykdymą tenka visai grupei, o ne kuriam nors

asmeniui, net kai visos grupės dalyvavimas nebūtinas, ta užduotis atliekama

greičiau. Daugelyje valdymo situacijų vadovauti susitelkusiai, draugiškai

grupei daug lengviau negu pavieniams darbuotojams.

Grupės veiklos sėkmė – bendras visų jos narių pastangų vaisius. Kiekvieno

grupės nario padėtį lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar

neigiamas viso kolektyvo įvertinimas, jo normų paisymas.

Žmogaus padėtį grupėje nulemia:

➢ Profesinio meistriškumo lygis;

➢ Asmenybės savybės: socialumas, principingumas, pasiaukojimas,

teigiamas ir geranoriškas požiūris į kolegas, savarankiškumas,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1291 žodžiai iš 4292 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.