Grupių konfliktai
5 (100%) 1 vote

Grupių konfliktai

112131

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Grupių rūšys ir skirstymas 4

Grupių tarpusavio sąveika 5

Konfliktai ir jų tipai 6

Konfliktų priežastys 7

Konfliktų eiga 9

Konflikto pasekmės 11

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Konfliktai – tai tokia natūrali, svarbi, neišvengiama visuomenės ir mūsų pačių gyvenimo dalis, kad juos sunku vienareikšmiškai apibrėžti. Ir apskritai, kaip galėtume konfliktus įsprausti į vieną vienintelį apibrėžimą, kai jų yra tiek daug ir tokių įvairių . Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso ir emocinių protrūkių laikotarpiais. Mes stengiamės perprasti psichologinius konfliktų aspektus. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai : pakeliame balsą , pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio ir pan.. Mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujantį asmenį.

Bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.

Todėl ir panagrinėkime pačias grupes ir jose kylančius konfliktus. Čia ir bandysiu išskirti grupių tipus, konfliktų eiga. Kaip vadybos krypties studentui man svarbiausia būtų panagrinėti ir konfliktus kylančius organizacijoje. Taigi didžiąja dalimi darbas ir yra apie konfliktus formalioje aplinkoje.

Grupių rūšys ir skirstymas

Grupės būna sąlyginės bei realios. Sąlyginėmis vadinamos grupės, sudarytos loginio mąstymo keliu, pagal tam tikras ypatybes (pvz. vyrai ir moterys arba anglai, lietuviai ir pan.) Į sąlyginę grupę žmonės sujungiami teoriškai, o praktine veikla jie gali būti nesusiję. Realiomis grupėmis laikomos tokios grupės, kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių. Realių grupių pavyzdžiai – šeima, vienos įstaigos darbuotojai, studentai lankantys paskaitas ir t.t.

1933 m. Majo pasiūlė grupes skirstyti į formalias bei neformalias. Formalios grupės yra specialiai kieno nors sudaromos pagal aukštesniuose instancijose nustatytą tvarką (pareigybines instrukcijas, organizacijos nuostatus ir pan.). Formaliose grupėse dažnai numatomos ir atskirų grupės narių oficialios pareigos; pavyzdžiui įmonėje tai būna direktorius, pavaduotojai ir t.t. Neformalios grupės susidaro specialiai neorganizuojant, psichologinės motyvacijos pagrindu, pavyzdžiui dėl abipusės simpatijos, vidinio įsitikinimo kitų asmenų autoritetu arba kompetencija tam tikroje srityje. Neformalios grupės dažniausiai susidaro formalių grupių viduje kaip antroji struktūra. Formaliose grupėse, be oficialių santykių greitai susiklosto ir sudėtingas neformalių santykių tinklas. Dažnai oficialūs formalios grupės tikslai neatitinka narių poreikių, todėl ir formuojasi neformalios grupės.

Kiekvienas individas grupėje turi atskirą elgsenos sistemą, dar vadinamą role. Yra žmonės tam tikroje grupėje visada užimantys kritiko, idėjų autoriaus ar kitas roles. Tinkamai jas nustačius, tai galima panaudoti grupės efektyvumui didinti. Kiekviena efektyvi grupė turi tris pagrindinius veiklos bruožus:

1. Išsilaiko, nesuyra.

2. Realizuoja tikslus.

3. Tobulina ir keičia veiklos būdus, leidžiančius pasiekti didesnio veiklos efektyvumo

Grupių tarpusavio sąveika

Skirtingos grupės organizacijoje turi sąveikauti: gamybinės brigados su konstruktorių kolektyvu, įmonės valdyba su vidurinės grandies vadybininkais, finansų skyrius su marketingo skyriumi, dispečeriai su vairuotojais. Be to, sąveikauja ir grupės, vykdančios vienodas pareigas. Kartais visa grupė sąveikauja su kita grupę, kartais vienas grupės narys veikia bei sąveikauja su kitos grupės vienu nariu, bet jie veikia kaip savo grupių atstovai.

Kadangi visi grupinės sąveikos tikslai yra nukreipti į kažkokių rezultatų gavimą arba prieštarauja, tai geri tarpusavio santykiai tarp skirtingų grupių palengvina organizacijos tikslų pasiekimą, o konfliktai (neigiama prasme) ir trintys turi žlugdantį poveikį.

Kiekvienas, kas yra susipažinęs su naujo produkto vystymu nuo jo kūrimo iki gamybos ir pardavimo arba su kontraktų pasirašymo procesu, supras šio teiginio svarbą. Organizacijos (firmos, įmonės ir t.t.), kuriose skirtingos grupės moka dirbti bendrų tikslų siekimui, turi didelį pranašumą.

Savo kasdieninėje veikloje grupės dažnai susiduria su tokiais įvairialypiais sunkumais, su kokiais susiduria žmogus savo darbe ir gyvenime. Vienos organizacijos grupėms bendradarbiaujant tarpusavyje jos reiškiasi kaip kolektyvinis asmuo.

Visų lygių vadovai, bandydami įgyvendinti bendrus organizacijos tikslus, turi siekti maksimalių rezultatų. Tam reikalinga užtikrinti pakankamą ir tinkamą grupių sąveiką. Tai nereiškia, kad reikia pašalinti varžymąsi ir konfliktus. Konkurencija tarp grupių gali atnešti naudos, priversdama geriau dirbti ir sujungdama kolektyvo narius. Protingas balansas tarp varžymosi ir bendradarbiavimo visada naudingas.

Jeigu grupių nariai turi bendrus tikslus ir yra pasiruošę bendradarbiauti, vadovui paprastai neiškyla jokių problemų. Daugiau dėmesio jis turi skirti tiems kolektyvams,
kuriuose iškyla nesveikas varžymasis ir konfliktai. Pastebėsime, jog kartais konkurencija įgauna labai keistas formas. Kaip ir žmonės, grupės gali varžytis ne tik dėl pinigų, ar valdžios, bet ir dėl prestižo ar pripažinimo.

Konfliktai ir jų tipai

Konfliktas yra išreikštas kova tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios turi prieštaraujančias nuostatas, veikimo tikslus ar priešinasi agresijai į jų vertybes. Konfliktų esmė lengviau suprantama aprašant jų pagrindines savybes:

1. Kiekvienas konfliktas susideda iš serijos epizodinių dalinių konfliktų, kurių kiekvienam būdinga tam tikra seka ir raida. Kartu konfliktas turi ir savo bendrą stabilumą.

2. Konfliktas gali būti ne tik neigiamas, bet ir teigiamas.

3. Konfliktai yra susiję su grupės (organizacijos) stabilumu ir pasikeitimais. Grupės viduje atsiradę konfliktai gali grėsti jos stabilumui, o konfliktai tarp grupių stiprina grupės konsolidaciją.

Konfliktai būna:

1. Asmeniniai – atsiranda asmenybės viduje susiduriant su įvairiais išorės poveikiais.

2. Tarpasmeniniai – tarp dviejų ar daugiau grupės narių (pvz. konfliktas tarp vadovo ir pavaldinio).

3. Asmenybės ir grupės konfliktai – atsiranda dėl grupės sprendimo individui arba individo prieš grupinės veiklos.

4. Tarpgrupiniai konfliktai – dėl prieštaravimų tarp skirtingų grupių.

5. Socialiniai konfliktai – iškyla dėl ekonominių krizių, religinės prievartos ir t.t.

Vadyboje svarbiausi yra tarpasmeniniai, asmenybės ir grupės bei tarpgrupiniai konfliktai.

Konfliktas yra dinaminis procesas. Aprašant konfliktų raidą išskiriamos 5 stadijos:

1. Latentinis (užslėptas) konfliktas – pradinė konflikto stadija. Ji sukelia konkurenciją siekiant vienodų tikslų arba esant skirtingiems tikslams.

2. Suprastas konfliktas – atsiranda tada, kai suprantamas latentinis konfliktas.

3. Jaučiamas konfliktas – skiriasi nuo suprasto tuo, kad sudaro įtampas ir krizes.

4. Išreikštas konfliktas – bet koks konfliktinės elgsenos variantas. Ryškiausias – pasireiškianti atvira agresija.

5. Konflikto pasekmės.

Konfliktų priežastys

Konfliktai tarp grupių kyla dėl daugelio priežasčių, tarp jų galima paminėti darbo vertinimo būdus, uždavinius, sukryžminančius skirtingų grupių interesus, grupių tikslus, kurių pasiekimui viena grupė turi dirbti prieš kitą, skirtingas kolektyvo grupių požiūris į bendrų tikslų siekimą, asmeniniai skirtingų grupių narių konfliktai. Beveik bet kokia šių įvairialypių priežasčių kombinacija gali sukelti konfliktą tarp grupių Tipiškas pavyzdys – konfliktas tarp naujos produkcijos pardavimo būtinybės ir pardavimo skyriaus nenoro mokėti baudas už neplanuotą asortimento keitimą arba konfliktai tarp gamybinių brigadų, ypač jei viena iš jų naudoja produkciją ar komponentus, pagamintus kitos.

Sąlyginai konfliktų priežastys gali būti suskirstytos į 3 pagrindines grupes:

1. Priežastys sukeltos darbo proceso.

2. Priežastys, susijusios su psichologinėmis žmonių tarpusavio santykių ypatybėmis.

3. Priežastys, susijusios su kolektyvo narių psichologinėmis savybėmis.

Be to, dar yra konfliktų , kylančių dėl ekonominės šalies padėties. Šias priežasčių grupes dabar panagrinėsime išsamiau.

Daugeliui kolektyvų pagrindinės konfliktų priežastys yra sukeltos darbo proceso. Tokie konfliktai prasideda dėl faktorių, trukdančių žmones pasiekti pagrindinių jų darbinės veiklos rezultatus – įvykdyti gamybinę užduotį, pagaminti tam tikrą produktą. Tokiais faktoriais gali būti:

a) tiesioginis technologinis darbininkų ryšys, kai vieno veiksmai neigiamai veikia kito veiksmų efektyvumą (pavyzdžiui, dirbant prie konvejerio);

b) problemų, kurių sprendimas turėtų eiti vertikalia valdymo struktūra, perkėlimas į horizontalų lygmenį (taip įrankių trūkumas gali sukelti ginčus tarp darbuotojų, tuo tarpu kai šią problemą turi spręsti jų vadovai);

c) funkcinių pareigų nevykdymas sistemoje „vadovas – pavaldinys“ (pavyzdžiui, vadovas neužtikrina pakankamų sąlygų sėkmingam pavaldinių darbui, arba pavaldiniai nevykdo viršininko nurodymų).

Antra, konfliktai gamyboje sukeliami faktorių, trukdančių žmonėms pasiekti antrinius darbo tikslus – pakankamai aukšto uždarbio, gerų darbo ir poilsio sąlygų. Šitai faktorių grupei priklauso:

a) vėl gi žmonių tarpusavio ryšys, kai vieno iš jų tikslų pasiekimas priklauso ir nuo kitų kolektyvo narių (pavyzdžiui, uždarbis priklauso nuo visos brigados darbo);

b) neišspręstos organizacinės problemos „vertikaliai“, t.y. vadovybėje. Dėl to galimas žmonių, kurie yra horizontaliame lygmenyje, santykių paaštrėjimas (pavyzdžiui, dėl pamaininio darbo, darbo sąlygų);

c) funkciniai pažeidimai sistemoje „vadovas – pavaldinys“, trukdančių pasiekti asmeninius tikslus tiek vadovams, tiek pavaldiniams (pvz. vadovas neužtikrina žmonių darbo ritmingumo, dėl ko kenčia darbuotojo piniginė, tuo pačiu metu pavaldinių neatsakingumas mažina vadovo prestižą).

Trečia, darbo veiklos metu kylantys konfliktai neretai atsiranda dėl to, kad žmogaus poelgiai neatitinka grupės kolektyve priimtų normų ir gyvenimiškų vertybių. Tarkime, žmogaus siekis daugiau uždirbti, o tam, aišku, daugiau ir intensyviau dirbti, gali būti nesuprastas tinginčių grupės narių daugumos.

Darbo proceso
konfliktai gali kilti ir dėl tikslių pareigybių aprašymų nebuvimo. Tada neaišku kas ką turi daryti ir už ką yra atsakingas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1570 žodžiai iš 3138 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.