Guabtasekliai
5 (100%) 1 vote

Guabtasekliai

GAUBTASĖKLIAI (ŽIEDINIAI) AUG.

( ANGIOSPERMAE )

Šio skyriaus aug. vyrauja didesnėje planetos dalyje. Tai sausumos aug., apspriandžiantys žmogaus egsistavimą. Potenciniai šių aug sugebėjimai susyję su progresyvios jų morfologinės struktūros pakitimais. Dėka jų jie tapo dominuojančių aug. karalystės grupe. Už plikasėklius pranašesni, nes atsiranda trachėjos, jų aud labiau diferencijuoti, labiau plastiškesni. Daugelis jų kryžminasi sudarydami naujas formas. Svarb. progresyviniu požymiu laikomas žiedo atsiradimas. Žiede yra apjungtos lyt. ir nelyt. dauginimosi struktūros ir funkcijos.

Yra kelios žiedo atsiradimoteorijos: Euantinė teor. Tiegia, kad žiedas – tai metamorfozuotas ūglys, atitinkantis plikasėklių strobilą.

Žiedo sandara:

Pavadinimas ‘’Angiospermae’’ kilęs iš gr. k. ‘’angio’’-indas, ‘’sprmae’’-sėkla; Sėklos indas. Kadangi žiedui būdingi vaislapėliai. Jie yra tarsi indai, kuriuose randasi sėklapradžiai. Po apvaisinimo pavirstantys į sėklas. Žiedai gali būti sukrauti žiedynuose. Stiebas, ant kurio išauga žiedas, vad. žiedkotis. O sustorėjusi viršūnė žiedsosčiu. Prie jo prisitvirtina žiedo dalys. Aplinkžiedo ašį išsidėsto apyžiedžio lapeliai – taurėlapiai ir vainiklapiai, o į vidaus pusę kuokeliai ir piestelės. Taurėlapiai sudaro taurelę o vainiklapiai – vainikėlį. Ir vieni ir kk. savo struktūra ie kt. požymiais primena lapus. Filogenetiškai pirminių aug. t.y. magnolijų, vėdryniečių žiedo dalys išsidėstę spirališkai arba acikliškai. O vėlesnių aug. – ratiškai arba cikliškai. Tai kryžmažiedžiai, liniečiai. Būna tokių žiedų, kuriuose vieno žiedo dalys išsidėstę acikliškai, o kt. – cikliškai ( pvz. lelijos žiedas ).

Daugelio aug žiedo dalys išsidėsčiusios 5 ratais:

1-as ratas–taurėlapiai

2-as–vainiklapiai

3, 4–kuokeliai

5-piestelė

Tolesnėje evoliucijoje susidarė keturačiai žiedai, kur kuokeliai išsidėsto 1-ame rate (bulvinių š.). Daugeliui aug žiedų dalys filogenezės eigoje suaugo. Žiedo dalių sk. sumažėjo. Pirminių gaubtasėklių (pvz. vėdryniečių) žiedai yra daugianariai, o labiau išsivysčiusių aug. (pvz. raktažolinių) būtų 5-nariai, kryžmažiedžių –4-nariai; lelijinių 3-nariai.

Žiedui būdingas simetriškumas. Gvazdikinių žiedai yra taisysklingi (aktinomorfiniai). Jei žiedo dalys yra įvairiaformės ir išsidėstę tik tai 1-oje simetrijos plokštumoje, tokie žiedai vad. netaisyklingais (zigomorfiniais) – notrelinių. Asimetriškais žiedais vad. tokius žiedus, per kuriuos negalima išvesti nei vienos simetrijos plokštumos (valerijono). Žiedai g.b. vienalyčiai arba 2-čiai, o aug. vienanamiai (tokie aug., kai piesteliniai ir kuokeliniai žiedai yra ant to paties aug.) ir dvinamiai (kai atskirai). Yra aug., turinčių pilnavidurius žiedus (kai padidėjęs vainiklapių sk.). Tokie žiedai išauga padvigubėjus apyžiedžiui arba kuokeliams virtus į vainiklapius.

Žiedo sandarą parodo žiedo diagramos, o žiedo dalių sk. ir jų santykį– žiedo formulės.

ŽIEDO DALYS

APYŽIEDIS (PERIGONIUM)

Apyžiedį sudaro 2 dalys: taurėlapiai (calix) ir vainiklapiai arba vainikėlis (corolla). Taurėlapiai evol. eigoje išsivystė susitelkus ir morfologiškai pakitus viršutiniams lapams. Svarb. jų f-ja – žiedo apsauga jam formuojantis. Žiedui skleidžiantys taurėlapiai gali nukristi arba užlinkti. Taurėlapiai dažniausiai būna žali, bet pasitaiko ir spalvotų. Tokius turi dumplaikiai, kurpelis, pentinius ir kt. aug. Taurėlapiai g.b. laisvi ar suaugę, kartais jie gali virsti plaukeliais (pvz. pas pienes, usnis) ir vaisiams išsiplatinti. Gali būti žvyneliai ar šereliai. Vainikėlis sudaro vidinę apyžiedžio dalį ir apsprendžia žiedo išvaizdą. Vainiklapių sk., spalva, forma būna l. įvairi. Gali būti laisvi ar suaugę. Vainikėlis padeda žiedo apsidulkinimui. Jis apsaugo žiedą ne tik butonizacijos, bet ir žydėjimo metu. Dėka savo ryškios spalvos, vainiklapiai gali atspindėti dalį saulės spindulių spektro ir taip apsaugo žiedą nuo perkaitimo, o orui atšalus nuo sušalimo t.p. nuo šaltos rasos. Jei žiedas turi tik taurelę ar tik vainikėlį, jis vad. paprastu. Taisyklingi žiedai vad. aktinomorfiniais, o zigomorfiniais – netaisyklingi žiedai. Dalies aug. (pvz. medžių, krūmų) žiedai yra redukavęsi ir neturi nei taurėlapių, nei vainiklapių ir yra sunkiai įžiūrimi.

KUOKELYNAS (ANDROCEUM)

Tai visi kuokeliai drauge. ‘’Vyro namas’’ – graik. androceum. Moteriškais vad. žiedai, kurie kuokelių neturi, o neturintys piestelių vad. vyriškais. Kuokeliai yra mikrosporofilai. Žiede gali tik 1 ar net keli 100 kuokelių. Jei kuokelių yra daug toks kuokelynas vad. polimeriniu. Kuokeliai tokiuose žieduose išsidėsto spirališkai, grupėmis arba 4 ratais. Tačiau daugumai žiedų būdingi 3,4,5,6 arba net 10 kuokelių. Toks kuokelynas vad. digomeriniu ir kuokeliai jame būna išsidėstę 1-2 ratais. Evol. eigoje kuokelynas vystėsi nuo polimerinio iki digomerinio.

Kuokelį sudaro 2 dalys: kotelis ir viršutinė praplatėjusi dalis – dulkinė.

Kotelio ilgis gali būti l. įvairus. Dulkinę sudaro 2 pusdulkinės. Kiekvienoje pusdulkinėje yra po 2 dulkializdžius arba mikrosporanges. Dulkializdžiuose randasi motininės mikrosporų ląst. mikrosporos – žiedadulkės. Mikrosporos susidaro iš mikrosporofitų mejozės
būdu, o patys mikrosporofitai iš archesporio ląst. Subrendus dulkinei, ji atsidaro plyšelių, skylučių arba kitokiu pavidalu. Jai atsidarius žiedad. yra išbarstomos.Kuokeliai be dulkinių arba nesudarantys žiedadulkių vad. staminoidžiais

Tai nevaisingi kuokeliai. Kai kada kuokeliai gali virsti nekterinėmis t.y. sekrecinėmis aug. dalimis išskiriančiomis nektarą. Nekterinėmis gali virsti ir vainiklapiai.

Žiedadulkių vystymasis

Kuokelių dulkinėse vyksta mikrosporogenezės ir mikrogametogenezės procesai. Jų rezultate susiformuoja žiedadulkės. Mikrosporogenezės metu susidaro mikrosporos. Šis procesas vyksta mikrosporangėse t.y dulkializdžiuose. Juos gaubia plaušingas aud Dulkializdžio vidus išklotas aud., kuris vad. tapetumu. Jis maitina besivystančias mikrosporas. Po kelių mitotimių archesporių ląst. pasidalijimų susidaro sporogeninis aud. su motininėmis mikrosporų ląst. t.y. mikrosporocitai, turintys diploidinį chromosomų sk. Kiekviena motininė ląst. 2k. dalijasi redukciniu arba mitotiniu būdu ir susidaro ląstelių ketvertukai, vad. tetrados, kurios lengvai suyra į atskiras mikrosporas. Susiformavusi mikrospora turi 1 branduolį, ją gaubia apvalkalėlis. Ši mikrospora yra žiedadulkės pradininkė.

Mikrosporai virstant žiedadulke, įvyksta vėl mitotinis pasidalijimas ir po mikrosporos apvalkalu susidaro 2 ląst.: didesnė – vegetatyvinė ir mažesnė – generatyvinė. Tai redukuoto vyr. gametofito liekanos. Patekusi ant purkos, žiedadulkė sudygsta. Gametogenezė – tai procesas, kurio metu žiedadulkė pasiruošia apvaisinimui. Generatyvinė ląst. 1 kartą dalijasi ir susidaro 2 spermiai. Tai vyr. haploidinės gametos, neturinčios žiūželių. Iš vegetatyvinės ląst. išsivysto dulkiadaigis. Subrendusią žiedadulkę dengia apvalkalas vad. sporoderma, kurią sudaro 2 sluoksniai: išorinė sienelė egzina ir vidinis apvalkalo sluoksnis– intina.

Kai išorinės sienelės angelėse esantį pektiną ištirpdo cukringas purkos t-las, žiedadulkė pradeda dygti. Žiedadulkės plazma yra l. maistinga. Joje yra daug vit., fitohormonų, fermentų, karotino, todėl žiedadulkės vartojamos kaip vaist. preparatas, esant organizmo nusilpimui.

VAISLAPYNAS (GYNAECEUM)

Tai moters namas. Mot. žiedo dalį sudaro vaislapėliai, kurie laisvi arba suaugę, būna išsidėstę žiedo centre ir sudaro piestelę arba piesteles.( Savo kilme vaislapėliai yra susyję su lapais, bet ne paprastais vegetatyviniais, o megasporofilais, todėl galima sakyti, kad tai yra megasporofilai. Piestele vad. todėl, kad savo išvaizda primena piestelę). Piestelę sudaro purka, liemenėlis ir mezginė. Purka pritaikyta žiedadulkei sulaikyti. Į jos paviršių išskiriamas lipnus skystis, kuris padeda sulaikyti žiedadulkę. Pats purkos paviršius padengtas, plonu baltyminiu sluoksniu pelikula, kuri saveikoje su žiedadulkės egzinos baltymais skatina jos sudygimą. Purka iškelta ant liemenėlio. Liemenėlių sk. ir ilgis g.b. įvairus. Jie sudaryti iš puraus parenchiminio aud. purkos ir liemenėliai g.b. laisvi ar suaugę. Apatinėje piestelės dalyje, mezginėje, yra sėklapradžiai, kurie esti išsidėstę tam tikruose lizduose, sėklalizdžiuose. Sėklalizdžius sudaro vaislapėliai. Jų skaičius atitinka sėklalizdžių sk. Mezginė tarsi drėgna kamera, apsauganti sėklapradžius nuo išdžiūvimo. Priklausomai nuo mezginės padėties skiriamos 3 tipų mezginės: viršutinė, kuri yra aukščiau visų žiedo dalių prisegimo vietos. Viršutinė mezginė laikoma, tokia mezginė laikoma pirmine, o iš jos išsivystė vidurinė ir apatinė mezginės. Vidurinė bus, kai žiedo dalys yra prisegtos ties jo pusiauju. Apatinė –virš jos. Piestelė sudaryta iš 1 vaislapėlio vad. paprasta, o iš 2 ir daugiau –sudėtine. Vaislapynas sudarytas iš 1 paprastos piestelės vad. monokarpiniu. Jei sud. iš daug laisvų piestelių apokarpiniu. Jei iš daug suaugusių – cenokarpinis.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1364 žodžiai iš 4122 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.