Gudija
5 (100%) 1 vote

Gudija

Turinys

1. Žemėlapis

2. Įvadas

3. Baltarusijos istorinė praeitis

4. Baltarusijos gamta

5. Baltarusijos klimatas

6. Baltarusijos dirvožemis

7. Vidaus vandenys

8. Baltarusijos gyvūnija

9. Baltarusijos ūkis

10-11. Baltarusijos gyventojai

12-13. Berezinos ramybė

14-15. Vaizdai važiuojant Baltarusijos plentu

16. Gudai

17. Iš Astravo krašto

18-23. Baltarusijos pilys

24. Išvados

Klimatas

Baltarusiją dažnai pasiekia drėgnų oro masių pernašos iš Atlanto, todėl ten nebūna ilgai trunkančių žiemos šalčių ir karščių, retos sausros. Klimatas yra neryškus žemyninis, žiemą rytinėje krašto dalyje šalčiau nei vakarinėje, o vasaros kiek šiltesnės būna Baltarusijos pietuose.

Vidutinė sausio temperatūra Breste yra -4C, o Vitebske – -8C. Bet pasitaiko žiemų, kai ji nukrinta iki -35C – -40C.Liepos vidutinė temperatūra šiaurėje -17C, o pietuose – iki 20C. Užregistruota maksimali vasaros temperatūra -38C. Parų, kai vidutinė temperatūra aukštesnė už 0C, Baltarusijos šiaurėje būna ne mažiau kaip 220, o pietvakariuose – net 250 – 260 per metus.

Daugiausia kritulių iškrinta liepos mėnesį, o mažiausia – sausio. Žemumose metinė kritulių suma paprastai esti 500 – 550 mm, o aukštumose – apie 700 mm.

Žiema šiaurėje trunka iki 145 dienų, o trumpiausia ji būna pietvakariuose- iki 105 dienų. Paprastai gruodžio pradžioje susidaro sniego danga,bet būna atodrėkių. Storiausia sniego danga vasario mėnesį, o kovo pabaigoje sniegas ima tirpti, ir ateina pavasaris. Jis prasideda pietvakariuose ir pražydinėdamas ievas, želdindamas žolę keliauja į šiaurę.

ĮVADAS

Gudija, kuri anksčiau buvo Baltarusija yra Lietuvos kaimynė. Daug šimtmečių lietuvius ir baltarusius siejo viena valstybė, papročiai, bendra kova su užkariautojais. Šiaurės vakaruose Baltarusija ribojasi su Lietuva ir Latvija, rytuose – su Ukraina, o vakaruose – su Lenkija. Baltarusija padalinta į 6 administracines sritis. Ji savo plotu lenkia Lietuva, Gudijos plotas ( 207600 km2 ), o joje gyvena 10,4 mln gyventojų. Tai prezidentinė respublika, kurios oficiali kalba yra baltarusių. Religija – stačiatikybė. Gudijos sostinė Minskas, kuriame gyvena per 1,60 mln gyventojų. Nors ir nedidelė ši valstybė, tačiau turi gražių vietovių ir vaizdų, kurie turėtų būti mieli lietuvio akiai, nes klimatas ir geografinė Gudijos padėtis yra labai panaši kaip ir Lietuvos.

Baltarusijos dirvožemis

Apie 60% krašto žemės ūkio naudmenų užima velėniniai jariniai, o 25% – pelkiniai dirvojemail. Smarkiai supelkėję plotai pietinėje dalyje sausinami.

Šalis yra miškų zonos mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 1/3 krašto ploto. Apie 2/3 miškų – pušynai ir eglynai. Tarp jų yra įsimaišiusių beržynų ir alksnynų. Pietuose paplitę ąžuolų, bukų, klevų ir liepų miškai. Jie užima apie 15 bendro krašto ploto. Didelę dalį sudaro vidutinio brandumo ir jauni miškai.

Baltarusijos gamta

Baltarusija yra Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje. Iš vakarų į šiaurės rytus tęsiasi 150 – 250 m. Baltarusijos kalvynas, moreninio Baltijos kalnyno rytinė atšaka. Šis kalvynas yra Baltijos ir Juodosios jūros upių vandenskyra, taip pat augalijos riba, nes į pietus nuo jo labai sumažėja spygliuočių miškų ir padaugėja lapuočių.

Upių slėniai kalvyną skaido į Volkovysko, Naugarduko, Ašmanos, Minsko, Oršos ir Vibetsko aukštumas. Jo aukščiausias – Dzeržinskio kalnas ( 345m. ) – yra į vakarus nuo Minsko. Į šiaurę nuo kalnyno plyti Nemuno, Neries, Naručio ir Polocko žemumos. Šiose dvejose yra nemažai ežerų. Krašto pietryčiuose esančios Centrinės Berezinos ir Oršos-Mogiliovo lygumos laipsniškai pereina į Padneprės žemumą. Pietiniu Baltarusijos pasieniu tęsiasi plati pelkėta Polesės žemuma.

Baltarusijos paviršių dengia daugiausiai paskutinių apledėjimų nuosėdinės uolienos. Jų sluoksnis ploniausias centre, o į kraštus storėja – nuo keliasdešimt iki 4000 metrų. Kalvynas dengiamas priemoliu, smėliu ir riedulynu. Pietryčiuose vyrauja priemoliai ir priesmėliai, o pietuose smėlynus ir žemynines kopas keičia durpynai.

Gausiausias Baltarusijos gamtos turtas yra durpynai. Polose yra kalio druskų, o Pripetės įduboje išgaunama nafta. Yra rusvųjų anglių ir degiųjų skalūnų. Rytinėje krašto dalyje yra fosforitų, atrasti magnetinių rūdų telkiniai. Įvairiuose šalies vietose didelės statybinių medžiagų atsargos: smėliai, moliai, kreida, dolomitai.

Baltarusijos gyventojai

Apie 4-5 krašto gyventojų yra baltarusiai, daugiau kaip 10 – rusai. Dar gyvena ukrainiečių, lenkų, lietuvių, žydų. Dabartinės Baltarusijos teririjoje lietuviai gyvena nuo seno. Dalis jų persikėlė XIX a. pabaigoje. Iki šių dienų išliko lietuviškų kaimų Breslaujos, Vydžių, Yvijos, Astravo, Varenavo rajonuose, o iš viso lietuvių yra baltarusijoje yra apie 6000 – 8000. Baltarusių kalba priklauso rytų slavų pogrupiui. Vartojama pakeista rusų abėcėle. Baltarusių tautybė baigė formuotis XVI a.

Vakarų Baltarusijoje
anksčiau gyventa vienkiemiais, o Rytų Baltarusijoje – nedideliais kaimais. Blševikmečiu dauguma kaimo gyventojų buvo perkelti į kolūkių gyvenvietes. Per antrąjį pasaulinį karą apie 9000 Baltarusijos kaimų buvo sunaikinta, o pokario laikotarpiu, augant pramonei, didelė dalis kaimų gyventojų persikėlė į miestus. Anksčiau kaime baltarusiai statydavo medines trobas

( chata ), dabar daugiausiai mūrijami baltų plytų namai.

Pagrindinė tautinių drabužių spalva – balta. Ne tik vyrų ir moterų gausiai siuvinėti marškiniai, bet ir vyrų kelnės, moterų prijuostės, sijonai, kai kurie vyriški drabužiai yra balti. Baltarusių ir lietuvių siuvinėjimas ir juostų raštai labai panašūs. Balta spalva derinama su raudona, šviesiai žalia arba mėlyna.

Baltarusiai mėgsta miltinius ir bulvinius valgius – sklindžius, lietinius, kruopų košę, kukulius. Iš bulvių ( baltarusiškai „bulba“ ) gamonama per 100 patiekalų. Mėsa ir jos gaminiai ( šaltiena, rūkyta mėsa, ir dešros troškinys) seniau buvo patiekiama tik šventėms.

Kai kuriose krašto vietose išliko senovinės vestuvių, krikštynų apeigos, tebešvenčiamos Šv. Velykos, Šv. Kalėdos, pavasario šventė – Jurginės.

Labai gausi baltarusių tautosaka. Išliko daugybė vienbalsių ir daugiabalsių liaudės dainų, daugiau kaip 100 tautinių šokių. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusi baltarusių kalba1863m. caro valdžios buvo uždrausta, kaip ir Lietuvoje – lietuvių kalba. Sovietiniais metais Baltarusijoje irgi nebuvo vidurinių ir aukštųjų mokyklų, kuriuose bendrieji dalykai būtu dėstomi baltarusių kalba. Taigi ji buvo beišnykstanti iš viešojo gyvenimo, o Baltarusijos žmonės vis labiau pasiduodavo rusų kalbos, meno ir kultūros įtakai.

Baltarusija išgarsino švietėjas ir humanistas P. Skorina, viduramžiais baltarusių kalbą leidęs knygas Prahoje ir Vilniuje. Šio amžiaus pradžioje kūrė poetai Ciotka ( A. Paškevič ), I. Kupala, J. Kolosas. Iš dabartinių rašytojų minėtinas V. Bykovas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1057 žodžiai iš 3469 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.