Gynybos mechanizmai
5 (100%) 1 vote

Gynybos mechanizmai

Z.Froido gynybos mechanizmai ir jų reikšmė asmenybei

Primityvūs gynybos mechanizmai

Psichoterapeutai, o ypač psichoanalitikai dažnai vartoja terminą „gynybos mechanizmai“, trumpiau „gynybos“. Šis terminas prigijo nuo psichoanalizės pradininko Z.Froido (Z.Freud) laikų. Plačiausiai gynybos mechanizmus ištyrė ir aprašė jo dukra Anna Freud

Gynybos mechanizmais vadiname individo veiksmų visumą, kuria siekiama sumažinti ar pašalinti bet kurį individo biopsichologiniam vientisumui gersiantį pasikeitimą.

Gynybos mechanizmų funkcijos

• Apsaugoti asmenybę (psichologinėje literatūroje „Aš“, „Ego“) nuo vidinės įtampos (potraukių) ir ypač nuo iškylančių vaizdinių (prisiminimų, fantazijų).

• Apsaugoti nuo tokią įtampą ir vaizdinius provokuojančių bei sutrikdančių dvasinę pusiausvyrą išorinių situacijų, subjektyviai apibūdinamų kaip „nemalonios situacijos“.

• Išskiriama ir gynyba nuo nemalonių emocijų, kurios atlieka signalinę signalinę funkciją, t.y. kyla anksčiau už „pavojingą“ situaciją (pvz., signalinis nerimas).

Apibūdinant paprasčiau, gynybos mechanizmais siekiama apsaugoti „Aš“ nuo bet kokios grėsmės – tiek vidinės, tiek išorinės, tiek realios, tiek įsivaizduojamos. Gynybos apsaugo asmenybę nuo nerimo ir liūdesio, ir bet koks žmogaus elgesys, kai jis pajaučia nerimą ar liūdesį, iš esmės yra gynybinis. Pagal Z.Froidą, pagrindinė gynybos mechanizmų funkcija yra išvengti ankstesnės skausmingos patirties pasikartojimo.

Kadangi gynybos mechanizmų atsiradimą ir išlikimą lemia nesąmoningi potraukiai, gynybos yra linkusios pačios greitai tapti nesąmoningos (t.y. žmogus pats apie jas nežino) ir įkyriai besikartojančios. Tai reiškia, kad ir suaugę galim „gintis“ nuo to, kas vaikystėje mums atrodė pavojinga ir vengtina, nesuvokdami, kad situacija pasikeitė.

Kiekvienas žmogus, nesvarbu ar jo psichologinė pusiausvyra sutrikus, ar ne, naudoja vienokiu ar kitokiu gynybos mechanizmus. Sveiko suaugusio žmogaus gynybomis vadiname adaptyvų, visuminį, dėsningą pasaulio suvokimą. Dėl to išskiriama dar viena gynybos mechanizmų funkcija – sveikas kūrybingas prisitaikymas gyvenime. Adaptyvūs gynybos mechanizmai dar vadinami „tvarkymosi“, arba „įveikimo“, mechanizmais.

Jei dalis pacientų kenčia nuo pernelyg stiprių ie neadaptyvių gynybų ir psichoterapijos metu siekiama sumažinti jų intensyvumą, tai didelė dalis pacientų (visų pirma psichoze sergantys pacienatai ir tie, kurių būklę galima apbūdinti kaip „netoli psichozinės dekompensacijos“) turi nepakankamą gynybų arsenalą, ir psichoterapija turi padėti jį sustiprinti ir patobulinti. Gynybų paskirtis yra padėti išlaikyti savigarbą. Dėl to gynybos jokiu būdu negali būti suprantamos kaip kažkas patologiško.

Gynybai gali būti panaudojamas ne tik veiksmas, bet ir idėja (pvz., prisidengimas tam tikra pasauležiūra) arba jausmas, kuris sukelia nemažiau skausmo, bet mažiau subjektyvaus nemalonumo. Reiškia bet kuris pasikartojantis elgesio, mąstmo ar pasaulio jautimo būdas gali būti vertinamas kaip gynyba. Dėl to įvairūs autoriai aprašo kiek skirtingus gynybos mechanizmus. Tačiau pasaulyje nėra dviejų vienodų žmonių būtent todėl, kad mes visi naudojame skirtingus gynybos mechanizmus. Tai, kiek sėkmingai šie mechanizmai padeda prisitaikyti prie tikrovės, rodo asmenybės funkcionavimo efektyvumą.

Kaip atsiranda gynybos mechanizmai,

Tai lemia mažiausiai 4 faktorių sąveika:

• Įgimtas temperamentas

• Ankstyvoje vaikystėje patirtos psichologinės traumos

• Tėvų ir kitų vaikystėje reikšmingų asmenų naudoti gynybos mechanizmai

• Tam tikro elgesio skatinimas („įtvirtinimo efektas“)

Gynybos mechanizmu klasifikacija

Gynybos mechanizmai gali būti klasifikuojami pagal žmogaus vystymosi stadijas, kada jie atsirado, tačiau yra gynybos mechanizmų (pvz., regresija), kurie gali būti naudojami įvairiose vystymosi stadijose.

Kita klasifikacija išskiria tam tikrai patalogijai būdingus gynybos mechanizmus. Pvz., isterijai būdinga konversija, išstūmimas, somatizacija ir disociacija.

Pats Z.Froidas gynybos mechanizmus skirstė pagal patologijos sunkumą. Jo nuomone, psichozėms būdingi mechanizmai yra neigimas, tikrovės iškreipimas ir projekcija, neurozinės gynybos yra išstūmimas, izoliacija, anuliavimas, perstūmimas ir reakcijos formavimas; brandžios gynybos: sublimacija, altruizmas, humoras ir slopinimas. Šiuo principu paremta klasifikacija naudojama ir dabar.

Čia pateikti gynybos mechanizmai suskirstyti į primityvius ir geros adaptacijos gynybos mechanizmus.

Primityvūs gynybos mechanizmai

Visi primityvūs gynybos mechanizmai atitinka šiuos kriterijus:

1. susiję su ikiverbaline raidos stadija (ankstyviausia raidos stadija, trunkančia nuo gimimo iki 2,5 – 3 metų amžiaus). Jiems būdinga:

• nepakankamas ryšys su realybe (nepakankamas tikrovės suvokimas).

• Nepakankamas objektų atskirumo ir pastovumo suvokimas. „Objektu“ filosofijoje ir psichologijoje vadinama tai, ką pažįsta „subjektas“: tai, kieno egzistavimas nepriklauso nuo „subjekto“ ir kas pasižymi nekintamomis savybėmis.psichologijoje dažniausiai tai yra kitas žmogus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 721 žodžiai iš 2299 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.